Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a/k gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Neveronių k., Neveronių sen., Kauno r. teistas vieną kartą: 2015-06-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. ir 140 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta bausmė - 8 (aštuoni) mėn. laisvės apribojimo įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2015 m. rugpjūčio mėn. 9 d., apie 19.50 val., namuose, esančiuose Kauno rajone, Neveronių sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusialkstamos veikos padarymui, tyčia ranka sugriebė savo nepilnametei dukrai I. L. už kairio peties, o iš karto po to, sugriebęs ranka už kaklo, ją smaugė . Taip sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamasis V. L. apklausiamas teisme visiškai neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir apklausiamas parodė, kad tą dieną buvo neblaivus. Kieme susitiko su dukra I. Ji kieme buvo viena. Jos nesmaugė. Buvo tik už peties paėmęs, kad atsukti į save. Smaugti ir mušti neketino, taip iš viso nebuvo. Ji jam tada sakė, kad išgėręs nevaikščiotų, todėl jis jai atsakė, kad neaiškintų piemenė. Tuo viskas ir baigėsi. Mano, kad dukra M. jį apkalba, kadangi pyksta ant jo, kad ją kontroliuoja, prižiūri, sakė, kad negaus daugiau pinigų. Kita dukra M. nepilnametė. Ji visus darbus atlieka, reikia motiną prižiūrėti, didesnė dukra – tinginė. Santykiai su M. geri. Ji darbšti mergaitė ir paklusni. Abi dukros nelabai kaip tarpusavyje sutaria, nes reikia ir namus tvarkyti. Tai didesnioji daro mažytei spaudimą. Mama invalidė, nieko negali padaryti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra įtariamas, jo kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad kai iš jų namų išėjo teta, tai mama ėjo per kiemą ir išėjo tėvas iš ūkinio pastato. Jis klausė, kas iškvietė policiją. Mama sakė, nesikabinti jam prie jos. Tačiau jis atsekė ją į prieangį. Jis trenkė tada jai per petį, kad atsisuktų, ir sakė, nusiimti akinius ir trenks į veidą. Nuėmė akinius, numetė ant stalo ir pradėjo smaugti. Tada ji išsitraukė telefoną ir jis nuėjo. Kai trenkė per petį ir smaugė, tada padarė sužalojimus. Jis su ranka bandė atsukti ir trenkti. Delnu buvo trenkta į petį. Trenkė į kairį petį. Jis vienoje rankoje laikė cigaretę, o trenkė su kaire. Griebė smaugti su viena ranka. Cigaretę dar laikė rankoje. Sugriebęs tėtis laikė iki minutės laiko. Kieme be mamos daugiau žmonių nebuvo. Sesė buvo kambaryje. Mūsų kambario langą į prieangį. Miglė matė įvykį. Mamos kambario langai į gatvę. Tėtis visada agresyvus, kai išgeria. Pareiškimą dėl įvykio rašė pas vieną tyrėją, sesė prašė, kad ją pakeistų. Tyrėja klausė ar yra liudytojų ir tik tada pakvietė sesę, kaip liudytoją. Mums atėjus su vyresne sese, pradėjo plūsti tyrėja, kad kam čia tas įstatymas, kad vaikai rašo pareiškimus ant tėvų, sakė, kad mama kalbėjo negražiai su ja, sakė, ar nori akistatos, neklausė ar yra liudytojų, ji priekaištavo, kad iškvietė policiją ir tada vyresnę sesė paprašė, kad pakeistų tyrėją.

Liudytoja M. L. apklausiama parodė, kad I. išėjo į lauką ir mama buvo išėjusi į tualetą. Tėtis pasakė I., ar nenori nieko pasakyti, kas iškvietė policiją. Mama sakė, nesikabinti prie jos. Ji viską matė iš kambario per langą. Tėtis trenkė I. į petį. konfliktas vyko lauko verandoje. Trenkė į dešinį petį. Nuėmė akinius, pradėjo smaugti ją, bent jau iš šono taip atrodė. Sesė stovėjo nugara į tėtį, jis jai sudavė vieną smūgį. Sesė atsisuko ir praėmė ją už gerklės, ji atsimušė į lovą ir paleido jis ją tada, sakė kad nemuš, bus geras. Už gerklės suėmė su viena ranka. Sugriebęs sesę laikė kokias 10 sekundžių. Tėtis rūkė tuo metu. Ji buvo labai išsigandusi. Sakė, kad šiandieną jos nemuš, pabus geras. Konfliktas truko 3-4 minutes. Po to jis nuėjo į savo namą. Pasikvietė po to pas save ją, jie kalbėjosi, jis jai davė pinigų. Per tą laiką mama ir sesė iškvietė policiją. Sesė buvo apsiverkusi. Sakė, kad skaudėjo, kad smarkiai paėmė už peties. Policija atvažiavo ir išviežė jį.

