Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-711-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1-711-1123/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. Z.
Advokatai
Algirdas Cegelis, Snaiguolė Mažeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-711-1123/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21696-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Algirdui Cegeliui,nukentėjusiajam A. Z.,jo atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei,vertėjams Giedriui Račkauskui, Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir jį nežymiai sužalojo, o būtent: jis 2018 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val., statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių A. Z. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą ir padarydamas šiam poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas vyko 2018 m. gegužės 7 d., jis su porininku dirbo (duomenys neskelbtini), ten dirbo ir A. Z.. Konfliktas tarp jų įvyko maždaug pietų metu. Jie su A. Z. yra ne kartą aptarinėję (duomenys neskelbtini) atvykimą į Lietuvą ir ne kartą A. Z. sakė, kad yra prieš (duomenys neskelbtini) atvykimą, nes jie atima darbą iš vietinių, tačiau jis (A. K.) dirba ilgiau, turi šeimą ir todėl turi dirbti. Jie su A. Z. stovėjo antrame aukšte ir tarp jų kilo konfliktas. Jis bandė praeiti pro A. Z. ir jį pastūmė ranka. A. Z. labai tuo pasipiktino, paėmė įrankį ir juo trenkė jam (A. K.) į galvą. Jis (A. K.) supyko ir ėmė gintis, nes A. Z. galėjo tęsti savo veiksmus, jis sudavė A. Z. du smūgius. Jis A. Z. stūmė pirmas, tai nebuvo smūgis, tik pastūmimas. A. Z. jam trenkė metaliniu įrankiu į galvą, nuo smūgio liko mėlynė. Tai buvo provokacija, nes smūgis į galvą buvo pirmas iš A. Z., o smūgis skiriasi nuo pastūmimo. Mano, kad A. Z. jam sudavė, nes jis jį pastūmė. Jis savo veiksmus vertina kaip savigyną, bet galbūt peržengė ribą ir jo veiksmai peraugo į neleistinus veiksmus, bet A. Z. irgi galėjo jam traumą padaryti ir viskas galėjo pasisukti ne jo naudai. Jis pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių. Po to įsikišo jų direktorius, kuris matė konfliktą ir juos iš karto išskyrė, pasakė, kad taip negalima elgtis, ėmė ant jų šaukti. A. Z. iš karto iš objekto išėjo į lauką, direktorius ėmė su juo (A. K.) kalbėti, kas atsitiko. Iki to laiko jam teko ne kartą konfliktuoti su A. Z., nes ne kartą teko perdaryti A. Z. atliktą darbą. Po kurio laiko A. Z. susirinko savo įrankius, jis prie jo priėjo, pasakė, kad gailisi, norėjo A. Z. atsiprašyti, bet šis nieko nesakė ir įsėdo į savo automobilį. Jis bandė su A. Z. susisiekti telefonu, bet jis nekėlė ragelio. Jis nežinojo, kad nukentėjusysis tą pačią dieną kreipėsi į medicininę įskaitą, nes negalėjo jam prisiskambinti ir paklausti. Jis pats dėl mėlynės į medikus nesikreipė, nutarė, kad tai sugis savaime. Praėjus savaitei ar pusantros, jis bandė dar kartą susiskambinti, tą kartą A. Z. atsiliepė, jis (A. K.) pasakė, kad gailisi, kad taip atsitiko, bet A. Z. pasakė, kad kreipėsi į advokatą ir medikus ir nori, kad jį (A. K.) nubaustų. Jis dar kartą atsiprašo A. Z. už savo elgesį, bet norėtų, kad jis ateityje galvotų, ką kalba, nes jie čia atvyksta norėdami išlaikyti savo šeimas. Jis labai gailisi dėl savo poelgio ir daugiau tai nepasikartos. Dėl civilinio ieškinio 450 eurų turtinės žalos sutinka, su 4 000 eurų neturtine žala nesutinka. Jis nežino, kiek galėtų neturtinės žalos sumokėti, šiuo metu neturi darbo, tegu tai sprendžia teismas.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, kad savo kaltę pripažįsta. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val. susiginčijo su bendradarbiu A. Z., nes šis šaukė, kad jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini), iš ten atvažiavę atima darbo vietas, dirba viršvalandžius, daugiau uždirba. A. Z. laikė rankoje metalinį perforatoriaus antgalį ir juo jam sudavė į galvą, į kairįjį smilkinį, todėl gindamasis ir supykęs sudavė ir jis A. Z., vieną kartą kojos keliu kažkur į jo kairės pusės klubo sritį, tada A. Z. susirietė, jis (A. K.) dešinės rankos kumščiu trenkė A. Z. į kairį petį, bet, kai kolega pasilenkė, kumštis nuslydo ir pataikė į jo galvą kažkur kairę pusę. Visą šį įvykį matė viršininkas A. K. ir kiti buvę kolegos, kolegų vardai buvo V., (duomenys neskelbtini) V.. Juos su A. išskyrė viršininkas ir tada baigėsi konfliktas. Pirmasis smūgius jam sudavė A. Z.. Jam taip pat buvo sužalojimai, mėlynės, bet jis į policiją nesikreipė, manė, kad išsiaiškino kaip vyrai, po įvykio paspaudė vienas kitam ranką. Su A. Z. jokių santykių nepalaiko. Kai išėjo iš darbo, jis norėjo su juo dar kartą susitikti, atsiprašyti, bet nesusitiko. Stengsis, kad daugiau niekada tai nepasikartotų. Dėl įvykio gailisi (1 t., b. l. 154).

