Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. Š., išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2016-06-29 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-06-12 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Mindaugas Butkus surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog 2016-05-20, 17:00 val. E. Š. vairavo automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir sustojusį prie pėsčiųjų perėjos praleisti automobilio galinę dalį. Įvykio metu apgadinti du automobiliai. Protokolo surašymo metu vairuotojas nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo.

2016-06-29 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos (toliau - Klaipėdos apskrities VPK KPT) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas Robertas Donskis surašė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo E. Š. už Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 16, 127 punktų pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 124¹ str. 8 d., paskirta galutinė administracinė nuobauda - 40 Eur bauda.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, E. Š., paaiškino, jog nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK KPT nutarimu, prašė tenkinti skundą, nes pažeidimo nepadarė – prašo atmesti priimtą sprendimą, kuriuo yra apkaltintas įvykio padarymu, nes mano, kad „Fiat“ vairuotojas kaltas, mano, kad jis nemoka važiuoti ir jo automobilis buvo netvarkingas. Pareigūnas M. Butkus jau iš pat pradžių neteisingai įvertino įvykį, sakydamas, kad jis įvažiavo į kito automobilio galą. Aš nevažiavau iš paskos. Prašau tenkinti mano skundą. Važinėju tvarkingai, su tvarkingais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. skundas tenkintinas.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Vertinant asmens poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento (šioje byloje – subjektyviosios pusės), administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, bei įvertinus pateikta filmuotą medžiagą, kurioje aiškiai matyti, kad E. Š. važiuojant Taikos pr. ties Debreceno g. sankryža automobilis „Fiat“ išvažiavo iš šalutinio kelio jo nematydamas, nes autobusas užstojo matomumą, ir taip užkirto kelią, bei privertė „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją staigiai stabdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., ATPK 256 str. 3 d., 284 str. 1 d. nuostatomis administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 256 str. 3 d.). Pripažįstama, jog E. Š. veiksmai formaliai gali būti vertintini kaip pažeidžiantys KET 9, 16, 127 p., tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. Š. viršijo leistiną greitį, ko pasėkoje atsitrenkė į „Fiat“ automobilio galą bei apgadino automobilį, pažeisdamas KET.

Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą bei pateiktą filmuota medžiagą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju E. Š. kaltė neįrodyta.

Dėl nurodytų priežasčių, E. Š. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities VPK KPT 2016-06-29 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas, o administracinė byla E. Š. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 ¹ str. 8 d., 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 124 ¹ str. 4 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d., 1 p., 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 302² str., 302⁴ str., teismas,

nutarė:

E. Š. skundą tenkinti.

2016-06-29 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo E. Š. pagal ATPK 124¹ str. 4 d., 127 str. 2 d. paskirta nuobauda - 40 Eur bauda, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti (ATPK 250 str. 1 d., 1 p.).

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.