Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

kaltinamasis G. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) ", vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. M. neteisėtai perleido areštuotą turtą, o būtent žinodamas, jog jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra antstolės J. Ž. areštuotas 2015-01-28 Turto arešto aktu Nr. S5-3564 vykdomojoje byloje Nr. 0161/15/00145, neteisėtai perleido šį automobilį trečiajam asmeniui - 2015-05-05 18.00 vai., prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį su T. D. ir areštuotą automobilį perdavė T. D., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d.

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino, gailisi, parodė, kad yra skolingas BTA draudimui, kreipėsi į antstolę J. Ž. dėl skolos išieškojimo. 2015 m. pradžioje, nes jau praėjo daug laiko, gavo pranešimą iš antstolės, kad ji areštavo jo automobilį „(duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) Kadangi pavasarį labai reikėjo pinigų, 2015 m. gegužės mėnesį sugalvojo parduoti automobilį. Įdėjo skelbimą internete, tinklapio negali nurodyti, nes tai gali būti arba „autogidas" arba „skelbiu". Su juo susisiekė žmogus ir jis jam pardavė automobilį. Su juo 2015-05-05 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Tas žmogus buvo T. D.. T. D. apie tai, kad automobilis areštuotas, nesakė. Prieš parduodamas automobilį žiūrėjo tinklapyje „Regitra", kuris yra visiems prieinamas ar automobilis neareštuotas, bet tame tinklapyje nerodė, kad jo automobiliui uždėtas areštas. Nors ir žinojo, kad antstolė buvo areštavusi automobilį 2015 metų pradžioje, pamanė, kad areštas jau nuimtas, nes kiek žino, už skolą atskaitomi pinigai iš jo darbo užmokesčio. Jeigu būtų Regitros tinklapyje radęs, kad automobilis areštuotas, jo nebūtų pardavinėjęs. Pats tiesiogiai į antstolę nesikreipė paklausti ar areštas nuimtas. Pardavęs automobilį, po kurio laiko sužinojo, kad T. D., kuriam pardavė automobilį, negali jo užregistruoti savo vardu, nes automobilis areštuotas. Dabar susisiekė su antstole ir pasiklausė, kada gali būti nuimtas automobilio areštas, kad jį pirkęs žmogus galėtų susitvarkyti dokumentus. Mano, kad skolos turėtų būti likusi nedidelė dalis, nes jau kuris laikas yra atskaitomi pinigai iš darbo užmokesčio. Dėl savo neapgalvoto elgesio labai gailisi. Su darbdaviu susitarė, kad darbdavys sumokės visą likusią sumą antstolei ir ji nuims areštą nuo automobilio. Darbdavys turėjo tai padaryti iki 2016-01-20 (b. 1.47-48, 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita byloje surinkta ir ištirta medžiaga.

Iš nukentėjusiojo T. D. parodymų matyti, jog 2015-05-05 įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) v.n. (duomenys neskelbtini) Jį pirko iš G. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Su juo pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį surašė pats G. M., jis joje įrašė tik anketinius duomenis. G. M. už automobilį sumokėjo grynais pinigais 950 €, bet sutartyje G. M. įrašė 160 €. Dėl kokios priežasties jis įrašė mažesnę sandorio sumą sutartyje, negali pasakyti. Jam nebuvo jokio skirtumo dėl sumos dydžio, jam reikėjo to automobilio. Po kokios savaitės laiko, bet tiksliai dabar negali pasakyti kada, nuvykęs į Regitrą užregistruoti automobilį savo vardu, to padaryti negalėjo. Regitroje sužinojo, kad automobilis yra areštuotas antstolio už kažkokias G. M. skolas. Buvo susisiekęs su G. M., bet jis pasakė, kad taip negali būti, kad jis pasiaiškins, bet vėliau su juo susisiekti nepavyko. Pats taip pat bendravo su antstolė, kuri areštavusi automobilį, sužinojo kiek G. M. skolingas. Kadangi skola buvo mažesnė nei jis sumokėjo G. M. už automobilį, tai manė, kad jis sumokės skolą ir areštas bus nuimtas. Pats nusiuntė SMS žinutę su antstolės kontaktais kam ir kiek G. M. skolingas bei parašė, kad jis susitvarkytų skolą ir tada bus nuimtas areštas. Kai vyko minėto automobilio pirkimo sandoris, G. M. nieko nesakė, kad automobiliui uždėtas areštas. Kadangi automobilio negali persirašyti savo vardu, tai jam sukelia nemažai problemų, patiria materialinių nuostolių. Negali automobilio naudoti savo vardu, negali parduoti. Taip pat turi mokėti civilinės atsakomybės draudimą G. M. vardu, kas jam nėra naudinga, nes jam neina draudiminis stažas ir kai pradės draustis savo vardu bus kaip visą tą laiką nesidraudęs, dėl to draudimo suma nemažės kurį laiką. Mokėdamas draudimą G. M. vardu kaip ir daro jam paslaugą, nes jam eina draudiminis stažas. Šiuo metu reiškia 300 € civilinį ieškinį, dėl važinėjimo į Regitrą, policiją, skambinant antstoliui, mokant automobilio civilinės atsakomybės draudimus jo vardu. Prašo byloje pripažinti civiliniu ieškovu (b. 1. 7-8).

Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo: 2015-07-16 protokolas-pareiškimas (b. 1. 3-4); 2015-07-23 antstolės J. Ž. gauta informacija (b. 1. 28); 2015-07-23 antstolės J. Ž. gauta informacija (b.l. 42); 2015-08-03 tarnybinis pranešimas dėl aplinkybių patikslinimo (b.l. 33); 2015-01-28 turto arešto aktas (b.l. 38-40).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. atsako tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų matyti, jog nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal LR BK 246 str. 1 d. teisinga. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant LR BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis G. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme, paskirtą baudą prašo sumokėti per 6 mėnesius (b.l. 69).

Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis LR BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną esunkų baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad kaltinamasis G. M. neteistas; administradine tvarka nebaustas (b. 1. 61), psichiatrinio gydymo įskaitoje nesigydė (b. 1. 64); narkologinio gydymo įskaitoje nesigydė (b. 1. 66).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamųjų asmenybes, jų turtinę, socialinę padėtį, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant baudą (LR BK 47 str.). Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu. (LR BK 64¹ str. 2 d.).

G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys – 300 Eur (trys šimtai Eurų) tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiojo T. D. naudai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d. ir nuteisti 12 MGL, t.y. 451,92 Eurų (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Euro 92 ct) bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad paskirta bausmė – 8 MGL, t.y. 301,28 Eurų (trijų šimtų vieno Euro 28 ct) baudą.

Cvilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti 300 Eur (tris šimtus Eurų) iš kaltinamojo G. M. nukentėjusiojo T. D. naudai.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, jog baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, mokant kas mėnesį po 50,21 Eur (penkiasdešimt Eurų 21 ct), nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, jog išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.