Nukentėjusysis A. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jų bendrovė atlieka darbus statomame name, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini). Jų bendrovėje dirba tik 4 darbuotojai, tarp kurių yra dar vienas (duomenys neskelbtini) vardu A., kurio pavardės ir jo kitų duomenų, kur gyvena, nežino. Jam apie (duomenys neskelbtini) metų, iš pasakojimų žino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 7 d., jam dirbant minėtame statybos objekte, A. nuo pat ryto su juo konfliktavo, buvo agresyvus, ieškojo priekabių, bet jis stengėsi su A. nekonfliktuoti, prašė nusiraminti. Po pietų, apie 13.30 val. A. vėl pradėjo konfliktą, A. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, kad jį padarys invalidu. Jis (A. Z.) pasakė, kad yra tarnavęs (duomenys neskelbtini), todėl galės save apginti ir tada A. pradėjo jį mušti. Tuo metu jis stovėjo prie direktoriaus A. K. ir A., stovėdamas direktoriui už nugaros, staiga jam sudavė kumščiu smūgį į veidą (kairėje pusėje). Nuo šio smūgio jis atsitraukė atgal ir tada A., pribėgęs prie jo, pradėjo mušti kumščiais ir spardyti kojomis. Pirmiausiai jis kojomis spyrė į abi kojas kelių srityje po 2 kartus į kiekvieną koją. Kai jis nuo šių smūgių pritūpė, A. kojomis spyrė į abu šonus po 3 kartus iš kiekvienos pusės, o kai nuo šių smūgių jis dar labiau pasilenkė, A. kumščiu sudavė jam iš viršaus 2 smūgius į pakaušį. Nuo šių smūgių jis prarado orientaciją, bet netrukus nuo A. jis pabėgo į lauką. Jam iš paskos atėjo direktorius, jie trumpai su juo pakalbėjo, pasakė, kad šiandien jau nebedirbs ir kiek palaukęs jis išvažiavo. Jam išvažiuojant A. dar buvo išbėgęs į lauką ir buvo priėjęs prie jo automobilio, bet jam pavyko nuvažiuoti. Nuo visų šių jo suduotų smūgių jis juto stiprų fizinį skausmą. Vakare, kai pradėjo skaudėti dar labiau jis pats nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jam suteikė pagalbą, apžiūrėjo, nustatė sumušimus ir paleido namo. Jam iki šiol labai skauda šoną, todėl kreipsis į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini), tikriausiai jam bus suteiktas nedarbingumas. Visą įvykį matė direktorius A. K., kuris šaukė ant A., prašė nusiraminti, todėl galės paliudyti (1 t., b. l. 59)

