Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo pačiu nutarimu R. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 174 straipsnį, 205 str. 1 d. nutrauktos, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal ATPK 187 str. 2 d. dispoziciją atsakomybė kyla už dviejų alternatyvių veikų padarymą - pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Atsakomybė asmeniui kyla ir už vieną iš nurodytų veikų. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 - 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Nagrinėjamu atveju pažeidėjo veiksmuose yra nustatytos abi ATPK 187 str. 2 d. numatytos veikos. Teismas konstatavo, kad R. K. necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu pareigas atliekančių pareigūnų atžvilgiu padarė veiką numatytą ATPK 187 str. 2 d., tačiau nepasisakė dėl administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoto R. K. nevykdytų pareigūnų A. T. ir T. P. teisėtų reikalavimų: nutraukti neteisėtus veiksmus (baigti įžeidinėti juos, nevartoti necenzūrinius keiksmus viešoje vietoje), išlipti iš automobilio, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kuris reikalingas procesinių dokumentų surašymui), vykti į A. Barausko užkardą procesinių dokumentų surašymui, kas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 187 str. 2 d. Taip pat nevykdydamas šių reikalavimų R. K. pažeidė 2002-04-30 Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ (2008-01-16 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 39 redakcija) 9 punktą padarė veiką numatytą ATPK 205str. l d. (187 str. 2 d. ir 205 str. l d. idealioji sutaptis). Teismas tik pažymėjo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kad R. K. pažeidė pasienio teisinio režimo taisykles. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. K. ir kitų asmenų, kurie buvo automobilyje, agresyvus elgesys, piktybiškas teisėtų reikalavimų nevykdymas sąlygojo VSAT pareigūnų pagalbos pasitelkimą iškviečiant papildomą sargybą pažeidimo vietoje.

Institucijos nuomone, R. K. veiksmuose yra nustatyta ir ATPK 174 str. numatyta veika, esanti idealiąja sutaptimi su nustatytu pažeidimu ATPK 187 str. 2 d. (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje N261-1076/2012), būtent, kad R. K. įžeidinėdamas VSAT pareigūnus necenzūriniais keiksmais (nors ir būdamas automobilyje, bet išsakydamas juos garsiai) automobiliui stovint viešoje vietoje (kelyje (duomenys neskelbtini)) pažeidinėjo viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (žr. nutartį byloje Nr. N575-332/2012). R. K. veikos darymo metu, būtent vartojant necenzūrinius keiksmus VSAT pareigūnų T. P. ir A. T. atžvilgiu, girdėjo ir į įvykio vietą atvykę kiti VSAT pareigūnai, iškviesti kaip pagalba sargybai (t. y. N. M., E. P., N. B.), t. y. pareigūnai, kurie nebuvo susiję su minėtu įvykiu. Teismas konstatavo, kad R. K. nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 174 str., kadangi jo veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos trikdymą, o turėjo privatų pobūdį. Tačiau iš ATPK 174 straipsnyje įtvirtintos teisės normos turinio taip pat matyti, kad joje apibrėžto pažeidimo motyvas ir tikslas nėra pagrindiniai šio pažeidimo sudėties požymiai (jie nėra minimi bei atskirai aprašyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje) (žr. nutartį byloje Nr. N438-59/2011). Tokia R. K. veika viešojoje vietoje sutrikdo pašalinių, konflikte nedalyvavusių asmenų ramybę bei rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Teismas nepagrįstai pasisakė byloje, kad R. K. nepadarė ATPK 174 str. pažeidimo, motyvuodamas tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir pažeidimas padarytas R. K. būnant automobilyje, t. y. ne viešoje vietoje (neatsižvelgiant, kad jo išsakyti necenzūriniai keiksmai buvo išsakomi garsiai, o juos girdėjo į pažeidimo vietą atvykę ir kiti pareigūnai).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, jie nebuvo jokiuose išankstiniuose bloguose santykiuose su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl šių asmenų parodymais nėra pagrindo abejoti.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas, neteisingai paskyrė R. K. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 187 str. 2 d., kadangi konstatavęs jog nėra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, turėjo skirti R. K. ne mažesnę kaip 400 (keturių šimtų litų) baudą. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. K. teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės, pažeidimas buvo padarytas grupės asmenų, kas pripažintina sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. l d. l p.)

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis minėtų Konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas nubausdamas R. K. dėl pažeidimo numatyto BK 187 str. 2 d. rėmėsi tik rašytiniais bylos duomenimis t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu ir pasienio pareigūnų A. T., T. P., N. M., A. M., I. B., N. B., E. P. tarnybiniais pranešimais. Tačiau apylinkės teismas nevertino, kad R. K. neigia padaręs pažeidimus, teigia, jog pareigūnams nieko nesakė, keikėsi tarpusavyje, o pareigūnams paprašius, pateikė dokumentus, t.y. nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes. Tam, kad pašalinti prieštaravimus, svarbu apklausti įvykyje tiesiogiai dalyvavusius pasienio pareigūnus, taip pat ir su R. K. kartu buvusius asmenis, kurių rašytiniai paaiškinimai iš esmės prieštarauja pasienio pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytoms aplinkybėms, o būtent pareigūnų tarnybinių pranešimų pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Neapklausus šių asmenų teismo posėdyje, iš R. K. buvo atimta teisė gintis nuo jam inkriminuotų kaltinimų ir bandyti įrodyti, kad jį kaltinantys įrodymai nepatikimi, taip pat nesistengta pašalinti prieštaravimų tarp administracinio teisės pažeidimo protokole ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens nurodytų aplinkybių.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie pažeidimą iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo. Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.

Remdamasis aptartų aplinkybių visuma, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, neapklausė tiesiogiai įvykyje dalyvavusių pasienio pareigūnų, bei liudytojų, todėl liko nepašalinti byloje surinktų rašytinių įrodymų tarpusavio prieštaravimai.

Iš naujo išsamiai ir nešališkai nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmosios instancijos teismas įvertins ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti įtaką galimiems iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimams, dėl jų šioje nutartyje nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Aleksandro Barausko užkardos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.