Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1333-442/2025

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-12-03
Bylos Nr.: eA-1333-442/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02972-2024-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Gintaras Kryževičius, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės Grand
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija

Kategorijos

12.13.1.1Pajamų pripažinimas
12.14.1.1Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Administracinė byla Nr. eA-1333-442/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02972-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.1.1; 12.14.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Grand statybos LT apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Grand statybos LT skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Grand statybos LT(toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –Kauno AVMI) 2024 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (7.45Mr) FR0682-70 „Dėl patikrinimo akto tvirtino“ (toliau – ir Kauno AVMI sprendimas; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. R-1821(toliau – ir VMI Sprendimas); 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Kauno AVMI sprendimu nurodė Pareiškėjui sumokėti į biudžetą 13 941 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) ir 4 750 Eur pelno mokesčio (toliau – ir PM) sumas, taip pat apskaičiavo 1 846,70 Eur GPM ir 868,82 Eur PM delspinigius, bei skyrė 5 576 Eur GPM ir 1 900 Eur PM baudas. VMI sprendimu pakeitė Kauno AVMI sprendimą ir nurodė sumokėti 13 941 Eur GPM, 1 846,70 Eur GPM delspinigių, 4 182 Eur GPM baudą, 4 750 Eur PM, 868,82 Eur PM delspinigių, 1 425 Eur PM baudą.

2.2. VMI nepateikia įrodymų, jog gavo iš Lenkijos mokesčių administratoriaus informaciją, kurioje nurodyta, kad Bendrovės pateikta informacija dėl Lenkijos įmonės Spoko Sp. z .o. o. (toliau – ir Lenkijos įmonė) neatitinka tikrovės, t. y. kad Lenkijos įmonė neteikia paslaugų statybos įmonėms, sąskaitų faktūrų neišrašė, vadovas P. M. nėra gavęs pinigų iš D. L., įmonės elektroninio pašto adresas yra kitas nei nurodė Bendrovė. Dėl to atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs.

2.3. VMI taip pat nepateikė įrodymų, kuo skiriasi Bendrovės pateiktų sąskaitų grafinis dizainas ir numeracija nuo Lenkijos įmonės išrašomų sąskaitų faktūrų dizaino ir numeracijos. Taip pat nėra pateiktas P. M.parašo pavyzdys, kuris skirtųsi nuo Bendrovės pateiktose sąskaitose faktūrose esančio parašo. Tokiu atveju manytina, kad Bendrovė klastojo sąskaitas faktūras ir tokia veika turėtų būti įvertinta įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau mokesčių administratorius įrodymų, pagrindžiančių savo išvadas, nepateikia ir nesiima veiksmų, tik išdėsto deklaratyvius teiginius.

2.4. Lenkijos įmonės vadovas P. Minta paaiškino, kad jis nežino tokios įmonės UAB Grand statybos Lt, nepažįsta D. L., nei iš jo, nei iš pareiškėjo grynųjų pinigų jis negavo. Vadovo teigimu, Lenkijos mokėtojas neteikia paslaugų statybos įmonėms, jis nėra įregistravęs įmonės Lietuvoje; kt. Tačiau Lenkijos įmonės vadovas laikytinas suinteresuotu asmeniu, kurio mokestinės pareigos jo valstybėje priklauso nuo jo įmonės gautų pajamų, todėl jo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

2.5. Lenkijos įmonės išrašytos sąskaitose faktūrose yra nurodyta data, mokėtojas, gavėjas, kiekis, kaina, t. y. visi rekvizitai, būdingi sąskaitoms faktūroms. Nėra vieningo sąskaitos faktūros pavyzdžio, o pateiktos sąskaitos faktūros atitinka sąskaitos, kurios galėtų būti išrašytos statybos įmonės, atlikusios statybos darbus, todėl nėra pagrindo neigti rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms.

2.6. Pareiškėjas pateikė mokesčių administratoriui statybos rangos sutartis su užsakovais, kitas sutartis, sąskaitas faktūras, kurie patvirtina, kad Bendrovė vykdė statybos darbus statybos objektuose adresais: (duomenys neskalbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Šiuose statybos objektuose dirbo ir Lenkijos įmonė. Pati Bendrovė savo jėgomis tokios apimties darbų atlikti negalėtų – joje tuo metu reikiami darbuotojai nedirbo. Tai, kad šių statybos objektų statyboje dalyvavo Bendrovė ir Lenkijos įmonė, patvirtina pridedamas susirašinėjimas, sąskaitos faktūros, banko sąskaitos išrašas. Šias aplinkybes gali patvirtinti užsakovų, su kuriais buvo sudarytos statybos rangos sutartys, darbuotojai: UAB „Facija“, UAB „Horekus“, UAB „Euro Bonus“, UAB „Husky Management“.

