- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- N-438-1149-08
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J.Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimo R.B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno m.VPK VP EPT Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo 2007-08-31 nutarimu už teisės pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnyje, 123 straipsnio 6 dalyje padarymą R.B. paskirta administracinė nuobauda - atimta teisė 48 mėnesių laikotarpiui vairuoti transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad R.B. 2006-08-28 apie 9.15 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį MB C 240 Ukmergės gatvės ir Paribio gatvės sankryžoje sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui, vairuojamam J.Č., privertė vairuotoją staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ir dėl to šis automobilis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Eismo įvykio metu sugadintas nukentėjusiosios automobilis ir stulpas, o R.B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė bei nepateikė įstatymų numatyto draudimo dokumentą ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Skundu teismui R.B. prašė panaikinti paskirtą nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti, kadangi teisės pažeidimo nepadarė.
Paaiškino, kad nurodytu laiku Vilniaus mieste, Ukmergės gatvėje atliko apsisukimo manevrą.Iš trečiosios savo važiuojamosios dalies juostos apsisuko į antrą priešingos krypties eismo juostą ir nuvažiavo. Eismo įvykio nematė, pats jo nesukėlė, vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustą automobilį turėdamas vairuotojo pažymėjimą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2007-11-21 nutarimu Kauno m. VPK VP EPT Eismo įvykių registracijos skyriaus tyrėjo 2007-08-31 nutarimą panaikino ir administracinę bylą R.B. atžvilgiu nutraukė.
Teismas konstatavo, jog Kauno m.VPK EPT pareigūno 2006-10-27 nutarimu R.B., už aukščiau nurodytos eismo situacijos sukėlimą, t.y. už teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 1302 straipsnyje, 1242 straipsnio l dalyje buvo nubaustas administracine nuobauda, Kauno apygardos administracinio teismo 2007-01-25 nutartimi minėtas nutarimas panaikintas, o teisės pažeidimo byla pažeidus Kelių eismo taisyklių 153 punkto (sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiavusiai transporto priemonei) reikalavimus R.B. atžvilgiu nutraukta, nesant pažeidimo, numatyto ATPK 1242 straipsnio l dalyje sudėties. Šią išvadą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-06-14 d. nutartimi. Minėta nutartimi byla grąžinta Kauno m. VPK VP EPT Administracinės veiklos skyriui nagrinėti iš naujo, kadangi nesiaiškintos aplinkybės dėl pareiškėjo pasitrakimo iš eismo įvykio vietos, automobilio vairavimo neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pažymėjimo. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.E 471683 matyti, jog tiriant bylą iš naujo policijos institucijoje, kitų įrodymų, kurių nebuvo priimant 2006-10-27 nutarimą, nesurinkta.
Teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnyje padarymą atsiranda tuomet, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo 269.3, 269.4 punktų reikalavimus. Tai reiškia, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu turi būti įrodytos dvi aplinkybės: 1) kad vairuotojas susijęs su eismo įvykiu, 2) jis pasitraukia iš eismo įvykio vietos pažeisdamas KET reikalavimus. Tuo tarpu aplinkybė, jog pareiškėjas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto reikalavimų, todėl nesusijęs su minėtu eismo įvykiu, nustatyta dviejų instancijų teismų nutartimis. Tiriant administracinę bylą policijos institucijoje iš naujo, tai paneigiančių įrodymų nesurinkta. Šią aplinkybę patvirtino ir Kauno m. VPK atstovė teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-10-05 nutarimu Nr.975 dėl Kelių eismo taisyklių pakeitimo 269.4 punktas panaikintas, o 269.3 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui vairuotojas privalo pasilikti įvykio vietoje ir laukti kol atvažiuos policija, jeigu įvykyje sužeidžiamas arba žūva žmogus. Tačiau minėtame eismo įvykyje tokių aplinkybių neužfiksuota. Todėl faktinių aplinkybių ir teisės normų analizė leidžia teigti, kad pareiškėjas nepadarė teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnyje ir administracinė byla dėl šio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l dalies l punktas).