Ekspertas D. T. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ne po kiekvieno mechaninio poveikio būna padaromas sužalojimas. Prilietimas irgi mechaninis poveikis, bet sužalojimo nebus. Nuo įvykio, kai jis apžiūrėjo nukentėjusiąją, buvo praėję apie 1,5 dienos. Sužalojimas per tokį laiką neišnyksta. Turėtų praeiti 7-10 dienų. Jis skausmo pojūčio nevertina. Jeigu yra padarytas sužalojimas, reiškia yra skausmas. Jeigu nėra sužalojimo, apie tai negali nieko pasisakyti. Jeigu matomas sužalojimas, tai iš karto galima pasakyti, kad buvo skausmas. Žmogus turi nervus ir jaučia skausmą. Yra sužalojimas - yra ir skausmas. Šiuo atveju negali pasakyti, ar buvo skausmas, nes nebuvo sužalojimų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta I. Ž. parodė, kad jai žinoma, jog J. L. vyras V. L. paskutiniu metu nesutaria su savo šeima. 2015-08-09, apie 19.00 val. būdama namuose išgirdo, kad atvažiavo policija, dėl ko nesuprato. Kitą dieną pas ją atėjo jos krikšto dukros J. L. dukra I. L., kurios paklausus, kodėl tėvą V. L. išsivežė policija, ji pasakė, kad vakar t.y. 2015-08-09 tarp jos ir tėvo kilo konfliktas, kurio metu tėvas V. L. ją smaugė. Apie minėtą įvykį pati nieko nežinojo, kol pati I. L. jai nepasakė (t. 1, b.l. 32).

2015-08-09 Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2662 užfiksuota, kad 2015-08-09, 20.46 val. V. L. nustatytas 2,97 promilių girtumas. (t. 1, b.l. 42).

2015-08-09 Tarnybiniame parnešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog I. L. iš karto po įvykio parodė, kad jos atžvilgiu naudotas smurtas pasireiškė sugriebimu už dešinio peties bei smaugimu suėmus už kaklo (t. 1, b.l. 11-12).

Ištyrus ir įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, kilusio žodinio konflikto su dukra I. L. metu, tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir sugriebęs ranka jai už peties dar ir smaugė ją ranka sugriebęs už kaklo, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis viso proceso metu neigė padaręs nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, kategoriškai tvirtino, kad dukters už kaklo nebuvo sugriebęs ir nesmaugę, tačiau tokius jo parodymus paneigia teisiamojo posėdžio metu ištirti kiti įrodymai.

Visų pirma, nukentėjusioji teisme išsamiai ir nuosekliai papasakojo visą įvykio eigą, nurodė, kad tėvas po to, kai jai trenkė į petį, kad atsuktų ją į save, sugriebė viena ranka už kaklo ir ėmė smaugti.. Smaugė viena ranka.

Šias nukentėjusiosios nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir teisme apklaustos liudytojos M. L. parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis nukentėjusiąją I. L. buvo sugriebęs apie 10 sekundžių viena ranka už kaklo, prieš tai trenkė jai ir į petį. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi liudytoja paaiškino, jog visą įvykį matė per kambario langą, iš kurio matyti prieangis.

Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė esantis geruose santykiuose su M. L., dėl ko nėra pagrindo manyti, kad ji galėtų siekti apkalbėti savo tėvą ir tokiu būdu savo parodymais siekti jam pakenkti.

Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojos M. L. parodymai iš esmės atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nors pastarieji buvo ne tokie išsamus, kaip duoti parodymai teisme, tačiau jie vieni kitiems dėl esminių dalykų neprieštarauja. Nepakankamą pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, išsamumą sąlygojo, kaip paaiškino nukentėjusioji I. L., ikiteisminį tyrimą pradžioje atlikusios tyrėjos neigiamas požiūris į tai, kad buvo iškviesta dėl šio įvykio policija, dėl ko ji reiškė nepasitenkinimą, kad vaikai rašo pareiškimą dėl tėvo. Nors posėdyje apklausta tyrėja V. V. neigė tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad ši tyrėja tyrimo eigoje, kaip buvo parodžiusi ir nukentėjusioji, po to buvo pakeista į kitą tyrėją V. V.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, o vėliau mirusios liudytojos I. Ž. parodymų matyti, kad nukentėjusioji I. L. kitą dieną po įvykio jai papasakojo analogiškai, kad konflikto metu tėvo buvo smaugiama.