2.7. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomos sumos, kurios buvo sumokėtos už Lenkijos įmonės atliktus darbus, yra panašios į tuo metu mokamas sumas už panašius darbus. Taigi galima pagrįstai teigti, kad už juos buvo sumokėta 95 000 Eur suma.

2.8. Mokesčių administratorius sprendimus turėtų priimti remdamasis ne tik turimais dokumentais, bet ir visomis kitomis aplinkybėmis, pvz., ar iš tikrųjų sąskaitų faktūrų išrašymo metu Bendrovė vykdė tam tikrus statybos darbus tam tikruose objektuose, ar ji turi sutartis ne tik su rangovais, bet ir su užsakovais, atsakovas turėtų apklausti kitus rangovus, kurie vykdė statybos darbus statybos objektuose, kuriuose dirbo ir Lenkijos įmonė.

2.9. Tam tikro dokumento nepateikimas mokesčių administratoriui nereiškia, kad tam tikri darbai nebuvo atlikti ir kad mokesčių mokėtojas išlaidų nepatyrė. Yra galimi atvejai, kai darbus atlieka užsieniečiai, kurie vėliau išvyksta iš šalies, todėl jų tinkamai apklausti, atlikti kitus tyrimo veiksmus yra neįmanoma. Užsienio pilietis savo mokesčių administratoriui gali paneigti, kad teikė teikęs paslaugas užsienio valstybėje, ypač tuo atveju, jei jam tokiu atveju reikės mokėti mokesčius.

2.10. Bendrovė yra praradusi statybos rangos sutarties, sudarytos su Lenkijos įmone, originalą, todėl jos pateikti negali. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas statybos užsakovas ir rangovas neprivalo raštu sudaryti statybos darbų rangos sutarties, tam tikras aplinkybes buvus, galima įrodinėti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Patikrinimo metu Bendrovė perdavė visus turimus dokumentus mokesčių administratoriui, tarp kurių buvo visos sutartys, sąskaitos, mokėjimai, banko išrašas, patvirtinimas dėl santykių tarp bendrovių, tačiau perduoti dokumentai nebuvo išsamiai išnagrinėti.

2.11. Atsakovo pateiktos išvados yra paremtos suinteresuoto asmens – Lenkijos įmonės vadovo P. M. parodymais. Tokie argumentai ir įrodymai negali būti pagrindas skirti tokio dydžio baudas, kurios gali nulemti tolesnę bendrovės veiklą. Kita vertus, jei Bendrovė apgaudinėja mokesčių administratorių, teikdama suklastotus dokumentus (sprendime teigiama, nurodant, kad tokio elektroninio pašto nėra, kad pateiktos sąskaitos faktūros nurodytam asmeniui nebuvo išrašytos), tai VMI turėjo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį.

2.12. Mokesčių administratorius savo sprendime pats patvirtino, kad Bendrovė nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal statybos rangos sutartis atliko statybos darbų paslaugas Lietuvoje. Vienas iš pagrindinių sprendimą pagrindžiančių įrodymų yra Lenkijos įmonės vadovo P. M. patvirtinimas, kad jie neturėjo sandorių su Bendrove ir piniginių lėšų negavo. Sprendimas paremtas vien tik suinteresuoto asmens (tikėtina, siekiančio išvengti mokesčių mokėjimo) paaiškinimais, teisiškai nėra pagrįstas. Atsakovas turėjo visapusiškai išnagrinėti aplinkybes, o ne remtis vienintelio asmens parodymais.

2.13. Pastebėtina, kad naudojimasis nurodytu elektroniniu paštu vyko 2021 metais, būtent tada vyko Bendrovės vykdomų statybos objektų statyba ir tuo metu Lenkijos įmonės vadovas P. M. naudojosi nurodytu elektroniniu paštu. Tuo metu Lenkijos įmonė dar nebuvo parduota, todėl P. M. galėjo bendrovės vardu susirašinėti su Bendrovės vadovu.

2.14. VMI daro prielaidą, kad pareiškėjas statybos darbus (tuos, kuriuos atliko Lenkijos įmonė) fiziškai turėjo galimybę atlikti arba savo darbuotojų pastangomis, arba samdytų kitų fizinių asmenų pastangomis ir tai viena iš prielaidų, kad realūs statybos darbai pagal pateiktas Lenkijos įmonės sąskaitas, nebuvo atlikti.

