- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-35-300-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Nuteistasis
- M. B.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Šiurnos ir nuteistojo M. B. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. B. palikta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m. sausio mėn., (duomenys neskelbtini) , sistemingai grasino nužudyti savo buvusią žmoną nukentėjusiąją A. B., t. y. nuo 2008-02-04 iki 2008-07-06 mobilaus ryšio telefonu siuntinėjo jai grasinančias žinutes, be to, 2008-06-25 apie 18 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, viešoje vietoje, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - nutaikęs į A. B. buto langus šovė iš dujinio pistoleto „BLOW 9 mm", 2008-06-26 apie 07 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) namo, viešoje vietoje, A. B. vedant į darželį mažametę G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bandė išplėšti G. B. iš A. B. rankų, nepavykus, užsimojo ir kumščiu smogė A. B. į galvą, po to išsitraukė iš už nugaros dujinį pistoletą „BLOW 9 mm", pasakęs „nušausiu padla", nusitaikė į A. B., 2008-07-08 apie 17 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai A. B. bandant iš savo namų išvaryti M. B. ir uždaryti duris, jis dešinės rankos dilbiu smogė A. B. į kaklą kairėje pusėje, po to, jau būdamas už buto durų, išsitraukė dujinį pistoletą ir juo taikė į A. B.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Žilvinas Šiurna prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendį: panaikinti jo dalį dėl bausmės pradžios skaičiavimo nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiosios A. B. civilinį ieškinį nagrinėti iš esmės. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl ieškinio neišsprendimo ir nuosprendžio pakeitimo (LR BPK 328 str. 4 p.). Nurodo, jog teismo argumentas, kad nukentėjusioji A. B. nepateikė civilinio ieškinio yra nepagrįstas, kadangi, pasak prokuroro, nukentėjusioji A. B., remiantis jos prašymu, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove dėl 5000 Lt neturtinės žalos, nukentėjusiajai išaiškintos civilinio ieškovo teisės, apklausų metu ji ieškinį palaikė. Taip pat nurodo, kad teismas nepasiūlė nukentėjusiajai A. B. pašalinti ieškinio trūkumus, o spręsdamas ieškinio klausimą pripažino jį, tačiau nenagrinėjo dėl ieškinio nepagrįstumo. Prokuroras nurodo, jog BPK 115 str. 2 d. gali būti taikoma, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, tačiau, pasak prokuroro, teismas nenustatė nei vienos iš nurodytų sąlygų, todėl nepagrįstai nesprendė nukentėjusiosios civilinio ieškinio. Apeliantas plėtodamas savo argumentus teigia, kad 2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgos „Dėl teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veikla padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose" 12 punkte numatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, tačiau prokuroro nuomone, ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje. Be kita ko apeliantas nurodo, jog teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau nuosprendžio įsiteisėjimo diena ne visada sutampa su faktiniu bausmės vykdymu. Įsiteisėjus nuosprendžiui nuteistasis ne iš karto yra suimamas ir bausmė pradedama vykdyti, taigi teigia, kad iki jo suėmimo gali praeiti tam tikras laiko tarpas, ypač jei nuteistasis pasislepia ar jo nerandama nurodytoje gyvenamojoje vietoje.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-10 nuosprendį pakeisti: pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi bei paskirti bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu arba taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Nuteistasis skunde nurodo, jog nesutinka su teismo teiginiu, kad kaltę pripažino iš dalies ir teigia, kad jis ir teismo posėdžio metu ir dabar nurodo, kad į savo buvusios sutuoktinės langus pistoletu nesitaikė ir nešaudė. Taip pat nurodo, jog nelogiškas teiginys, kad ginklu, skirtu šaudyti garsiniais šoviniais, galima taikytis į langus. Taipogi nurodo, kad jam keistai atrodo liudytojos R. Ž. teiginys, kad „... M. B. pataikė į laiptinės langą kur žaidė vaikai...„ kadangi jis nesupranta kaip šaudant dujiniu pistoletu galima kur nors pataikyti. Nurodo, jog šis D kategorijos ginklas sukonstruotas taip, kad jo vamzdžio gale esanti kryžminė pertvara nesuteikia jokios galimybės kažkokiu šaunamu užtaisu iššauti ir į kažką pataikyti. Taigi teigia, kad jis nesutiko su tokiais teiginiais, o teismas jo nesutikimą kvalifikavo kaip dalinį kaltės pripažinimą ir tai nelaikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodo, kad jis neginčija, jog padarė nusikalstamas veikas, ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi blogai pasielgęs ir visiškai pripažįsta savo kaltę. Taipogi prašo atsižvelgti į tai, jog neteisėtus veiksmus vykdė prieš savo buvusią sutuoktinę, į tai, kad buvusi žmona taip pat kartais savo veiksmais išprovokuodavo jį neleisdama bendrauti su vaiku. Be kita ko apeliantas nurodo, kad jis yra ūmaus būdo, impulsyvus žmogus, kad jo grasinimai buvo spontaniški ir realiai niekuo nepasireiškė. Nurodo, jog nors ir nedirba, tačiau yra darbo biržos įskaitoje, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje jam mokama socialinė pašalpa. Taipogi prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Akmenės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą apeliacinių skundų ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, pagrįstai M. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą bei nepagrįstai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dėl ko nuosprendis keistinas.
Dėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentų ir priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio išsprendimo nurodė, jog nukentėjusioji nepateikė teismui raštu civilinio ieškinio bei, kad nepateikė jokių įrodymų, įtakojančių civilinio ieškinio dydį, dėl ko teismas paliko nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, visiškai nepagrįstai neišsprendė civilinio ieškinio klausimo ir visiškai be pagrindo, nesant Lietuvos respublikos BPK 115 str. 2 d. nurodytų sąlygų (minėta norma gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos) paliko nukentėjusiajai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. B., remiantis jos prašymu, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove dėl 5000 Lt neturtinės žalos (1 t. b. l. 16,17), nukentėjusiajai išaiškintos civilinio ieškovo teisės, apklausų metu ji ieškinį palaikė ir parodė, jog reiškia 5000 Lt civilinį ieškinį dėl moralinės žalos (1 t. b. l. 12-14), ką patvirtino ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (1 t. b. l. 170). Pažymėtina tai, jog apylinkės teismas, nurodydamas, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, įtakojančių civilinio ieškinio dydį, net nepasiūlė nukentėjusiajai A. B. pašalinti ieškinio trūkumus ar nurodyti papildomą argumentaciją, o apsiribojo formaliu duomenų įvertinimu ir spręsdamas ieškinio klausimą pripažino jį, tačiau nenagrinėjo dėl ieškinio nepagrįstumo, ko pasėkoje, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, dėl ko nuosprendis keistinas.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir CK 6.282 nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Taipogi, būtina pažymėti tai, kad neturtinę žalą galima įvertinti tik sąlygiškai, todėl tokio atlyginimo paskirtis tik kompensacinė ir čia negali būti taikomas visiško žalos atlyginimo principas.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji A. B. dėl nuteistojo M. B. neteisėtų veiksmų, patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek sukrėtimus ir nepatogumus. Iš nukentėjusiosios parodymų duotų 2010-01-21 apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu, akivaizdu, kad tiek nukentėjusioji, tiek jos vaikai dėl nuteistojo elgesio jaučiasi pažeminti, nesaugūs nei namie, nei gatvėje. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios terorizavimas buvo sistemingas ir tęsėsi virš penkių mėnesių, kas sustiprina nukentėjusiosios ir jos vaikų patirtus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai, ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5000 Lt) yra realus, todėl jis priteistinas.
Taipogi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde nurodytu teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio, teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuosprendžio įsiteisėjimo diena ne visada sutampa su faktiniu bausmės vykdymu, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui nuteistasis ne iš karto yra suimamas ir bausmė pradedama vykdyti, taigi, iki jo suėmimo gali praeiti tam tikras laiko tarpas, ypač jei nuteistasis pasislepia ar jo nerandama nurodytoje gyvenamojoje vietoje, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas, nustatant bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį.
Dėl nuteistojo kitų apeliacinio skundo argumentų.
