Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-27 · Administracinė byla Nr. I-24-257/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
I-24-257/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė (pran.), Marytė Švažienė
Pareiškėjas
A. Š.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai
Dainius Žiedas
Administracinė byla Nr.: I-24-257/2014Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00086-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 22.; 38.; 74. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos narių teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Marytės Švažienės,

sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjo A. Š. atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) atstovui Arūnui Kurapkiui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Žiedo skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialaus perspėjimo Nr. 40-24-K-16 A. Š. panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas Dainius Žiedas skundu (b. l. 2-4, 10-12) ir patikslintu skundu (b. l. 23-24) teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialų perspėjimą Nr. 40-24-K-16 A. Š..

Pareiškėjo A. Š. atstovas advokatas Dainius Žiedas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo atstovaujamajam yra pareikštas Oficialus įspėjimas, siejant jį su organizuotomis grupėmis ir manant, kad jis gali daryti ar darys sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Jo atstovaujamasis įrodė, kad tokia informacija yra neteisinga, kad jis nėra susijęs su jokiomis organizuotomis grupėmis, juolab kaip kažkokių nusikalstamų grupių ar susivienijimų narys nedarė ir neketina daryti jokių nusikaltimų. Mano, kad šis įpareigojimas ir jo apribojimas jo atstovaujamajam yra taikomas nepagrįstai. Šiuo metu A. Š. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jei atsakovas mano, kad pagrindas pareikšti įspėjimui buvo tai, kad buvo pareikšti įtarimai, įvykdžius atitinkamus nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso straipsniuose, tai, jo supratimu, akivaizdu, kad tokiu atveju turėtų būti taikomas ne įspėjimas, siekiant kažką užkardyti, o turėtų būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, su tikslu apkaltinti šiuos asmenis, kad byla su kaltinamuoju aktu būtų perduota teismui ir išspręstas kaltumo klausimas. Įtarimai, kurie yra pareikšti jo atstovaujamajam, nėra susiję su tomis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti Oficialų įspėjimą. Vadovaujantis administracinių teismų praktika, jei yra nustatoma, kad apie asmenį gaunami duomenys, jog jis įvykdė nusikaltimus, tai tokiu atveju turi būti taikomas ne Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, kaip kažkokios prevencinės priemonės, siekiant atitinkamų tikslų visuomenėje, o turi būti taikomas Baudžiamasis kodeksas arba Baudžiamojo proceso kodeksas. Atsakovo atstovas pripažino, kad priežastis taikyti Oficialų įspėjimą iš dalies yra susijusi su inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, dėl kurių atliekamas tyrimas. Mano – jei dėl tų pačių priežasčių yra taikomas Oficialus įspėjimas, jis yra perteklinis, kadangi Baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis yra pasiekiami daug efektyvesni tikslai, kai asmuo tikrai daro kažką nusikalstamo – nusikalstamos veikos yra užkardomos ir asmuo yra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kad jokių duomenų apie tai, kad A. Š. yra susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, kad priklauso nusikalstamam susivienijimui, kad gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, teismui nepateikta, laikytina, kad šios aplinkybės teisme nebuvo įrodytos, o tai reiškia, kad skundas yra tenkintinas ir ginčijamas nutarimas bei Oficialus įspėjimas naikintini. Iš byloje esančių viešai skelbiamų duomenų įrodymų apie tai, kad buvo pagrindas taikyti pareiškėjui Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, nėra. Yra pateikta pareiškėją kompromituojanti medžiaga, tai duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurie buvo padaryti 2007 m. ir 2008 m. Jo supratimu, tokių duomenų bei tai patvirtinančių dokumentų nebereikėjo teikti, kadangi remiantis LR ATP kodekso 24 str., 35 str., jei vienerius metus nuo pažeidimo padarymo naujų pažeidimų nebepadaro – laikoma, kad asmuo yra nebaustas. Taip pat byloje yra pateikti išrašai apie pareiškėjo teistumus. Tačiau asmuo už padarytas neteisėtas veikas įstatymų nustatyta tvarka buvo nubaustas, jam tai sukėlė tinkamas pasekmes, kai buvo paskirta kriminalinė bausmė bei teistumas. Prašo skundą ir patikslintą skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialų perspėjimą Nr. 40-24-K-16 A. Š.. Atsisako reikalavimo įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biurą pateikti 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ A. Š. (jo atstovui), nes atsakovas pateikė nutarimą su medžiaga į administracinę bylą ir pareiškėjo atstovas su pateiktu nutarimu susipažino.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Kurapkis teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis tiek įslaptinta, tiek viešai pateikta informacija bei remiantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis, Oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 str. nurodyta, kad šio įstatymo 3 str. numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais arba jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad tie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Prevencines priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinant viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Įstatyme yra nurodyta, kad užtenka manymo, jog asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus. Atsakovo nuomone, pateikta vieša informacija apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą duoda pakankamai svarų pagrindą manyti, kad šis asmuo palaiko ryšius su įslaptintoje medžiagoje nurodytais asmenimis bei vykdo bendrai nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, neleistina susipažinti su turima įslaptinta informacija, ir atsakovas negali šios informacijos išslaptinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK rašytiniame atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui nurodė, kad su skundu nesutinka. Oficialus perspėjimas pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytas skundas ir patikslintas skundas tenkintini.