2.15. Tačiau pareiškėjo tiriamojo laikotarpio (t. y. 2021 metai) grynasis pelningumas – 3,17 proc. (tų metų statistinis vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas – 4,94 proc.). Iš Bendrovės veiklos rezultato eliminavus 95 000 Eur sąnaudas (ginčijama sąnaudų suma – Lenkijos įmonės suteiktų paslaugų vertė – atlygis už atliktus statybos darbus), įmonės grynasis pelningumas būtų 55,81 proc. (toks pelningumas šiame sektoriuje neįmanomas) ir tai reikštų, kad 2021 metais Bendrovė tam, kad uždirbti 171 441 Eur pajamų, patyrė 6 625 Eur sąnaudų (101 625 Eur-95 000 Eur), t. y. bendrasis Bendrovės pelningumas 96,14 proc., kas nėra logiška. Tokio pelningumo šiame sektoriuje neįmanoma pasiekti. Darytina išvada, kad Bendrovė realiai patyrė ginčijamas sąnaudas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. VMI atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Mokestinio patikrinimo metu, įvertinus VMI informacinės sistemos duomenis, pareiškėjo pateiktą informaciją, visumą nurodytų faktų ir aplinkybių dėl Lenkijos įmonės vardu įformintų statybos darbų paslaugų pareiškėjui, pagrįstai konstatuota, jog ūkinės operacijos tarp Lenkijos įmonės ir Bendrovės pagal įformintas sąskaitas faktūras realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai.

4.2. Dėl su skundu pateiktų rangos sutarčių ir kitų dokumentų pažymėtina, kad, kaip ir fiksuota 2024 m. vasario 19 d. patikrinimo akte Nr. (7.45Mr)FR0680-60 (toliau – ir Patikrinimo aktas) dėl pareiškėjos sandorių su Lenkijos įmone aplinkybių buvo kreiptasi į pareiškėjo direktorių D. L., jam pateiktas klausimynas dėl pareiškėjo veiklos, prašant pateikti paaiškinimą, atsakant į klausimus, susijusius su pareiškėjo apskaitoje atvaizduotais sandoriais su Lenkijos įmone. Pateiktame paaiškinime, atsakydamas į pateiktus klausimus dėl paminėtos Lenkijos įmonės įformintų statybos darbų paslaugų, pareiškėjo vadovas formaliai nurodė, kad: „Suteiktos statybos paslaugos – mūrijimas, pamatų klojimas, stogo darbai. Objektai – (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta. Sutartis turėtų būti archyvuose. Jei nėra archyvuose, galimai pamesta“.

4.3. Patikrinimo metu išanalizavus pareiškėjo su statybos darbų užsakovais sudarytų statybos rangos, subrangos, paslaugų teikimo sutarčių duomenis, už atliktus statybos darbus Lenkijos įmonės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, pateiktuose darbų atlikimo aktuose nurodytą informaciją, VMI informacinės sistemos i.VAZ duomenis, nenustatyta, kad pareiškėjas atliko statybos darbus statybos objektuose D. L. paaiškinime nurodytais adresais. Patikrinimo metu buvo prašoma pareiškėjo papildomos informacijos (kuri galėtų patikslinti pareiškėjo direktoriaus paaiškinime nurodytą formalią informaciją apie statybos objektus, kur galbūt galėjo, jo teigimu, dirbti Lenkijos įmonės darbuotojai) dėl įformintų statybos paslaugų įsigijimų iš Lenkijos įmonės už 2021 metus, tačiau gautame 2024 m. vasario 6 d. atsakyme buvo nurodyta, kad visi dokumentai ir informacija pateikti, papildomai daugiau informacijos pateikti neturi. Patikrinimo metu pareiškėjas nepateikė konkrečios informacijos (statybos objektų adresų, informacijos apie užsakovus; kt.), suteikiančios galimybę identifikuoti, kur buvo atliekami statybos darbai, galbūt dalyvaujant Lenkijos firmos darbuotojams.