Teismas taip pat akcentavo, jog Kelių eismo taisyklių 61.3 punkte numatyta, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir duoti policijos pareigūnui patikrinti įstatymų nustatytą draudimo dokumentą. Administracinė atsakomybė už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 6 dalyje taikoma tada, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arda nesant apdraustam šiuo draudimu. Bylos nagrinėjimo metu ADB „Baltikums draudimas" 2007-10-31 raštu Nr. 1825 patvirtino, kad automobilis MB C240, kurį vairavo pareiškėjas, tokiu privalomuoju draudimu apdraustas nuo 2006-07-26 iki 2007-07-25. Kaltinimas R.B. kaip patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui buvo suformuluotas 2006-10-10 administracinio teisės pažeidimo protokole ir tuo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Ginčijamame 2007-08-31 nutarime pareiškėjui inkriminuotas įstatymo nustatyto draudimo dokumento nepateikimas. Tačiau, teismo vertinimu, pastaroji kaltinimo aplinkybė neatitinka nutarime nurodytam juridiniam įvertinimui pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai turėtų būti kvalifikuotini pagal ATPK 1242 straipsnio 6 dalį. Bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas 2006-08-28 nebuvo sustabdytas vairuojant transporto priemonę ir policijos pareigūnai nereikalavo pateikti tokį dokumentą. Darytina išvada, jog Kelių eismo taisyklių 61.3 punktas numato vairuotojo pareigą pateikti draudimo dokumentą motorinės transporto eksploatavimo (vairavimo) metu, o ne po kurio laiko administracinės bylos nagrinėjimo metu. Be to, kaip nustatė teismas, ginčijamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad nepateikė bylos nagrinėjimo metu vairuotojo pažymėjimo net neatspindėta teises pažeidimo protokole, t. y. Kelių eismo taisyklių 61.1 punkto galimo pažeidimo kaltinimas nesuformuluotas, todėl R.B. veiksmai pagal šias teisės aktų nuostatas kvalifikuoti nesant tam teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai administracinė byla dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 6 dalyje taip pat nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l dalies l punktas), o perkvalifikuoti pareiškėjo veiksmus pagal ATPK 1241 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo.
Be to, teismas padarė išvadą, kad ginčijamas 2007-08-31 nutarimas priimtas ir administracinė nuobauda paskirta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Veika, kurios padarymu buvo kaltinamas pareiškėjas, padaryta 2006-08-28. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras 6 mėnesių terminas, per kurį skirtina nuobauda. Šios teisės normos trečioji dalis leidžia, esant atitinkamoms sąlygoms, šį terminą pratęsti iki vienerių metų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis grąžinti bylą tirti iš naujo priimta 2007-06-14, byla institucijai perduota 2007-08-02, t. y. praėjus įstatymo leistinam šešerių mėnesių paskirti administracinę nuobaudą terminui. Teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje institucija turėjo priimti procesinį sprendimą pratęsti administracinės nuobaudos paskyrimo iki vienerių metų. t. y. iki 2008-08-28. Toks procesinis veiksmas neatliktas, todėl ginčijamas nutarimas priimtas pasibaigus nuobaudos paskyrimo terminui ir yra neteisėtas.
III.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J.Č. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-21 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybai bei įpareigoti šią Tarnybą atlikti ekspertizę, kuri nustatytų R.B. vairuoto automobilio MB C240 apsisukimo trajektoriją.