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. Z. parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Oficialiai dirbo už minimalų atlyginimą, bet savininkas mokėjo dar neoficialiai, užpildavo kurą į jo mašiną, bet kiek tiksliai jis jam sumokėjo – pasakyti negali. Paskui kažkokiu momentu jis nustojo mokėti atlyginimą. Apie mėnesį iki įvykio jis nemokėjo. Jis ir kiti tuo metu dirbę darbuotojai reikalavo pinigų, bet A. K. tik žadėjo, kad sumokės vėliau. Gegužės pradžioje tarp jo ir kito įmonės darbuotojo – A. K. įvyko incidentas. A. jį sumušė. Dėl ko A. tada jį sumušė – jis nesuprato, jokio konflikto tarp jų nebuvo. Prieš tai jie nekonfliktavo, dirbo kartu ir nebuvo jokių nesusipratimų. Net nesuprato, kodėl jis tą dieną jį užpuolė. Jis net nesipriešino, nes patalpoje užpuolimo metu buvo ir pats A. K.. Galvojo, kad jis neleis, kad jo objekte įvyktų muštynės.

Kaip paskui sužinojo iš bendradarbių, A. K. po įvykio visiems objekte buvusiems darbuotojams uždraudė sakyti, kad buvo muštynės ir kas nors jas matė. Iš karto po įvykio A. K. pasiūlė jam išeiti iš darbo. Tai buvo gegužės pirmomis dienomis, kurią tiksliai dieną – negali pasakyti. Jis paklausė dėl jam skolingo atlyginimo – A. K. atsakė, kad sumokės vėliau. Jis sutiko išeiti, bet paskui Sodroje sužinojo, kad buvo atleistas atbuline data ir incidento dieną jo objekte neturėjo būti.

Bendradarbiai jam sakė, kad įmonėje yra tokia politika: samdomi į darbą (duomenys neskelbtini) piliečiai, jiems mokami atlyginimai „vokeliuose“, paskui nustojama mokėti, o kai darbuotojai reikalauja pinigų, juos prigąsdindavo arba sumušdavo A. K.. Suprato, kad taip įvyko ir šį kartą. A. K. be jokios priežasties jį sumušė, jam buvo pasiūlyta išeiti iš darbo, jis pinigų negavo. Kiek žino, A. K. viršininkas irgi buvo skolingas, kad nemokėti jam – irgi po incidento A. K. buvo atleistas. Tokiu būdu A. K. atsikratė jais dviem ir nesumokėjo jiems atlyginimų.

Kur šiuo metu yra A. K. – nežino, galbūt Vokietijoje, kadangi reguliariai jam iš vokiškų telefono numerių skambinėja kažkas ir nekalba, deda ragelį. Dėl jo sumušimų kaltas ne tik A. K., bet ir A. K., supranta, kada tai buvo jo nurodymas jį sumušti. Pyksta, kad dėl to incidento neteko darbo, dėl to pyksta. O A. K. buvo tik įrankis A. K. rankose. Visi, kas dirbo su juo toje įmonėje, jau ten nedirba, išvažiavo dirbti užsienį, nes jiems irgi buvo grasinta susidorojimu.