Nukentėjusiosios bei liudytojų parodymų apie smaugimą bei juo sukeltą fizinį skausmą nepaneigia ir teisiamajame posėdyje gauti eksperto D. T. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad nustatyti kūno sužalojimai visuomet yra pakankami tam, kad padaryti kategorišką išvadą apie tai, kad tokiu atveju kartu buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Tačiau nesant padarytų sužalojimų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad fizinio skausmo taip pat nebuvo sukelta. Tai priklauso, kaip paaiškino ekspertas, nuo mechaninio poveikio stiprumo. Nesant sužalojimo ekspertas negali vertinti ar buvo skausmas, kadangi nevertina žmogaus pojūčių.. Kadangi nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš specialisto išvados, sužalojimų nukentėjusiajai nebuvo konstatuota, tai ekspertas negalėjo objektyviai įvertinti, ar buvo jai sukeltas fizinis skausmas.

Todėl teismas vertindamas, ar nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas šio įvykio metu, remiasi nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais įrodymais apie kaltinamojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, o kaltinamojo parodymus vertina kaip jokiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neparemtą gynybinę versiją, dėl ko jais netiki ir nesivadovauja.

Išanalizuotais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, eksperto paaiškinimais, kitais rašytiniais įrodymais nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiosios smaugimą rodo, kad jis buvo pakankamai stiprus, nors ilgai ir netruko. Todėl, teismo nuomone, tai buvo pakankamai skausmingas veiksmas. Nors nukentėjusiosios parodymais tai galėjo trukti iki minutės laiko, o liudytojos M. L. teigimu apie 10 sekundžių, tai esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, kadangi sprendžiant, ar nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas BK 140 str. prasme, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės ne apie fizinio poveikio trukmę, o apie tokio poveikio pobūdį (mušimas ar kitoks smurtavimas) ir juo sukeltas pasekmes (fizinį skausmą). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo, o naudoto smurto pobūdis (smaugimas), nepriklausomai nuo to, kiek jis truko, vienareikšmiškai rodo, kad jo metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Tai, kad V. L. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats prikibo prie nukentėjusiosios ir tuo išprovokavo konfliktą, smurtavo pakankamai intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (sugriebta buvo ne bet kur, o už kaklo), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Nors, kaip jau minėta, sužalojimų nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nebuvo padaryta, jai kilo kitos pasekmės, nes buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats veikos pobūdis ir ypatingai įžūlus kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra atitinkamai tėvas ir dukra, jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme. Todėl kaltinamojo veika dėl I. L. fizinio skausmo sukėlimo kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra konfliktiškas, tai yra pagrindas pripažinti, kad ir nagrinėjamu atveju jo apsvaigimas nuo alkoholio (neblaivumas), kurį patvirtina atlikto neblaivumo patikros rezultatai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. L. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytą nusikaltimą (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

V. L. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, neatlikęs laisvės apribojimo bausmės, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad V. L. yra linkęs artimoje aplinkoje nusikalsti asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, V. L. pakanka skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, tačiau bausmė savo dydžiu turi būti paskirta didesnė nei ankstesnė laisvės apribojimo bausmė, be to, su griežtesniais įpareigojimais bei draudimais. Konstatuotina, kad tokios rūšies bausmė bus pakankama tam, kad V. L. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nėra nustatyta V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina savo rūšimi viena švelniausių iš BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas ne mažesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi V. L. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė privalo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme pagal BK 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles visiško sudėjimo arba dalinio sudėjimo būdu.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015-06-23 nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta laisvės apribojimo bausme, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį neatlikto bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 7 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2016-02-17 iki 2016-02-18, kai V. L. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemones:

Draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios I. L., uždraudžiant V. L. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. L. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paskirtą kardomąją priemonę namų areštą panaikinti. V. L. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. L. bei kartu su ja gyvenančios M. L. bei nesiartinti prie šių asmenų arčiau nei nustatytu atstumu palikti galioti iki nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo bei juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, šią kardomąją priemonę taip pat panaikinti.

Įspėti nuteistąjį V. L., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei kartu su juo gyvenančio asmens bei nesiartinti prie šių asmenų arčiau nei nustatyta atstumu nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.