Tauragės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos I. L. (toliau - pareiškėja) skundą T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau - Institucija) 2017 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 85ANN-124058360-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. P. 2017 m. spalio 19 d., 14 val. 45 min. I. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 85ANP-124057363-17, kuriame nurodė, kad 2017 m. birželio mėn. 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., TauragėjeT. T. r. sav., t. y. 2017 m. vasarą (tikslus laikas nenustatytas) mažamečiai M. L., gim. 2007-01-25, kartu su V. S., mažamečius brolius A. N. ir L. N. seksualiai išnaudojo, t. y. gąsdindamas M. L. nusimovęs kelnes ir "nusikakojęs" privertė L. N. suvalgyti jo fekalijas, taip pat privertė mažamečius čiulpti jų lytinius organus. Tokiais veiksmais M. L. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 150 str. 4 d., tačiau nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, todėl priimtas nutarimas Nr. M-l-01-81838-17 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Dėl minėtų priešingų baudžiamajai teisei mažamečio M. L. veiksmų administracinėn atsakomybėn trauktina jo motina I. L. pagal LR ANK 73 str. 2 d., kadangi sūnus ne pirmą kartą daro įvairius teisės pažeidimus, motina nesugeba sūnaus auklėti doru piliečiu, besilaikančiu LR numatytų įstatymų.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. P. 2017 m. spalio 19 d., 15 val. 50 min. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85ANN-124058360-17 (toliau - Nutarimas), kuriuo pripažino, kad I. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 5 dalyje ir paskyrė nuobaudą - 80 Eur.

Nesutikdama su priimtu Nutarimu I. L. pateikė T. T. rajono apylinkės teismui, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Teismo posėdžio metu I. L. skundą palaikė. Nurodė, kad dienos nepamena, ketvirtą valandą po pietų į namus atvažiavo policijos pareigūnė R. P. su protokolu ir paskirta bauda. Protokolą perskaitė, bet nieko nesuprato už ką jis surašytas, nes nedalyvavo su sūnumi M. L. jokioje apklausoje. Dėl šios priežasties ant protokolo ir nepasirašė. Nusikaltimai baisūs, todėl ją kaip nepilnamečio mamą turėjo apklausti. Kitą dieną nuvažiavo pas tyrėją, prašė susipažinti su byla. Tyrėja A. L. aiškino, kad neprivalo duoti susipažinti su byla, nes byla ne jos pavaldume. Po visko, kai apskundė nutarimą, tik tada apklausė sūnų jai dalyvaujant. Vėliau susipažino ir su byla. Sūnus nesakė, kad darė pažeidimus. Turi tris vaikus. Nėra bausta už kitų vaikų padarytus pažeidimus.

Liudytoja policijos pareigūnė tyrėja A. L. paaiškino, kiek pamena, visų nepilnamečių tėvai dalyvavo apklausose. Išsiaiškinus, kad asmenys ne subjektai, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Vėliau nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Klaipėdos apygardos prokuratūros buvo panaikintas. Patikslino dar kai kurias aplinkybes. Iškvietė dar kitus liudytojus, taip pat apklausė M. L., dalyvaujant jo mamai. Surinktos medžiagos užteko priimti procesinį spendimą. Pažeidimas buvo, nes buvo apklausti kiti asmenys, kurie nurodė visas aplinkybes.

Liudytoja policijos pareigūnė tyrėja R. P. paaiškino, kad 2017 m. spalio 19 d. iš Veiklos skyriaus laikinai atliekančios vyriausiojo tyrėjo funkcijas S. M., per dokumentų valdymo sistemą gavo užduotį surašyti protokolus vaikų mamoms. Užduotį gavo spalio 19 d., ir įvykdyti turėjo spalio 19 dieną. Teismui pateikia užduotį, prašo ją prijungti prie bylos. Matė tik nutarimą. Pasitiki savo vadovais, jei jie skiria užduotį, uždėjo rezoliuciją, tai ją reikia įvykdyti. Gautą užduotį įvykdė. Šiuo atveju abejonių nekilo ir surašė protokolą. Nusižengimų registre matė, kad I. L. anksčiau buvo bausta dėl sūnaus veiksmų. Jos sūnus buvo panaudojęs smurtą prieš kitą nepilnametį. Taip pat buvo rašytas protokolas dėl jos girtavimo ir vaiko nepriežiūros. I. L. nedalyvavo surašant protokolą, nepamena ar pati jai skambino prieš surašant protokolą. Protokolą I. L. nuvežė į namus. Galvojo, kad jos vaikas buvo apklaustas, tačiau kai atvežė protokolą iš jos suprato, kad ji nieko nežinojo apie tą įvykį ir, kad nebuvo kviesta apklausai. Kadangi moteris nesutiko, užrašė protokole, kad nesutinka su pažeidimu. Kadangi tuo metu neturėjo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo jai ir neįteikė. Nutarimas dėl baudos skyrimo buvo surašytas kabinete, I. L. nedalyvaujant. Protokolą ir nutarimą įteikė vienu metu. Neveikė bazės, buvo užstrigęs kompiuteris, todėl surašė protokolą ir nutarimą kabinete. Dėl techninių kliūčių kartais taip daro. Medžiagos neturėjo, I. L. iš atminties paaiškino kas ir dėl ko. Teisės I. L. buvo išaiškintos, tai visada daro.