Po įvykio sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol (2020 m. spalio 27 d.) ir dėl to labai pergyvena. Nuo įvykio dienos verčiasi atsitiktiniais darbais, nes patyrė psichologinę traumą, registruotas darbo biržoje. Tik (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad gali dirbti kadangi reikėjo išlaikyti šeimą, tačiau iki tos dienos gydėsi. Nusprendęs, kad gali dirbti, kreipėsi į darbo biržą. Turi (duomenys neskelbtini) vaikus, vienas serga (duomenys neskelbtini), žmona taip pat registruota darbo biržoje. Gyveno iš pašalpos, kartais dirbo atsitiktinius darbus. Mano, kad neteko progos pagerinti savo šeimos turtinę padėti. Artimiausiu meta pateiks civilinį ieškinį dėl A. K. sukeltos moralinės ir fizinės žalos, kadangi nori pasitarti su advokatu. Dėl susitaikymo su A. K. kol kas negali pasakyti, nes jam reikia pagalvoti, kadangi pirmą kartą susidūrė su tokiu įvykiu (1 t., b. l. 62, 66).

2018 m. gegužės 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. Z. iš jam pateiktų atpažinimui penkių fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje, kuris yra pažymėtas Nr. 1 (A. K.), nurodė, kad tai tikrai jis, jokios klaidos būti negali. Jį atpažįsta iš veido bruožų, tamsaus gymio, taip pat iš rando veide po dešine akimi. Būtent šis vyriškis 2018 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val., Vilniuje (duomenys neskelbtini), statybos objekte prieš jį panaudojo fizinį smurtą (1 t., b. l. 85-87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriau specialisto išvadoje Nr. G 1544/2018 (01), remiantis A. Z. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikta išvada, kad: A. Z. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kliniškai nustatyta poodinė kraujosruva veide. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Poodinė kraujosruva dešiniame žaste padaryta prieš 3-6 paras iki apžiūros, poodinį kraujosruva veide – prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami A. Z. rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusio daikto (įrankio) individualias savybes, neužsifiksavo. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (1 t., b. l. 79-80).

Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Jų įmonėje dirbo ir A. Z., ir A. K.. A. K. buvo atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) uždarbiauti. 2018 m. gegužės 9 d. statybų objekte, kuris randasi (duomenys neskelbtini) tarp minėtų darbuotojų įvyko konfliktas. Pats to konflikto nematė, konfliktas, kiek žino, įvyko pietų pertraukos metu. Apie konfliktą jam papasakojo pats A. Z., kadangi jis pats tą dieną buvo objekte A. Z. po įvykio prie jo priėjo ir papasakojo, kad sukonfliktavo su A. K.. Apie muštynes jis nieko nesakė, ant jo veido nesimatė jokių kūno sužalojimų, jis tik paprašė tą dieną, kad leistų jam baigti darbą ir važiuoti namo, nes jis susinervino ir negali dirbti. Jis A. Z. leido važiuoti namo. Paskui pakalbėjo dėl to konflikto su A. K., paklausė jo, kas įvyko. A. K. pasakė, kad nieko ypatingo, kad jie abu susistumdė, bet nesimušė. Įvykio niekas nematė, nes viskas vyko per jų pietų pertrauką, kai jie abu pietavo objekto pagalbinėje patalpoje. Ant A. K. veido taip pat jokių kūno sužalojimų nesimatė. Po įvykio, kitą dieną A. Z. į darbą neišėjo ir nekėlė ragelio. Jis iki šiol nepasirodė įmonėje ir negrąžino įrankių ir aprangos. Skambino jo žmonai, prašė, kad pasakytų savo adresą, tačiau ji atsisakė pateikti vyro kontaktus ir gyvenamosios vietos adresą. Jie A. Z. atleido. A. K. dar porą savaičių dirbo, o paskui pats parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo. Kiek žino, jis grįžo į (duomenys neskelbtini). A. K. paminėjo, kad jis buvo susitikęs su A. Z., jie susitaikė ir A. Z. pareiškimą atsiims (1 t., b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2018 m. gegužės 7 d. tarp jo ir kolegos A. Z. kilo konfliktas, kurio metu jis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau dviejų smūgių. Nors kaltinamasis iš pradžių nurodė, kad jis veikė dėl savigynos, kadangi A. Z. jam pirmas trenkė metaliniu įrankiu į galvą, tačiau tokios kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai: nei nukentėjusysis A. Z., nei liudytojas A. K. tokių aplinkybių nenurodė, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. K. būtų padaryti kokie nors sužalojimai – kaip teigė pats kaltinamasis, nuo A. Z. smūgio jam liko mėlynė, tačiau dėl jos niekur nesikreipė. Visgi, kaltinamasis A. K., apklausiamas teisme, sutiko, kad jo gynybiniai veiksmai peržengė ribą ir peraugo į neteisėtus, be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal jo paties parodymus, kaltinamasis nukentėjusįjį A. Z. pastūmė pirmas, tokiu būdu pats išprovokuodamas jų konflikto peraugimą iš žodinio į fizinį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas atmeta kaltinamojo gynybinę versiją, kad suduodamas smūgius A. Z. jis veikė būtinosios ginties situacijoje. Tai, kad kaltinamasis A. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina ir kiti byloje esantys ir ankščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiojo A. Z. bei liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas bei specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, bei poodinė kraujosruva veide, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis A. K., 2018 m. gegužės 7 d., apie 13.30 val., statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių A. Z. į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajam A. Z. fizinį skausmą ir padarydamas šiam poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, poodinę kraujosruvą veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokie A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės ir kardomųjų priemonių