Apeliaciniame skunde paaiškina, jog yra įsitikinusi, kad R.B. yra susijęs su šiuo eismo įvykiu, tik teismas atsisakė imtis priemonių naujai paaiškėjusioms aplinkybėms ir įrodymams ištirti, kadangi proceso metu jos paaiškinimai, įrodinėjimai ir siūlymai buvo išklausomi tik dalinai, ne iki galo ir atsižvelgiant į juos nebuvo imtasi jokių veiksmų. Priimdamas nutarimą teismas rėmėsi R.B. pozicija, nesiėmė iki galo ištirti naujų įrodymų. Teismas konstatavo, kad R.B. automobiliu MB C 240 važiavo Ukmergės gatve, prieš Ukmergės – Paribio gatvių sankryžą jis pasiruošė apsisukimo manevrui, įjungė kairiojo posūkio signalą ir sustojo trečioje eismo juostoje ties gatvių sankirta. Priešais antra ir trečia eismo juosta važiavę vairuotojai, matydami jo pasiruošimą manevrui į kairę, sustojo jį praleisti. Jis, įsitikinęs, kad galės saugiai apsisukti, pajudėjo, apsisuko ir iš karto įvažiavo į antrą eismo juostą bei nuvažiavo Ukmergės gatve link Geležinio Vilko gatvės. Automobiliui Opel Astra jis nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti, kadangi į pirmą eismo juostą jis neįvažiavo. Teismas vertindamas šią situaciją rėmėsi savo nuomone, neišklausė prašymo pasikviesti ekspertus arba skirti teismo ekspertizę R.B. atlikto apsisukimo manevro analizei. Anot apeliantės, yra akivaizdu, jog neįmanoma techniškai apsisukti iš trečios eismo juostos į priešingos krypties antrąją juostą, kai kiekviena judėjimo kryptimi yra po tris eismo juostas, ką patvirtintų ir ekspertai. Vadinasi paaiškėtų, kad R.B. viso proceso metu sąmoningai melavo (kad apsisukdamas įvažiavo ne į pirmą, o į antrą eismo juostą), siekdamas nuslėpti tikrąsias autoįvykio aplinkybes ir taip išvengti atsakomybės. Šis įrodymas privalo būti ištirtas kaip naujai paaiškėjęs ir galintis turėti esminės įtakos bylos baigčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.B. prašo J.Č. skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantė savo skunde nenurodo jokių pagrįstų motyvų dėl ko turėtų būti panaikintas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas ir remiasi tik savo subjektyvia nuomone. Apeliantei niekas nekliudė bylos nagrinėjimo metu atlikti visus tuos veiksmus, kuriuos ji pageidavo, tačiau ji savalaikiai neteikė jokių prašymų. Nagrinėjant bylą buvo išreikalauta medžiaga apie gatvių žymėjimą įvykio vietoje, apeliantė šia medžiaga nesidomėjo ir jokių prašymų dėl bylos aplinkybių tyrimo neišreiškė, nes buvo visiškai įsitikinusi, kad užtenka vien jos nurodytų aplinkybių konstatavimo tam kad pareiškėjas būtų pripažintas kaltu dėl įvykio. Bylos nagrinėjimo metu J.Č., nurodydama įvykio aplinkybes, visiškai nesugebėjo paaiškinti savo važiavimo greičio ir stabdymo kelio ilgio (21 metrai) aplinkybių, kas kelia abejonių jos sąžiningumu nurodant įvykio aplinkybes.
2. Teismas pagrįstai nurodė, kad administracinė bauda gali būti skiriama tik 6 mėn. laikotarpyje (ATPK 35 straipsnio l dalis) po „įvykdyto nusižengimo" ir vien jau tuo pagrindu nuobauda turėjo būti panaikinta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo J.Č. apeliacinį skundą įvertinti savo nuožiūra.
