Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2012 m. birželio 28 d. nutarimas nubausti A. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. 200 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau - Kelių patrulių rinktinė) 2012-06-28 nutarimu A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2012-06-28, apie 12.10 val., vairuodamas automobilį „Iveco 35S10“, v/n (duomenys neskelbtini), Giraitės g. 3, Vilniuje, pažeidė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus.

Teismas neatsižvelgė ir apskritai nesiaiškino tos aplinkybės, kad buvo pažeistos A. V. procesinės teisės, nes jis nebuvo supažindintas su Lietuvos Respublikos ATPK 272 str., jam nebuvo išaiškintos teisės, o tik įsakmiai nurodyta, kur reikia pasirašyti.

Teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes, o vadovavosi tik institucijos išaiškinimais.

A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. V. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių 1 priede nurodytas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 301 „Įvažiuoti draudžiama“ reiškia, kad draudžiama įvažiuoti visoms transporto priemonėms, išskyrus maršrutinį transportą.

Nagrinėjamu atveju byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad A. V., inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Iveco 35S10“, pažeidė draudžiamojo kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ reikalavimus. Tai, kad A. V. padarė tokį pažeidimą tuo metu, kai jis, dirbdamas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju-kontrolieriumi, vežė transporto priemonėje du sulaikytus galimus pažeidėjus, nepašalina apelianto pareigos laikytis minėto draudžiamojo kelio ženklo reikalavimų ir neturi jokios reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. A. V. apeliaciniame skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad galimi pažeidėjai gali būti agresyvūs, priešintis ir bandyti pasišalinti. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta. Todėl atmestina apelianto versija, kad esant penkiems kontrolieriams nebuvo įmanoma pristatyti galimus pažeidėjus į policijos komisariatą nepažeidus draudžiamojo kelio ženklo reikalavimų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad kontrolieriai negali naudoti fizinio smurto, kovinių ar kitų veiksmų galimų pažeidėjų atžvilgiu, nepaneigia minėtos išvados.

Taigi, A. V. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su bylą nagrinėjusių institucijų padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant A. V. bylą Kelių patrulių rinktinėje, jam nebuvo išaiškintos Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytos procesinės teisės. Visų pirma, administracinio teisės pažeidimo protokole A. V. pasirašė, kad jis susipažino su administracinio teisės pažeidimo protokolu ir gavo jo nuorašą, taip pat kad jam buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytos procesinės teisės (b.l. 12). Antra, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę nagrinėti tokios kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 225 str. 1 d.). Tuo tarpu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, A. V. pats asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje ir pasinaudojo Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytomis procesinėmis teisėmis, tarp jų duoti paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje apeliantui buvo išaiškintos jo teisės (b.l. 17). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo tvarka leido pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-01-10 nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59). Tokios praktikos laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N438-52/2011, N444-1360/2011).

Apeliaciniame skunde deklaratyviai, nenurodant jokių konkrečių argumentų teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes, o vadovavosi tik institucijos išaiškinimais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas šiai bylai reikšmingas aplinkybes, įvertino A. V. pateiktus esminius argumentus. Todėl darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, dėl ko būtų pagrindas naikinti skundžiamus procesinius sprendimus.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-09-14 nutartį ir Kelių patrulių rinktinės 2012-06-28 nutarimą A. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2012 m. birželio 28 d. nutarimą bei A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.