Nors nuteistasis apeliaciniame ir skunde ir nurodo, jog neginčija, kad padarė nusikalstamas veikas už kurias buvo nuteistas pirmosios instancijos teismo, tačiau taipogi nurodo tai, jog į savo buvusios sutuoktinės langus pistoletu nesitaikė ir nešaudė, tačiau minėtus apelianto teiginius, kuriais jis visgi ginčija savo kaltę, paneigia nukentėjusios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuose ji parodė, jog M. B. taikėsi į jos langus ir iššovė (1 t. b. l. 10-14, 165), ką patvirtina ir liudytojos I. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad jos vaikai sakė, jog matė, kad M. B. šovė į langus (1 t. b. l. 30) bei liudytojos R. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuose ji parodė, kad buvęs A. B. vyras laikė rankose pistoletą, kuriuo taikėsi A. B. langus, o paskui iššovė (1 t. b. l. 27, 2 t. b. l. 67). Akivaizdu, kad minėtų liudytojų parodymai paneigia nuteistojo nurodytus teiginius, kad jis nesitaikė ir nešovė į A. B. langus. Paminėtina ir tai, jog netikėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie susieja viską į bendrą visumą, į aplinkybių grandinę, kurių išdavoje susidaro bendras nusikalstamos veikos mechanizmas, kad nuteistasis M. B. visgi taikėsi ir šovė į nukentėjusiosios A. B. langus. Taigi, minėtos aplinkybės paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimo ir konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino apelianto lengvinančios aplinkybės – jo deklaratyvaus kaltės pripažinimo ir gailėjimosi.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad jam yra nelogiška, jog ginklu, skirtu šaudyti garsiniais šoviniais, galima taikytis į langus, atmestinas. Pažymėtina tai, jog ta aplinkybė, kad ginklas skirtas šaudyti garsiniais šoviniais, nepaneigia to, kad su juo galima taikytis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog šaudant dujiniu pistoletu negalima kur nors pataikyti, kaip parodė liudytoja R. Ž., tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors liudytoja R. Ž. ir parodė, jog nuteistasis pataikė į laiptinės langą, tačiau pažymėtina tai, kad apeliantui nebuvo pateikti kaltinimai nei dėl turto sugadinimo, nei dėl padaryto šūvio sukeltų padarinių, dėl ko šis nuteistojo teiginys neturi tiesioginės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas atsižvelgti į tai, jog neteisėtus veiksmus vykdė prieš savo buvusią sutuoktinę, į tai, kad buvusi žmona taip pat kartais savo veiksmais išprovokuodavo jį neleisdama bendrauti su vaiku bei į tai, kad jis yra ūmaus būdo, impulsyvus žmogus, jog jo grasinimai buvo spontaniški ir realiai niekuo nepasireiškė, atmestini, kadangi minėtos aplinkybės nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė ir dvasinius išgyvenimus, ir sukrėtimus, ir nepatogumus.
Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, tai, kad nors ir nedirba, tačiau yra darbo biržos įskaitoje, dėl ko prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, atmestini. Apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog pilnai prisipažino ir labai gailisi, deklaratyvūs teiginiai, kuriuos apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį, o ta aplinkybė, kad nuteistasis yra darbo biržos įskaitoje nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nes minėta aplinkybė neatsveria bausmės paskirties ir tikslų.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.
Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam M. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. paskyrė įstatymo sankcijose numatytas bausmes, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas apysunkių, kitas nesunkių nusikaltimų kategorijoms, į nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Vertinant M. B. asmenybę - teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, LR BK 27 str. prasme recidyvistas, baustas administracine tvarka, baudų nesumokėjęs, nedirba, charakteristikose iš ankstesnių darboviečių charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad nusikaltimai padaryti neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių M. B. atžvilgiu, o kad jo padarytos veikos yra dėsninga viso jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta M. B. už padarytus nusikaltimus tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistojo skunde nurodytas prašymas neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, viena iš esminių sąlygų yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. praeityje teistas 7 kartus, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, dėl ko darytina išvada, kad jo asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl reali laisvės atėmimo bausmė skirta pagrįstai ir taikyti apeliantui bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str.,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti:
pakeisti nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios nustatymo, nustatant bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo M. B. sulaikymo vykdant nuosprendį;
Priteisti nukentėjusiajai A. B. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš M. B..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.