Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-19-548/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
2-19-548/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Ieškovas
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Pravieniškių PN-AK
Atsakovas
T. V.
Trečiasis asmuo
M. P.
Advokatai
Rita Roščenkovienė
(S)KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 16 d.Vilnius
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Rasai Dženkaitienei,

dalyvaujant ieškovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – PN-AK) atstovei Gintarei Sodonienei, atsakovui T. V. ir jo atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, trečiajam asmeniui M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pravieniškių PN-AK ieškinį atsakovui T. V., trečiajam asmeniui M. P. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Pravieniškių PN-AK kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. V., trečiajam asmeniui M. P., prašydama priteisti regreso tvarka iš atsakovo T. V. 39 246,00 Lt kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, kuri buvo išmokėta pareigūnui M. P., taip pat 1 152,00 Lt draudimo sumą, iš viso 40 398,00 Lt. Ieškinyje nurodo, jog nuteistasis T. V. 2011 m. birželio 9 d. 15.10 val. Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos pirmojo nuteistųjų lokalinio sektoriaus kieme dešine ranka, kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį vykdančiam tarnybines pareigas statutiniam valstybės tarnautojui, Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui M. P., padarydamas jam galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sumušimu, t. y. nesunkiai sutrikdė pareigūno M. P., atliekančio tarnybą, sveikatą. M. P. 2011 m. lapkričio mėnesį paskaičiuota ir gruodžio mėnesį išmokėta 39 246,00 Lt kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo, taip pat išmokėta 1 152,00 Lt draudimo išmoka. Atsakovas T. V. 2011 m. gruodžio 27 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Ieškovė atgręžtinio reikalavimo teise prašo priteisti žalą iš ją padariusio atsakingo asmens - atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Gintarė Sodonienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytais motyvais bei remiantis pateiktais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas T. V. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Mano, jog ieškovė neturi pagrindo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, nes privalėjo ieškinį reikšti nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko sumokėti 1 000,00 Lt žalos atlyginimą, nes sužalojimas nebuvo toks stiprus. Papildomai paaiškino, kad smūgis buvo parodomasis, pareigūnas dirba tokį darbą ir turi būti pasiruošęs apsiginti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė Rita Roščenkovienė paaiškino, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, mano, jog tikslinga ieškinį mažinti iki 10 000,00 Lt, nes išmokėta suma yra per didelė, pareigūnui padarytas sužalojimas nesunkus, nedarbingumas tęsėsi 22 dienas, liekamųjų reiškinių nėra.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo M. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, jog su ieškiniu sutinka, palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti visiškai.

Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dirba Kalniečių poliklinikoje. M. P. medicininė pažyma išduota 22 darbo dienoms. Galvos smegenų sukrėtimas nepriskiriama prie sunkių traumų, t. y. lengvas sužalojimo laipsnis, darbinė trauma. Jis konsultuotas neurologo, okulisto, šeimos gydytojo, po nedarbingumo grįžo į darbą. Dažniausiai skiriama kraujotaką gerinantys medikamentai ir gulimas režimas dešimt dienų. Jeigu būtų liekamieji reiškiniai, pacientas būtų nukreiptas darbingumo lygiui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendra įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindimą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindimo, ieškinys netenkinamas. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškus ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas saistomas įrodymo leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta.

Rašytine bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2011 m. birželio 9 d. 15.10 val. buvo sužalotas einantis savo pareigas Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas M. P.. M. P. Pravieniškių PN-AK dirba nuo 2002 m. balandžio 5 d. (b. l. 11). M. P. buvo sutrikdyta sveikata laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 10 d. iki 2011 m. liepos 1 d. (b. l. 31). M. P. 2011 m. liepos 1 d. prašymu (b. l. 33) Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-404 sudaryta komisija nelaimingo atsitikimo darbe tyrimui atlikti (b. l. 32). Iš 2011 m. liepos 12 d. pažymos Nr. 575-S 13.3 apie traumos sunkumą matyti, jog trauma nepriskiriama prie sunkių (b. l. 30). Pravieniškių PN-AK nelaimingo atsitikimo tyrimo komisija 2011 m. rugpjūčio 3 d. akte Nr. LD-308 nurodė, jog nustatė, kad M. P. buvo sužalotas darbo metu vykdydamas tarnybines pareigas dėl nuteistojo T. V. smurtinių veiksmų (b. l. 28-29). Pravieniškių PN-AK 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-436 sudaryta komisija M. P. nelaimingo atsitikimo darbe tarnybiniam tyrimui atlikti (b. l. 27), kuri 2011 m. rugpjūčio 25 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. LD-335 pasiūlė: pripažinti, kad M. P. sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ir jam išmokti teisės aktų nustatyta tvarka kompensaciją; išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos VRM medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo (b. l. 24-26). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2011 m. rugsėjo 1 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 3571 patvirtina, jog yra fizinio veiksnio, įvykusio 2011 m. birželio 9 d. ir pareigūno sveikatos sutrikdymo tarpusavio ryšys; sveikatos sutrikdymas priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (b. l. 18). M. P. kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo 39 246,00 Lt priskaičiuota 2011 m. lapkričio mėnesį, išmokėta 2011 m. gruodžio mėnesį, taip pat išmokėta 1 152,00 Lt draudimo suma (b. l. 10). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-753/2011 T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (b. l. 13-17). T. V. kaltę pripažino visiškai, nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. sausio 17 d. (b. l. 12). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas nebuvo.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-753/2011 T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais (apkaltinamuoju, išteisinamuoju, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš teismo nuosprendžio nustatyta, kad M. P. padarė jam galvos sumušimą su lengvo laipsnio galvos smegenų sumušimu, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo, atliekančio tarnybą, M. P. sveikatą. Nei nukentėjęs M. P., nei ieškovė baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereiškė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Todėl atmestinas atsakovo argumentas, jog nepareiškusi ieškinio baudžiamojoje byloje, ieškovė prarado teisę į civilinio ieškinio nagrinėjimą civilinio proceso tvarka. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovo neteisėti veiksmai (padarytas nusikaltimas), kaltė (tyčia) konstatuoti baudžiamojoje byloje, kurių įrodinėti šioje byloje nebereikia. Nagrinėjant civilinį ieškinį šioje byloje nustatytina ieškovo patirta turtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, t. y. padarytu nusikaltimu.

Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – Statutas) (Žin., 2000, Nr. 39-1088, redakcija Nr. 12) 48 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Ieškovė, teisės aktų nustatyta tvarka (Statuto 48 straipsnio 7 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-16 (2010 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. V-16 „Dėl Nustatymo, ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 10-518)), pareigūnui išmokėjo teisės aktuose nustatyto dydžio kompensaciją, t. y. 39 246,00 Lt kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo bei 1 152,00 Lt draudimo sumą. Nurodytais teisės aktais valstybė prisiėmė pareigą, įvykus juose nurodytam draudžiamajam įvykiui, išmokėti pareigūnui kompensaciją, apskaičiuotą remiantis individualizuotais kriterijais pagal patvirtintą metodiką, kurios privalo laikytis institucija, apskaičiuojanti ir išmokanti kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog prašoma priteisti žala yra labai didelė, jog sutinka mokėti 1 000,00 Lt. Atsakovo atstovė advokatė Rita Roščenkovienė nurodė, jog paskaičiuota žala neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl tikslinga būtų mažinti iki 10 000 Lt, tačiau nepateikė konkrečių argumentų dėl netinkamo, jų manymu, žalos dydžio paskaičiavimo. Atsakovo veiksmai buvo tyčia, atsakovas turėjo numatyti tokius padarinius, t. y. kad jam specialiųjų įstatymų pagrindu gali atsirasti pareiga atlyginti žalą, o teismas nenustatė pagrindų sumažinti nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 2 dalis).

Konstatuotina, jog ieškovė įrodė, kad dėl įvykio, kurio metu pareigūnas M. P., atlikdamas tarnybines pareigas, patyrė lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymą, Pravieniškių PN-AK pagrįstai priskaičiavo ir išmokėjo 39 246,00 Lt (12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio) kompensaciją M. P.. Be to M. P. išmokėta 1 152,00 Lt draudimo suma.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala laikomos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad dėl T. V. neteisėtų veiksmų Pravieniškių PN-AK patyrė 39 246,00 Lt žalą ir 1 152,00 Lt draudimo sumą. „Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 (Žin., 1992, Nr. 8-212), 26 punkte numatyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad preziumuojama, jog išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ši prezumpcija, be abejo, yra nuginčijama, bet pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, – ją viršija.

Esant nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymams, konstatuotina, kad atsakovas savo neteisėtais kaltais veiksmais padarė žalą ieškovei, kuri nukentėjusiam pareigūnui dėl patirto sveikatos sutrikdymo išmokėjo 39 246,00 Lt žalos atlyginimą ir 1 152,00 Lt draudimo sumą, ir ši žala tiesiogiai kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad atsakovas yra įgijęs prievolę atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, ir ieškovei teisminiu būdu pagrįstai reikalaujant, kad atsakovas įvykdytų prievolę, atsakovas laikomas pažeidusiu šią prievolę, todėl jo atžvilgiu taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 40 398,00 Lt žalos atlyginimą ieškovei.

Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-608-697 valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų. Todėl vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi ir 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis ir procesinių dokumentų išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-267 straipsniais, 270 straipsniu

nusprendžia:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 246,00 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt šešių litų 00 ct) žalos atlyginimą ir 1 152,00 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt dviejų litų 00 ct) draudimo sumą, iš viso 40 398,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 00 ct) ieškovei Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, kodas 302560890.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ričardas Juodis