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – jis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 107-108), administracine tvarka nebaustas (pradėtos administracinės teisenos nutrauktos) (1 t., b. l. 111-114), šiuo metu nedirbantis (1 t., b. l. 109).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną iš švelnesnių BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, kurios terminas nustatytinas artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis A. K. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 3 d., 11.00 val., iki 2020 m. spalio 5 d, 10.02 val. (2 dienos) (1 t., b. l. 149, 160), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimas – panaikintinos pradėjus vykdyti šį nuosprendį. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – A. K. vardu išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga – grąžintinas kaltinamajam A. K..

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 450 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala civiliniame ieškinyje motyvuojama tuo, kad po įvykio, kai buvo sužalotas, nukentėjusysis A. Z. jautė begalinį skausmą galvos ir dešiniajame žaste, buvo sunku kvėpuoti, dėl ko jis visą mėnesį negalėjo dirbti savo buvusioje darbovietėje UAB (duomenys neskelbtini), todėl vidutiniškai prarado apie 450 Eur, todėl jam buvo padaryta 450 Eur turtinė žala. Dėl neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodyta, kad įvykio metu nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinę traumą, emocinę depresiją, baimę. Po šio įvykio sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol ir dėl to labai pergyvena. Nuo įvykio dienos iki šios dienos verčiasi atsitiktiniais darbais, nes patyrė psichologinę traumą, registruotas darbo biržoje. Tik (duomenys neskelbtini)nusprendė, kad gali dirbti, kadangi reikėjo išlaikyti šeimą, tačiau iki tos dienos gydėsi. Nusprendęs, kad gali dirbti, kreipėsi į darbo biržą. Turi (duomenys neskelbtini) vaikus, vienas iš jų serga (duomenys neskelbtini), gana dažnai yra gydomas ligoninėje, žmona taip pat registruota darbo biržoje. Jis gyvena iš pašalpos, kartais dirba atsitiktinius darbus. Mano, kad neteko progos pagerinti savo šeimos turtinę padėtį. Atsakovas (kaltinamasis A. K.) po įvykio neatsiprašė nukentėjusiojo. Jo agresija prieš nukentėjusįjį buvo visiškai nepagrįsta, toks jo elgesys labai įžeidė ir pažemino nukentėjusįjį. Po įvykio nukentėjusysis buvo praradęs darbingumą ir dėl įvykio pasekmių turėjo gydytis namuose. Jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nepasitikėjimą savimi. Dėl šitokių išgyvenimų nukentėjusysis patirtą neturtinę žalą vertina 4000 Eur (2 t., b. l. 2-4).