Atsiliepime paaiškina, kad Kauno apygardos administracinis teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kad tiriant bylą iš naujo, papildomų įrodymų nebuvo ir nusprendė, kad nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintu R.B. kaltę, todėl nutarė, kad jis nėra susijęs su šiuo eismo įvykiu ir jame jo kaltė neįrodyta. Todėl Kauno m. VPK VP EPT nutarimas panaikintas, byla nutraukta. Apeliaciniame skunde, prašoma, kad Kauno m. VPK VP EPT atliktų R.B. vairuojamo automobilio, apsisukimo manevro analizę, kuri, institucijos nuomone, nieko neįrodytu, kadangi neaišku iš kurios tiksliai vietos, trečioje eismo juostoje, jis pradėjo daryti šį manevrą, ir atitinkamai yra neaiški jo posūkio trajektorijos pabaiga. Atsiliepime taip pat pažymima, kad eismo įvykio kilimo techninė ekspertizė neduos jokių rezultatų, kadangi pirminėje schemoje pavaizduotas tik vienas automobilis, tai yra pačios pareiškėjos J.Č.. Todėl šios ekspertizės nebuvo atliktos ir nagrinėjant bylą Kauno m. VPK VP EPT.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas byloje kyla dėl Kauno m. VPK VP EPT Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo 2007-08-31 nutarimo R.B. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo R.B. už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnyje, 123 straipsnio 6 dalyje padarymą paskirta administracinė nuobauda - atimta teisė 48 mėnesių laikotarpiui vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-21 nutarimu R.B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, o Kauno m. VPK VP EPT Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo 2007-08-31 nutarimas panaikintas (b.l. 26 – 28). Apeliaciniame skunde nukentėjusioji J.Č. nurodo, jog R.B. sąmoningai melavo siekdamas nuslėpti tikrąsias autoįvykio aplinkybes ir taip išvengti atsakomybės, tai, apeliantės nuomone, galėtų patvirtinti ekspertizės išvados.
Įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliaciniame skunde nurodytais aspektais, teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. ATPK 130 straipsnis, kuris buvo inkriminuotas R.B., nustato administracinę atsakomybę už vairuotojo pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tačiau naginėjamu atveju aplinkybė, jog R.B. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 153 punkto, apibrėžiančio vairuotojo pareigas, atsitikus eismo įvykiui, reikalavimų ir yra nesusijęs su minėtu eismo įvykiu, nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-14 nutartimi. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas įgaliotai policijos institucijai iš naujo tirti bei nagrinėti R.B. administracinio teisės pažeidimo bylą konstatavo, kad „nėra duomenų apie tai, jog R.B., atlikdamas apsisukimo manevrą, pažeidė KET reikalavimus, kad suprato ir suvokė, jog savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį“ (R.B. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E471683 medžiaga, b.l 7). Tiriant administracinę bylą policijos institucijoje iš naujo, jokių tai paneigiančių naujų įrodymų nesurinkta (R.B. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E471683 medžiaga, b.l 1-5). Todėl šių aplinkybių analizė pagrįstai leidžia teigti, kad R.B. nepadarė teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnyje ir administracinė byla dėl šio nusižengimo jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 straipsnio l dalies l punktas).
Nurodytų aplinkybių nepaneigia ir apeliacinio skundo teiginiai. Nors apeliantės J.Č. teigimu R.B. kaltę galėtų patvirtinti paskirta eismo įvykio ekspertizė, tačiau tiek viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, tiek ir pateikus skundą administraciniam teismui J.Č. turėjo teisę prašyti skirti ekspertizę ar prašyti ekspertą (specialistą) dalyvauti bylos nagrinėjimo metu (ATPK 277 straipsnis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 ir 63 straipsniai), taip pat savo iniciatyva kreiptis į autotechnines ekspertizes atliekančias įstaigas dėl atitinkamo ekspertizės akto surašymo ir šia teise (įstatymų suteikta galimybe) iš esmės nepasinaudojo, nors R.B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta dar 2006-10-10 (R.B. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. E471683 medžiaga). Kitų teisinių ar faktinių argumentų, kurie leistų pripažinti neteisėtu ar nepagrįstu pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nenurodoma (Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Todėl konstatuotina, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų ir nenustatyta jokių faktų, kurie galėtų paneigti ginčijamo Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-21 nutarimo išvadų objektyvumą bei pagrįstumą.
Dėl šių priežasčių J.Č. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007-11-21 nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
J.Č. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.