4.4. Pastebėtina, kad su skundu teismui pateiktos statybos rangos sutartys su UAB „Enolsa“, UAB „Facija“ (kuriose nurodyti pareiškėjo darbų atlikimo adresai) patikrinimo metu nebuvo pateiktos. Lyginant pateiktose statybos rangos sutartyse nurodytus duomenis – darbų atlikimo adresus – su pareiškėjo direktoriaus paaiškinime nurodytais statybos darbų atlikimo adresais, jie sutampa, tačiau pagal šias sutartis nėra informacijos, kuri pagrįstų, kad minėtus darbus atliko būtent Lenkijos įmonės darbuotojai. Pateiktose sutartyse tarp nurodytų darbų atlikimo sąlygų nenumatyta, kad rangovas (UAB „Grand statybos LT“) sutarties vykdymui (statybos darbams atlikti) numato pasitelkti (persamdyti atlikti darbus) subrangovus; skiriasi sutartyse numatyti atlikti darbai su pareiškėjo direktoriaus 2023 m. lapkričio 20 d. paaiškinime nurodytais darbais, kurių atlikimas nėra numatytas pateiktuose statybos rangos sutartyse. Sutartyse nurodytais darbų atlikimo laikotarpiais vidutiniškai 2021 metais pas pareiškėją dirbo 8 samdomi darbuotojai, atskirais atvejais statybos darbus ir susijusias paslaugas tikrintu laikotarpiu pareiškėjas pirko iš fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą. Fiziškai atlikti statybos darbus, nurodytus pateiktose statybos rangos sutartyse, galėjo pas pareiškėją įdarbinti darbuotojai, taip pat pagal individualias veiklos pažymas, verslo liudijimus atskiriems statybos darbams samdyti fiziniai asmenys.

4.5. Dėl prie skundo pateiktos susirašinėjimo su Lenkijos įmonės atstovu elektroniniu paštu informacijos, gautos pareiškėjo elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)@gmail.com), iš Lenkijos įmonės elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)@gmail.com) pažymėtina, jog pateikta informacija buvo žinoma ir vertinta patikrinimo metu. Pateikta informacija prieštarauja 2023 m. gegužės 10 d. gautai informacijai iš Lenkijos mokesčių administratoriaus, kurioje nurodyta, kad Lenkijos įmonė neteikia paslaugų statybos įmonėms, neteikė šių paslaugų ir pareiškėjui, sąskaitų faktūrų neišrašė, įmonės Spoko Sp. z. o. o. vadovas P. M. nėra gavęs iš pareiškėjo direktoriaus D. L. grynųjų pinigų už paslaugas. Be to, Lenkijos mokesčių administratorius nuneigė minėtos Lenkijos įmonės elektroninio pašto adresą ((duomenys neskelbtini)@gmail.com). Taip pat įtarimų kelia faktas, kaip buvęs Lenkijos įmonės vadovas, pardavęs įmonę (nurodyta viename iš susirašinėjimo laiškų), vis dar galėtų naudotis įmonės, kuriai nebeatstovauja, elektroniniu paštu.

4.6. VMI patikrinimo metu buvo žinomi ir vertinti pareiškėjo su skundu pateiktas UAB „Oklinta“ 2021 m.; spalio 11 d. atliktų darbų aktas (nenurodyta informacija, kokiu adresu atlikti darbai), 2021 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūra GRAND Nr. 038. Tačiau nenustatytas ryšys su atliktais statybos darbais, galbūt dalyvaujant Lenkijos firmos darbuotojams. Taigi papildomai pateikti dokumentai neturi įtakos mokesčio bazės nustatymui, nes neįrodo, kad Lenkijos įmonės vardu įformintas statybos darbų paslaugų atlikimas pareiškėjui faktiškai vyko ir statybos darbai buvo atlikti.

4.7. Pagal pateiktų pareiškėjo atskaitingo asmens vadovo D. L. avanso apyskaitų duomenis, dalį lėšų vadovas išgrynindavo ir gautomis lėšomis atsiskaitinėjo su prekių, statybinio inventoriaus, medžiagų tiekėjais ir statybos darbų paslaugų teikėjais. 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais grynais pinigais sumokėta 95 000 Eur suma už pareiškėjai įformintų Lenkijos įmonės statybos darbų paslaugas.

4.8. Iš bylos medžiagos matyti, jog mokestinio patikrinimo metu įvertinus, kad Lenkijos įmonė faktiškai statybos darbų paslaugų pareiškėjui nesuteikė, ir atsižvelgiant į Lenkijos įmonės vadovo patvirtinimą, kad neturėjo sandorių su pareiškėju ir piniginių lėšų negavo, atskaitingo asmens vadovo D. L. avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma (95 000 Eur – 2 062 Eur pareiškėjo skolą atskaitingam asmeniui), pripažinta išmoka pareiškėjo vadovui. Mokestinio patikrinimo metu nuo pareiškėjos vadovui išmokėtų piniginių lėšų 92 938 Eur, papildomai apskaičiuotas deklaruotinas ir mokėtinas į biudžetą viso 13 941 Eur (92 938 x 15 proc.) GPM.