Pareiškėjas byloje ginčija Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ (b. l. 30) ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialų perspėjimą Nr. 40-24-K-16 A. Š. (b. l. 32). Atsakovas oficialų perspėjimą pareiškėjui pareiškė vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais.

Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Valstybės žinios, 1997, Nr. 69-1731; Valstybės žinios, 2001, Nr. 60-2138) (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2003-05-01) (toliau – ir ONUĮ) nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką (1 str.). Oficialus perspėjimas yra prevencinio poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams (3 str.). Pagal ONUĮ 4 straipsnį, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. ONUĮ 5 straipsnyje yra pateikta oficialaus perspėjimo sąvoka, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.

Aiškinant ONUĮ 4 straipsnio taikymą, pažymėtina, jog šios teisės normos taikymas siejamas su joje nurodytos informacijos (duomenų) turėjimu bei su aplinkybe, kad ši informacija (duomenys) buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka. Ši informacija gali būti prieinama tik griežtai apibrėžtam asmenų ratui, t. y. ji turi turėti slaptumo elementus. Tai patvirtina Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, pagal kurį valstybės paslaptį gali sudaryti detalūs duomenys apie vykdomą (vykdytą) operatyvinę veiklą bei šios veiklos rezultatus. Taip pat pažymėtina, jog pagal svarstomą teisės normą nėra būtina, kad nurodytos informacijos surinkimas būtų nukreiptas konkrečiai į minėto oficialaus perspėjimo gavėją. Tokia informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, nebūtinai tiesiogiai susijusių su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu. Tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei paties asmens elgesio (užfiksuotų veiksmų) yra pakankamas pagrindas manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Nagrinėjamu atveju oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo pareikštas remiantis duomenimis, surinktais vykdant operatyvinę veiklą, tai yra duomenimis, kurie yra įslaptinti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė įslaptintą medžiagą teismui susipažinti, tačiau nurodė, kad paviešinti visų šių duomenų ar bent kokios nors jų dalies atsakovas negali, nes tai pakenktų vykdomam operatyviniam tyrimui. Byloje yra pateikta visa vieša informacija. Atsakovo atstovo nuomone, jos pakanka, kad būtų galima nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovas nepageidauja teikti papildomų duomenų, taip pat teikti daugiau išslaptintų dokumentų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Valstybės žinios, 1999, Nr. 13-308; Valstybės žinios, 2000, Nr. 85-2566) (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, šios įstatymo normos konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas pažymi, kad LR Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu pripažino, kad ABTĮ 57 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, jog minėtoje įstatymo normoje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir įvertinęs, ar jis be tų faktinių duomenų galės įvykdyti teisingumą.

