Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, bedarbis, profesinio išsilavinimo, gyv. , Mažeikiai, deklaruota gyv. vieta , Mažeikiai, administracine tvarka baustas, teistas 2010-11-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2012-04-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atliko 2013-04-22, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2013 m. gegužės 30 d., apie 20 val. 30 min., bute, adresu , Mažeikiuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,52 promilių girtumas) konflikto metu, du kartus delnu trenkė į kairę veido pusę sugyventinei A. Z., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus tris kartus spyrė į nugarą ir tempdamas už plaukų pargriovė ant laiptų nukentėjusiąją A. Z., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. Z. fizinį skausmą.

J. M. 2013 m. rugpjūčio 13 d., apie 20 val. 19 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.09 promilių girtumas), atėjo į savo sugyventinės A. Z. butą, esantį , Mažeikiuose, iš kurio jis 2013 m. gegužės 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.73-1-00528-13 buvo įpareigotas laikinai išsikelti, taip pat, nesiartinti prie smurtą patyrusios A. Z., neieškoti ryšių su ja iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje, sugyventinei papriekaištavus dėl jo girtavimo, sudavė jai du smūgius delnu į veidą ir du kartus spyrė į dešinę sugipsuotą koją, padarydamas dešinio padikaulio lūžimą, taip jis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, ir nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę A. Z..

Kaltinamasis J. M. teismo posėdžio metu, dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su nukentėjusiąja A. Z. kartu gyvena kaip sutuoktiniai ir kartu veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Vakare jis grįžo išgėręs namo ir tarp jų su sugyventine dėl kažko kilo konfliktas. Jis trenkė A delnu du kartus į veidą, kai A ėjo pro duris į laiptinę, ją tempė už striukės apykaklės atgal ir spyrė į nugarą. Neprisimena, ar A nukrito, ar ne, kadangi buvo girtas. Kiek kartų įspyrė sugyventinei, neprisimena, gali būti, kad spyrė tris kartus, kaip nurodyta kaltinime. Po kiek laiko atvyko policiją ir jį pristatė į areštinę. Po to jis buvo pristatytas į teismą, kur jam skyrė įpareigojimą laikinai išsikelti iš buto, esančio , Mažeikiai, ir nesiartinti prie A. Z.. Po teismo sprendimo, kai jis buvo iš laikino sulaikymo paleistas, pas A negrįžo, laikinai apsigyveno pas draugą, . Kitą atėjo pas A. Z., su turėtais raktais atsirakino buto duris, namuose buvo A. Z.. Jis atėjo neblaivus, pradėjo vėl su A konfliktuoti, jai delnu trenkė du kartus į veidą ir spyrė jai porą kartų į sugipsuotą koją. Jis žinojo ir suprato, kad negali bendrauti su A, tačiau buvo išgėręs ir jam tai nerūpėjo. A vėl iškvietė policiją ir jį išvežė į policijos komisariatą. Dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami ir skelbiami ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. M. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. M. yra jos sugyventinis, kuris 2013 metų balandžio mėnesį buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis grįžo gyventi pas ją. Jį priėmė tikėdama, kad jis bus pasikeitęs ir jos nebemuš. J. M. buvo nuteistas už tai, kad 2010 metais buvo ją primušęs, buvo lūžę šonkauliai, taip pat dėl to, kad jis buvo apsivogęs parduotuvėje. Po to, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, iki 2013-05-30 dienos, J ją buvo sumušęs dar du ar tris kartus, bet į policiją ji nesikreipė, galvodama, kad jis daugiau jos nebemuš. 2013-05-30, apie 19.00 val., J grįžo namo girtas ir jie pradėjo konfliktuoti. Jis ją vadino įvairiais žeminančiais žodžiais, sakė, kad ją nužudys arba papjaus. Jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji vaikšto pas kitus vyrus, bet tai visiška netiesa, nes ji pastoviai būna namie. Ji teisinosi, kad niekur nevaikšto, o jis jai trenkė du kartus delnu į kairę veido pusę. Kai jai trenkė į veidą, jie buvo kambaryje. Po to, kai jai trenkė, ji išbėgo į laiptinę, jis ją pasivijo ir laiptinėje tris kartus spyrė jai į nugarą, pagriebė už plaukų ir tempė. Ji parvirto ant laiptų, o J įėjo į kambarį. Ji nuėjo pas kaimynę T ir paprašė, kad iškviestų policiją. Ji savo sugyventinio labai bijo, nes jis yra labai agresyvus, muša ne pirmą kartą. Į gydymo įstaigą po sumušimo nesikreipė, į teismo medicinos ekspertą nesikreipė, patyrė fizinį skausmą. 2013-08-13, apie 20.19 val., J girtas grįžo namo. Tik įėjęs į butą pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais ir priėjęs du kartus spyrė į dešinę koją, taip pat, porą kartų delnu trenkė į dešinę veido pusę. Tada ji iškvietė policiją (1 t., 19-22 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, atvykus pagal 2013-05-30 iškvietimą, nurodyta, kad nukentėjusiosios A. Z. veide ir nugaroje yra sužalojimai (1 t., 6-7 b. l.), tarnybiniame pranešime dėl 2013-08-13 įvykio nurodyta, kad yra patinimas dešinėje kojoje (1 t., 13-14 b. l.).