4.9. Akcentuotina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsniu, darytina išvada, pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus padarytos išvados, jog ūkinės operacijos tarp pareiškėjos ir Lenkijos įmonės realiai neįvyko, todėl konstatuotina, kad Kauno AVMI, apmokestindama pareiškėją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Vertindamas skundo argumentus, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo įregistruota veikla – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Teismas detalizavo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. apskaitė ir deklaravo statybos paslaugų įsigijimus iš Lenkijos mokėtojo Spoko Sp. z. o. o. viso už 95 000 Eur. Pareiškėjas įsigytoms statybos paslaugoms pagrįsti pateikė iš Lenkijos įmonės gautas sąskaitas faktūras (INVOICE), pasirašytas pareiškėjo direktoriaus D. L. ir fizinio asmens M. P. C. vardu, bei atžymomis, kad atsiskaityta grynais pinigais. Teismas nurodė, kad mokestiniam patikrinimui pareiškėjas nepateikė piniginius atsiskaitymus pagrindžiančių dokumentų, su Lenkijos įmone sudarytų darbų atlikimo, rangos ar kt. formos sutarčių, darbų sąmatos, Lenkijos įmonės atliktų darbų aktų, kuriuose būtų atliktų statybos darbų detalūs duomenys.

7. Taip pat buvo nustatyta, kad, VMI informacinės sistemos duomenimis, Lenkijos įmonė Europos Sąjungos valstybėje narėje Lenkijoje 2020 m. rugsėjo 16 d. įregistruota PVM mokėtoju, (PVM mokėtojo kodas galiojantis). Lenkijos įmonė už tikrintą laikotarpį nedeklaravo tiekimų / paslaugų teikimo UAB Grand statybos LT. Pareiškėjas PVM deklaracijose už 2021 m. lapkričio ir gruodžio mėn. nedeklaravo iš užsienio įgytų paslaugų vertės, apskaičiuoto pardavimo, pirkimo ir atskaitomo PVM.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lenkijos mokesčių administratorius, atsakydamas į VMI paklausimą, nurodė, jog Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. pareiškėjui paslaugų neteikė ir sąskaitų faktūrų neišrašė; atsiųstų sąskaitų faktūrų grafinis dizainas ir numeracija neatitinka Lenkijos įmonės išrašomų sąskaitų faktūrų, parašas ant pareiškėjo pateiktų sąskaitų faktūrų nėra Lenkijos mokėtojo vadovo P. M. parašas. Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vadovas P. M. taip pat nurodė, kad jis nežino tokios įmonės UAB Grand statybos Lt, nepažįsta D. L., nei iš jo, nei iš pareiškėjo grynųjų pinigų jis negavo. Elektroninio pašto adresas, nurodytas sąskaitų faktūrų rekvizituose, nėra įmonės Spoko Sp. z. o. o. Lenkijos mokesčių administratoriaus teigimu, Lenkijos mokėtojas neteikia paslaugų statybos įmonėms, jis nėra įregistravęs įmonės Lietuvoje; pagrindinė Lenkijos įmonės veikla – įdarbinimo agentūrų veikla.

9. Teismas vertino pareiškėjo direktoriaus Kauno AVMI teiktų paaiškinimų turinį ir nurodė, kad mokesčių administratorius, išanalizavęs pareiškėjo su statybos darbų užsakovais sudarytų statybos rangos, subrangos, paslaugų teikimo sutarčių, už atliktus statybos darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis (iš jų Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. sąskaitų faktūrų duomenis), pateiktuose darbų atlikimo aktuose nurodytą informaciją, VMI informacinės sistemos duomenis, nenustatė, kad pareiškėjas atliko statybos darbus statybos objektuose pareiškėjo vadovo D. L. paaiškinime nurodytais adresais. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nors nurodė, kad su Lenkijos įmone atsiskaitė grynais pinigais, tiksliai neatsimena, kaip rado paslaugų teikėją (reklama, rekomendacijos), tačiau atsakovas vertino, kad pareiškėjas nesidomėjo, ar Lenkijos įmonė turi išteklių ekonominę veiklą vykdyti, nepateikė dokumentų, patvirtinančių suteiktas paslaugas.

10. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, patikrinimo metu surinktus įrodymus, sutiko su mokesčių administratoriaus išvada, kad nesant įrodymų, patvirtinančių Lenkijos įmonės vardu išrašytuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumą, nėra pagrindo teigti, kad atsiskaityta buvo būtent už jų suteiktas statybos darbų paslaugas ar atliktus darbus.

11. Teismo įsitikinimu, mokestinio patikrinimo metu pagrįstai nustatyta, kad Bendrovė, įformindama sandorius su Lenkijoje registruota įmone, veikė nesąžiningai, į apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko.

12. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 11 ir 17 straipsniais, pažymėjo, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

13. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pabrėžė, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. Kartu buvo pažymėta, kad sąnaudų, kuriomis mokesčių mokėtojas mažina apmokestinamąjį pelną, pagrįstumą neabejotinai privalo įrodyti mokesčių mokėtojas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatęs, kad sąskaitose faktūrose fiksuotos ūkinės operacijos (atitinkamų paslaugų teikimas) nėra įvykusios, teismas konstatavo, jog šie dokumentai neturi juridinės galios. Teismo įsitikinimu, mokestinio patikrinimo metu, išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo sandorių realumą su Lenkijos įmone dėl įformintų statybos darbų, Lenkijos mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją ir P. Minta paaiškinimus, kitus duomenis, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad jog ūkinės operacijos tarp Lenkijos įmonės ir UAB Grand statybos LT pagal įformintas sąskaitas faktūras realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai.

15. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė PMĮ 11 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 17 straipsnio nuostatas, kadangi apskaičiuodama 2021 metų apmokestinamąjį pelną, Bendrovė nepagrįstai jį sumažino 95 000 Eur pagal apskaitos registruose atvaizduotas Lenkijos įmonės sąskaitas faktūras už statybos darbų paslaugas, kurios realiai nebuvo atliktos, papildomai apskaičiuota 4 750 Eur PM

16. Teismas nurodė, kad neįrodžius tikrojo apskaitos dokumentuose užfiksuoto ūkinių operacijų turinio, nebuvo ir teisinio pagrindo paslaugų, kurių įsigijimą bendrovė įformino pagal Lenkijoje registruotos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vardu išrašytas sąskaitas faktūras, vertes (95 000 Eur) pripažinti sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė papildomus dokumentus, kuriais grindė aplinkybę, kad Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vardu įformintas statybos darbų paslaugų atlikimas faktiškai vyko ir statybos darbai buvo atlikti. Teismas analizavo VMI atsiliepime nurodytus argumentus dėl teismui pateiktų įrodymų, atkreipė dėmesį, kad dalis dokumentų nebuvo pateikti mokesčių administratoriui, nors pareiškėjas teigė, kad pateikė visą informaciją ir dokumentus, buvo palyginti rangos sutartyse ir pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti duomenys, objektų adresai; kt.

18. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad fiziškai atlikti statybos darbus, nurodytus pateiktose statybos rangos sutartyse, galėjo pas pareiškėją įdarbinti darbuotojai, taip pat individualios veiklos pagrindu atskiriems statybos darbams samdyti fiziniai asmenys.

19. Teismas, apžvelgęs ir įvertinęs VMI pateiktus paaiškinimus teismui pateiktų įrodymų, konstatavo, jog papildomai pateikti dokumentai neturi įtakos mokesčio bazės nustatymui, kadangi neįrodė, jog Lenkijos įmonės vardu įformintas statybos darbų paslaugų atlikimas pareiškėjui faktiškai vyko ir statybos darbai buvo atlikti.

20. Vadovaudamasis PMĮ nuostatomis ir teismų praktika, teismas konstatavo, kad neįrodžius tikrojo apskaitos dokumentuose užfiksuoto ūkinių operacijų turinio, nėra ir teisinio pagrindo paslaugų, kurių įsigijimą bendrovė įformino pagal Lenkijoje registruotos įmonės Spoko Sp. z. o. o. vardu išrašytas sąskaitas faktūras, vertes (95 000 Eur) pripažinti sąnaudomis, priskiriamomis leidžiamiems atskaitymams.

21. Pasisakydamas dėl Bendrovės atskaitingo asmens (vadovo) apmokestinimo GPM, teismas nurodė, kad Lenkijos įmonė faktiškai statybos darbų paslaugų bendrovei nesuteikė ir, atsižvelgiant į Lenkijos įmonės vadovo patvirtinimą, neturėjo sandorių su Bendrove ir piniginių lėšų negavo, todėl darė išvadą, kad atskaitingo asmens vadovo D. L. avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma pagrįstai mokesčių administratoriaus pripažinta išmoka bendrovės vadovui.

22. Vadovaudamasis GPMĮ 5 straipsniu, teismas darė išvadą, kad išmokėta 92 938 Eur suma bendrovės vadovui yra pajamų mokesčio objektas, pagal GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas priskirtinos A klasės pajamoms, O pagal GPMĮ 23 straipsnį prievolė išskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo A klasės pajamų tenka pajamų davėjui UAB Grand statybos Lt. Šios pajamos apmokestintinos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios pajamos, nuo gautų pajamų apskaičiuojant GPM.

23. Vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus taisyklėmis, teismas pripažino, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju savo sprendimą tinkamai pagrindė ir nustatytais faktiniais duomenimis, ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjas jų nepaneigė. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad skundžiami Kauno AVMI ir VMI sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III.

24. Pareiškėjas UAB Grand statybos LT (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Kauno AVMI ir VMI sprendimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Iš pirmosios instancijos teismo cituojamos teisminės praktikos ir teisinio reguliavimo matyti, kad apskaičiuojant mokėtinus mokesčius išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti.

25.2. Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateiktos Lenkijos įmonės sąskaitos faktūros laikytinos juridinę galią turinčiais dokumentais, nes turi visus rekvizitus, yra pasirašytos. Nėra įrodyta priešingai, kad jos yra suklastotos, neatitinka privalomų reikalavimų ar pan. Tai, kad jos buvo pateiktos už atliktus statybos darbus, patvirtina ir pateiktas susirašinėjimas tarp pareiškėjo ir Lenkijos įmonės vadovo P. M.. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo, kokių rekvizitų sąskaitose faktūrose trūksta.

25.3. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus dėl ginčo esmės, akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmes pakartojo visus argumentus, išdėstytus Kauno AVMI ir VMI sprendimuose. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo pateiktų įrodymų, mokesčių administratoriaus pateiktų argumentų prieštaringumo, motyvų nepagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

25.4. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakymo dėl Lenkijos įmonės atlikimo statybos darbų, sąskaitų išrašymo, todėl teismas negalėjo konstatuoti aplinkybių, remiantis vien proceso dalyvio tvirtinimu, nesiremiant nustatyta tvarka pateiktais įrodymais, jų tinkamai neišnagrinėjus.

25.5. Dėl VMI teiginių, kad Lenkijos įmonės išrašytų sąskaitų grafinis dizainas, vadovo parašas neatitinka realiai išrašomų apskaitos dokumentų, pažymėtina, kad atsakovas teismui nepateikė tikrųjų sąskaitų faktūrų palyginti, nepateikė tikrojo P. M. parašo, taip pat tikrojo Lenkijos įmonės elektroninio pašto adreso. Taigi galima teigti, kad priešinga šalis neįvykdė ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų proceso dalyvio pareigų.

25.6. Pateiktos išvados yra paremtos Lenkijos įmonės vadovo P. M. parodymais, kuris yra suinteresuotas asmuo, nes jo vadovaujama Lenkijos įmonė privalėtų deklaruoti gautas pajamas ir mokėti mokesčius. Kita vertus, jei pareiškėjas apgaudinėja mokesčių administratorių, teikdamas suklastotus dokumentus, tai mokesčių administratorius turėjo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Laikytina, kad proceso dalyvis nepateikė įrodymų ir argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad parašai esantys sąskaitose yra netikri, o skundžiami sprendimai paremti vien tik suinteresuoto asmens paaiškinimais, teisiškai nėra pagrįstas.

25.7. Mokesčių administratorius pats patvirtina, kad Bendrovė nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal statybos rangos sutartis atliko statybos darbų paslaugas Lietuvoje, 2023 m. lapkričio 13 d. atsakyme atsakovui buvo nurodyta, kad objektai, kuriuos statė Lenkijos įmonė — (duomenys neskelbtini).

25.8. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra tvarkingai vykdanti verslą įmonė, mokanti mokesčius, vykdanti pelningą veiklą, taigi nėra jokio pagrindo pareiškėją įtarti dėl suklastotų, neteisingų duomenų pateikimo, dėl to pareiškėjas neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo.

25.9. Pareiškėjas mokėjimus atliko pagal sąskaitas faktūras pateiktas užsienio įmonės pagal jos valstybėje galiojančią tvarką. Šiose sąskaitose buvo visi reikalingi rekvizitai. Nėra reikalaujama, kad sąskaita būtų pasirašyta, nepaisant to, pareiškėjo pateiktos sąskaitos faktūros yra pasirašytos Lenkijos įmonės vadovo P. M..

Žemesnės instancijos teismas

25.10. Pirmosios instancijos teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl sąnaudų pripažinimo, tačiau atliktų statybos darbų metu tarp įmonių buvo galima atsiskaityti grynais pinigais be ribojimų, nes nebuvo įsigaliojęs Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas.