Pažymėtina, kad kaip Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime nurodė, „bylą nagrinėjančiam teismui visada kyla ypatinga atsakomybė, kai jis sprendžia, ar tam tikra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija gali būti įrodymas toje byloje“.

Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime taip pat pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje A822-326/2009 buvo konstatuota, kad tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (EŽTK 6 str.) (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai – 2006 m. spalio 31 d. Güner ?orum prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59739/00, 24–31 punktai; 2006 m. spalio 31 d. Aksoy (Ero?lu) prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 59741/00, 24–31 punktai; 2007 m. lapkričio 27 d. Meral prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 33446/02, 32–39 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9–18 punktai; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12–15 punktai). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2008 m. gruodžio 16 d. sprendime Gulijev prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 10425/03) buvo kilęs klausimas, ar faktiniai duomenys, sudarę valstybės paslaptį, laikytini įrodymais administracinėje byloje. EŽTT šiame sprendime buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje „įslaptinta“ išvada ne tik buvo panaudota kaip įrodymas, bet buvo ir vienintelė priežastis neišduoti pareiškėjui leidimo laikinai gyventi, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniai teismai savo sprendimuose rėmėsi šia išvada, nors pareiškėjas su jos turiniu supažindintas nebuvo, taip suvaržant jo teisę į gynybą. Bylose P. prieš Lietuvą bei U. prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 35601/04 ir 16965/04) 2010 m. liepos 6 d. paskelbtuose sprendimuose EŽTT pripažino Lietuvą pažeidus EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, garantuojančią teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nes Lietuvoje vykusiuose administraciniuose procesuose pareiškėjai negalėjo ginčyti jų įtraukimo į operatyvinę įskaitą pagrįstumo, kadangi jiems nebuvo leista susipažinti su šiais įrodymais, kaip su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Nagrinėdamas skundų esmę, EŽTT pabrėžė, kad šalių lygybės principas, t. y. galimybė pateikti argumentus tokiomis sąlygomis, kad viena proceso šalis neatsidurtų akivaizdžiai nepalankesnėje padėtyje už kitą proceso šalį, yra vienas iš teisingo teismo elementų. Šis principas taip pat apima šalių teisę susipažinti ir ginčyti visus įrodymus, galinčius turėti įtakos bylą nagrinėjančio teismo sprendimui. Nepaisant to, kad EŽTT pripažino, jog bylai reikšmingų įrodymų atskleidimas nėra absoliuti teisė, vis dėlto gynybos teises ribojančios priemonės gali būti naudojamos tik išimtiniais atvejais. EŽTT pabrėžė, kad savo praktikoje jis nesiima vertinti šio aspekto, t. y. ar konkrečiu atveju įrodymų neatskleidimas buvo išimtinai būtinas, tačiau nagrinėja, ar procese, kuriame buvo priimtas toks sprendimas, buvo laikomasi rungtyniškumo ir šalių lygybės principų bei suteiktos kitos garantijos gynybai. Teismas pastebėjo, kad šiose bylose neatskleista informacija buvo susijusi su pareiškėjų skundais, kuriuos sprendė administraciniai teismai, t. y. kad pareiškėjai nepagrįstai buvo įtraukti į operatyvinę įskaitą, ir su jų reikalavimais būti išbrauktiems iš šios įskaitos. Teismas pastebėjo, kad iš Lietuvos teismų argumentavimo matyti, kad informacija, buvusi operatyvinės įskaitos bylose, buvo laikoma svarbiu įrodymu, pagrindžiant tariamą pareiškėjų keliamą pavojų visuomenei. Taigi, pareiškėjai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šių įrodymų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į viską, ką išnagrinėjo, EŽTT konstatavo, kad procesai, kuriuose buvo priimti administracinių teismų sprendimai, neatitiko rungtyniško proceso ir šalių lygybės principų bei neturėjo pakankamų garantijų pareiškėjams. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 8 d. sprendime administracinėje byloje A822-326/2009 laikėsi nuostatos, kad individo asmeniniai interesai ir viešasis interesas negali būti priešpriešinami, juos būtina derinti, tai reiškia, kad tarp šių interesų turėtų būti užtikrinta teisinga pusiausvyra, vadovaujantis Konstitucinio Teismo, EŽTT ir Europos Sąjungos teisminių institucijų nustatytais kriterijais.

