- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- I-2111-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02000-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- Ž. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 70.4pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui Ž. G. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Ž. G. 2014 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų 120‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – PN) jis buvo laikomas pažeidžiant jo teises dėl netinkamo kalinimo sąlygų. Teigė, kad nuo 2011 m. jis gyveno bendrabučio tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje kur gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose, nurodė jog baudos izoliatoriuje negalėjo pasiekti lango, kad galėtų išvėdinti kamerą, nebuvo šilto vandens, buvo šalta, drėgna, nebuvo patalpos ventiliacijos, negalėjo susirašinėti laiškais, bendrauti su artimaisiais. Kėlė klausimą ar bendrabučio tipo patalpos ir baudos izoliatorius atitiko higienos normas, ar pataisos namai turi tai patvirtinančius dokumentus. Skundėsi, jog pasikreipus į pataisos namų administraciją ir prašant suteikti jam duomenis apie patalpų kuriose jis gyveno plotus ir gyvenančių asmenų skaičių, atsakymų jis negaudavo. To pasėkoje pareiškėjas patyrė psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 120‘000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l. 8-16) nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Pateikė duomenis, kokiu laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose ir kiek laiko praleido baudos izoliatoriuje. Pažymėjo, jog pataisos namai laikosi higienos normose nustatytų reikalavimų ir pridėjo tai pagrindžiančius dokumentus (27-40). Nurodė jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 146 straipsnio 1 dalis numato, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Pažymėjo, jog į baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobaudomis. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, buvo nustatyta, jog pareiškėjas Ž. G. 2015 m. vasario 16 d. mirė. Tai patvirtina išrašas apie asmenį, gautas iš gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (b.l. 71).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo skundo jog tariamai atsakovo neteisėti veiksmai jam sukėlė neturtinę žalą, kurią pareiškėjas patyrė būdamas Marijampolės pataisos namuose nuo 2011 m. atlikdamas bausmę bendrabučio tipo patalpose ir baudos izoliatoriuje.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo101 straipsnio 4 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam pasekmes sukeliančių viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) ar priimtų aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, publikuotą leidinyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 m.).
Procesinių teisių perėjimas reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį procesinių teisių perėmimui reikalingi du pagrindai: a) ginčijamo teisinio santykio dalyvio pasitraukimas iš bylos; b) pasitraukusio dalyvio subjektinių teisių perėjimas kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėjimas. Taigi procesinių teisių perėjimo apimtį lemia atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimtis. Jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, nebus galima perimti ir atitinkamų procesinių teisių bei pareigų (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, kitam nepereina (CK 5.1 str. 3 d.). Tokiu atveju procesinių teisių perėmimas yra negalimas.
Vertinant byloje esančius duomenis ir byloje keliamą ginčą akivaizdu, kad patirta moralinė žala, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. tiesiogines teisines pasekmes sukėlė tik pareiškėjui ir negali sukelti jo teisių perėmėjui. Neturtinė žala kilusi dėl psichologinių sukrėtimų, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimo ir kitų pareiškėjo nurodytų dvasinio pobūdžio išgyvenimų neatsiejamai susiję su šią žalą galimai patyrusiu asmeniu, t. y. pareiškėju, ir pareiškėjo teisių perėmėjas neturėtų teisės į tokio pobūdžio žalos atlyginimą. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kildintų neturtinę žalą dėl patirtų smurtinių nusikaltimų prieš jį. Todėl esant tokiems skundo reikalavimams ir tų reikalavimų pagrindimui akivaizdu, kad teisiniai santykiai, iš kurių nagrinėjamu atveju kilo ginčas, yra asmeninio pobūdžio ir yra tiesiogiai susiję su pareiškėjo Ž. G. asmeniu, todėl vertintina, kad pareiškėjo teisių perėmimas nagrinėjamo ginčo ribose negalimas.
Dėl nurodytų argumentų teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti jo teisių, todėl administracinė byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 106 str., 101 str. 4 p. ir 102 str. 1 d. teisėja
nutaria:
Bylą pagal pareiškėjo Ž. G. , a.k. (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.