25.11. Nuspręsdamas, kad ūkinės operacijos tarp Lenkijos įmonės ir pareiškėjo pagal įformintas sąskaitas faktūras realiai nevyko, atsakovas arba pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš Lenkijos mokesčių administratoriaus rašytinių Lenkijos įmonės vadovo paaiškinimų dėl nurodytų aplinkybių, nes tai susiję ne tik su mokesčių įstatymų pažeidimu, bet ir dokumentų klastojimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi galimybės gauti šiuos įrodymus, o atsakovas turėdamas prioritetinę procesinę padėtį net nepateikė jo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo, kaip valstybės institucijos, teiginiai vertinami besąlygiškai, o pareiškėjo argumentais abejojama. Taip pažeidžiamas proceso dalyvių lygiateisiškumo principas.

25.12. Atsakovas ieško galimybių nepagrįstai nubausti pareiškėją, vienareikšmiškai remiasi užsienio valstybės įmonės atstovo, su kuriuo net nebuvo susitikęs, paaiškinimais. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad naudojimasis nurodytu elektroniniu paštu vyko 2021 metais, būtent tada vyko pareiškėjo vykdomų statybos objektų statyba ir tuo metu Lenkijos įmonės vadovas P. M. naudojosi nurodytu elektroniniu paštu. Tuo metu Lenkijos įmonė dar nebuvo parduota, todėl P. M. galėjo bendrovės vardu susirašinėti su pareiškėjo vadovu.

25.13. Pakartotinai akcentuotina, kad iš pareiškėjo 2021 metų veiklos rezultato eliminavus 95 000 Eur sąnaudų (ginčijama sąnaudų sumą), pareiškėjo grynasis pelningumas ar bendrasis pelningumas būtų toks, kokio neįmanoma pasiekti. Darytina išvada, kad įmonė realiai patyrė ginčijamas sąnaudas.

Atsiliepimas

26. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir nurodo, kad pareiškėjas nepaneigė Kauno AVMI padarytos išvados, jog ūkinės operacijos tarp Pareiškėjo ir Lenkijos įmonės realiai neįvyko, todėl konstatuotina, kad Kauno AVMI, apmokestindama Pareiškėją, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVMI ir VMI sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Byloje ginčijamais sprendimais pareiškėjui UAB Grand statybos LT apskaičiuotas pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis bei su šiais mokesčiais susijusios sumos. Mokesčių administratorius nustatė, kad pareiškėjas, apskaičiuodamas 2021 metų apmokestinamąjį pelną, jį nepagrįstai sumažino, pažeisdamas Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi savo sąnaudas grindė buhalterinės apskaitos dokumentais, įformintais už statybos darbų paslaugas, kurios realiai nebuvo atliktos. Kadangi atskaitingo asmens (vadovo) avansinėse apyskaitose apskaityta išmokėta 92 938 Eur suma nebuvo panaudota pareiškėjo naudai, t. y. nebuvo sumokėta minėtai Lenkijos įmonei, išmokėta suma pripažinta išmoka pareiškėjo atskaitingam asmeniui / vadovui ir apmokestinta GPM.

29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog ūkinės operacijos tarp Lenkijos įmonės Spoko Sp. z. o. o. ir pareiškėjo UAB Grand statybos LT pagal įformintas sąskaitas faktūras realiai neįvyko, tik buvo surašyti apskaitos dokumentai.

30. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad spręsdamas, jog Lenkijos įmonė Spoko Sp. z. o. o. faktiškai statybos darbų paslaugų pareiškėjui nesuteikė, pirmosios instancijos teismas vertino dokumentus (elektroninius laiškus, Lenkijos įmonės išrašytas sąskaitas faktūras), surašytus anglų ir rusų kalbomis, kurių vertimų į lietuvių kalbą byloje nėra. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vertėjas nedalyvavo.

31. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).

32. Įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir sąsajumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų sąsajumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtinomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-442/2016).

33. Administracinių bylų procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvių kalba (ABTĮ 9 str. 1 d.). ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog bylą nagrinėti teisme rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nutarus, kita kalba surašytą dokumentą teismo posėdyje gali išversti vertėjas (ABTĮ 9 str. 3 d.).

34. Dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negali būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. įrodymų leistinumo aspektu tokiais įrodymais negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas.

35. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas, nes dokumentai, kurie nebuvo išversti į lietuvių kalbą, negalėjo būti pripažinti tinkamais įrodymais, kadangi nebuvo laikytasi įrodymų leistinumo taisyklių, t. y. nebuvo laikomasi ABTĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, sprendžia, kad dėl paminėto procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 146 str. 1 d.), o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

37. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi bylą perdavus nagrinėti iš naujo, nėra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Grand statybos LT apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysErnestas Spruogis