Iš atsakovo pateiktos medžiagos galima spręsti, kad oficialus perspėjimas pareiškėjui A. Š. buvo reiškiamas remiantis atsakovo turimais slaptos operatyvinės medžiagos duomenimis bei atsakovo teismui pateikta vieša informacija, t. y. duomenimis apie tai, kad pareiškėjui A. Š. 2012 m. liepos 23 d. yra pareikštas įtarimas dėl turto prievartavimo bei pasikėsinimo pagrobti didelės vertės svetimą turtą, t. y. pagal LR BK 181 str. 2 d., 22 str. ir 180 str. 3 d. (b. l. 36-37). Medžiagoje taip pat yra pateikiami duomenys, kad praeityje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. 2 metams laisvės atėmimo, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir 6 mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2006 m. rugsėjo 14 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką pagal LR BK 182 str. 1 d. ir subendrinta bausmė, paskirta 4 metai laisvės atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paleistas lygtinai nuo dalies paskirtos bausmės. Pateiktoje medžiagoje taip pat yra duomenys apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus, užtraukusius A. Š. administracinę atsakomybę 2001–2007 m. (b. l. 38-39), bei pažyma apie A. Š. nubaudimą už administracinius teisės pažeidimus 2007–2008 m. (b. l. 47-48). Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nepateikė teismui daugiau jokios papildomos viešos medžiagos, susijusios su prevencinio poveikio priemonių skyrimo pagrįstumu pareiškėjui A. Š.. Teismui posėdžio metu pasiūlius išslaptinti su byla susijusią slaptą operatyvinę medžiagą arba bent tam tikrą jos dalį, atsakovo atstovas tai padaryti atsisakė. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovas nepageidauja teikti jokių papildomų duomenų, taip pat ir išslaptinti bent dalį įslaptintos medžiagos, kad esamos medžiagos pakanka skirti pareiškėjui oficialų perspėjimą. Teismas, susipažinęs (atskirai nuo kitų proceso dalyvių) su atsakovo atstovo pateiktais slaptos (neišslaptintos) operatyvinės medžiagos duomenimis, negali jais niekaip pasiremti priimdamas byloje vienokį ar kitokį sprendimą. Teismas, išnagrinėjęs atsakovo pateiktą viešą informaciją bei kitus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esantys vieši duomenys yra nepakankami nustatyti, jog yra pagrindas taikyti ONUĮ 4 straipsnyje įtvirtintas prevencinio poveikio priemones – oficialų perspėjimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialus perspėjimas Nr. 40-24-K-16 A. Š. yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Pareiškėjo atstovo advokato Dainiaus Žiedo atsisakymas reikalavimo įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biurą pateikti 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ A. Š. (jo atstovui) neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių teisių ir įstatymu saugomų interesų, todėl atsisakymas priimtinas ir ta administracinės bylos dalis nutrauktina, pareiškėjo atstovui atsisakius pareikšto reikalavimo gera valia. Pareiškėjui teismas išaiškina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 d. 3 p., 102 str. 3 d., 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. atstovo advokato Dainiaus Žiedo pasirašytą skundą ir patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 2012 m. gruodžio 19 d. oficialų perspėjimą Nr. 40-24-K-16 A. Š.

Administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biurą pateikti 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 40-24-K-16 „Dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo“ A. Š. (jo atstovui) nutraukti, pareiškėjo atstovui atsisakius šio skundo reikalavimo.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėMarytė ŠvažienėVirginijus Stankevičius