Institucijos, paskyrusios nuobaudą atstovas į teismo posėdį neatvyko. Institucijai apie bylos nagrinėjimo laiką, vietą ir datą pranešta tinkami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ko nstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta I. L. pažymi, jog byla policijoje nagrinėta šališkai, buvo pažeista jos teisė į gynybą.

Įvertinus pareiškėjos I. L. skundo argumentus, administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, liudytojų paaiškinimus, spręstina, kad buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. L. procesinės teisės, priimtas nutarimas neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, nesuteikta galimybė naudotis teise į gynybą, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. L. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes įgaliotam institucijos pareigūnui nepateikė, savo pozicijos dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant, neišsakė, administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašytas jai nedalyvaujant. Nors, sutinkamai su ANK 608 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, tačiau tik tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. I. L. ir liudytoja policijos pareigūnė R. P. teisme patvirtino, kad pareiškėja nebuvo šaukiama protokolo surašymui. Tyrėja R. P. 2017 m. spalio 19 d., gavusi per dokumentų valdymo sistemą užduotį, nedalyvaujant I. L. vienu metu kabinete surašė ir administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 str. 2 d.

Teisme tyrėja R. P. patvirtino, kad su bylos medžiaga susipažinusi nebuvo. Nuvykus pas I. L. į namus pateikė jai pasirašyti protokolą ir nutarimą. I. L. nesuprato dėl ko yra kaltinama, teigė nebuvusio informuota apie bylos tyrimą. I. L. dėl šios priežasties atsisakė pasirašyti protokole ir nutarime dėl jų susipažinimo, kad išaiškintos teisės ir pareigos numatytos ANK 577 straipsnyje. Aplinkybę, kad nutarimas I. L. buvo surašytas neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jos kaltę dėl inkriminuojamo nusižengimo įrodo tai, kad nutarime kaip lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, jog „kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailiai arba padėjo jį išaiškinti“. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad nei I. L. nei jos nepilnametis sūnus M. L. iki protokolo ir nutarimo surašymo pareiškėjai, nebuvo apklausti dėl įvykio, pareiškėja niekada kaltės nepripažino ir nuoširdžiai nesigailėjo, kai nurodyta nutarime. Papildomas tyrimas byloje buvo atliktas tik po to, kai patenkinus nukentėjusiųjų nepilnamečių motinos L. N. skundą, 2017 m. spalio 27 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. P. nutarimu buvo T. T. AVPK veiklos skyriaus tyrėjos A. L. 2017 m. spalio 16 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. N. pareiškimą dėl jos nepilnamečių vaikų seksualinio išnaudojimo.

Aptartų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas ir skundžiamas Nutarimas buvo priimtas iš esmės neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, pagal aukštesniojo pareigūno pateiktą užduotį, kurios įvykdymo terminas buvo nurodytas tą pačią dieną, remiantis tik nukentėjusiųjų vaikų motinos L. N. ir tėvo D. N. apklausa bei vieno apie įvykį girdėjusio nepilnamečio Ž. S. parodymais. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagos Nr. M-1-01-81838-17 matyti, kad I. L. sūnus M. L., nukentėję nepilnamečiai L. N. ir A. N. apklausti jau po to, kai I. L. buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 73 straipsnio 2 dalį, kas leidžia daryti išvadą, jog administracinė nuobauda I. L. paskirta grubiai pažeidžiant jos teises į gynybą, netgi neturint visų duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, neišsiaiškinus ir neįvertinus pareiškėjos pozicijos dėl administracinio nusižengimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.

Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Institucija nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyrusi visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimą I. L. veiksmuose.

Kadangi byloje reikalinga įvertinti jau po administracinės nuobaudos I. L. paskyrimo naujai surinktus duomenis, pašalinti administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo trūkumus, patikslinti pažeidimo laiką, nes apklausti liudytojai nurodo skirtingus metus, kada buvo tyčiojamasi iš nepilnamečių Lauryno ir A. N., nutarimas panaikintinas ir byla grąžinama institucijai, įgaliotai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos I. L. skundą tenkinti iš dalies.

P. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. 85ANN-124058360-17 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.