Iš b yloje esančios teismo medicinos specialisto 2013-10-02 išvados Nr. G 185/13 (13) matyti, kad A. Z. buvo nustatyta: dešinio padikaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kontakto su kietu buku daiktu metu, 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Padikaulio lūžimas sukelia sveikatos sutrikdymą daugiau nei 10 dienų. Sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 30 b. l.).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2013-05-30 buvo nustatytas J. M. 3,52 promilių girtumas (1 t., 67 b. l.) , o 2013-08-13 jam buvo nustatytas 3,09 promilių girtumas (1 t., 87 b. l.).

Patikrinus 2013-05-30 nukentėjusiosios A. Z. blaivumą, girtumas nebuvo nustatytas (1 t.,18 b. l.).

Fizinio skausmo sukėlimas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Teismas konstatuoja, kad J. M. pamynė dorovės normas keldamas ranką prieš savo sugyventinę. Šie kaltinamojo veiksmai nepateisinami, jis privalėjo susitvardyti, tik gražiai išsiaiškinti iškilusią problemą, bet tai daryti ne veiksmais.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. M., būdamas neblaivus, konflikto su nukentėjusiąją metu du kartus delnu trenkė į kairę veido pusę sugyventinei A. Z., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus tris kartus spyrė į nugarą ir tempdamas už plaukų pargriovė ant laiptų nukentėjusiąją A. Z., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai A. Z. fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 dalyje ir to norėjus.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad R. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus visumoje, daro išvadą, kad kaltinamojo J. M. kaltė padarius nukentėjusiajai A. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiajai sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji iš esmės patvirtino kaltinamojo parodymus, tai patvirtinta ir konstatuota teismo specialisto išvadoje. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas ir jis tęsiasi ilgiau kaip 10 dienų ir tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis J. M. ir nukentėjusioji A. Z. nors ir neįregistravę santuokos, tačiau gyvena kartu kelis metus, veda bendrą ūkį ir tai teismui duoda pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė (BK 248 str. 2 d.). Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiajai padaryto sužalojimo yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį, nes jis 2013 m. gegužės 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.73-1-00528-13 buvo įpareigotas laikinai išsikelti, taip pat, nesiartinti prie smurtą patyrusios A. Z., neieškoti ryšių su ja iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas byloje. Kaltinamojo J. M. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi padaręs nusikaltimus (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimus padarė būdamas girtas ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam J. M. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 straipsnyje, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. M. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie apysunkių (LR BK 11 str. 4 d.), vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.). Kaltinamasis administracine tvarka baustas keletą kartų, anksčiau teistas, nusikaltimus padarė praėjus tik 5 savaitėms kai buvo paleistas iš pataisos namų.

J. M., būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neišnykus teistumui už jį, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, kas leidžia konstatuoti, kad J. M. yra recidyvistas (BK 27 str.), todėl recidyvistui pagal BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatą, paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra Valstybinė ligonių kasa su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (LR Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka.

Apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusioji A. Z. dėl kaltinamojo J. M. nusikalstamos veikos buvo sužaloti ir už jai VšĮ Mažeikių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 191,18 Lt, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas 191,18 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir nubausti 90 parų areštu.

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti bausmę terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir paskirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 d. 1 p. bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3 dalimi.

Į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2013-05-30 iki 2013-05-31 ir nuo 2013-08-13 iki 2013-08-15 išbūtą sulaikyme.

Palikti galioti 2013 m. gegužės 31 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.73-1-00528-13 paskirtą įpareigojimą laikinai išsikelti, taip pat, nesiartinti prie smurtą patyrusios A. Z., neieškoti ryšių su ja iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuteistajam nekeisti.

Priteisti iš J. M. 191,18 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai už nukentėjusiajai A. Z. suteiktas paslaugas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.