Kartu su civiliniu ieškiniu A. Z. pateikė gimimo liudijimų kopijas, patvirtinančias, kad jis turi (duomenys neskelbtini) vaikus, bei medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad vienam iš jų (L. Z.) diagnozuota (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 5-15).

Teisiamajame posėdyje dėl civilinio ieškinio nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 4000 neturtinės žalos prašo, nes pirmą mėnesį fiziškai negalėjo dirbti, nes šeimos gydytoja pasakė, kad tie skausmai truks apie du mėnesius, sakė, kad galimai buvo sužalota blužnis ir yra kraujosruva į organus, po šio įvykio jis užsiregistravo darbo biržoje ir iki šiol ten yra registruotas, su tuo susijusius dokumentus pateikė. Jis kreipėsi į teismo medicinos ekspertus, šeimos gydytojus, buvo gydytojų stebimas pora mėnesių. Daugiau dokumentų apie jo ligas turbūt nėra. Pirmą smūgį jis gavo į galvą, kaltinamasis jį apsvaigino, kiti smūgiai buvo koja į šonkaulį, šonkauliai buvo sumušti sunkiais statybiniais batais. Jis du mėnesius negalėjo dirbti, pirmą mėnesį tiesiog gulėjo lovoje, antrą mėnesį buvo sunku kvėpuoti, šeimos gydytoja pasakė, kad turbūt yra sužalota blužnis ir ją skauda iki 2 mėnesių. Vėliau jis kreipėsi į darbo biržą, patyrė psichologinę traumą, negalėjo vaikams paaiškinti, kodėl yra tokia padėtis, vėliau jam buvo sunku įsidarbinti ir jis patyrė depresiją. Jo sužalojimai buvo mėlynės tik ir gumbas ant galvos. Kurioje vietoje buvo veido sužalojimas, dabar nepamena, maždaug ties smilkiniu kairėje veido pusėje buvo mėlynė. Buvo sunkiausia vaikams paaiškinti, kodėl nedirba, žmona tuo metu irgi stovėjo darbo biržoje. Jis parašė pareiškimą, bet direktorius norėjo jį atleisti, kad nepasirodo darbe. Jis direktoriui sakė, kad fiziškai negali dirbti, tada direktorius sakė savo noru pasirašyti, kad išeina iš darbo, paskui gavo pranešimą, kad nebedirba, o dar vėliau direktorius jam atsiuntė dokumentus, kad tą dieną neturėjo ateiti į darbą ir buvo savo noru, mano, kad direktorius taip padarė, kad nuimtų atsakomybę nuo savęs, priešingu atveju šis įvykis galėjo būti vertinamas kaip darbo aplinkoje. Dėl to jis niekur nesikreipė, nes darbo inspekcija turbūt gina tik darbdavių teises.

Kaltinamasis A. K., apklausiamas teisiamajame posėdyje, dėl civilinio ieškinio parodė, kad 450 eurų turtinės žalos sutinka sumokėti, o dėl 4 000 eurų neturtinės žalos jis nesupranta už ką.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš civilinio ieškinio bei nukentėjusiojo ir jo atstovo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad jo nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro negautos pajamas dėl to, kad asmuo dėl patirtų sužalojimų negalėjo visą mėnesį dirbti UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko vidutiniškai prarado apie 450 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki sveikatos sužalojimo ir po jo, skirtumas. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į darbuotojo netekto darbingumo lygį; negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį. Darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį (terminą, už kurį priteisiamas tokios žalos atlyginimas) lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).

Šioje byloje nėra pateikta duomenų apie vidutinį nukentėjusiojo darbo užmokestį, kurį jis gaudavo iš darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) iki patirtų sužalojimų, nėra pateikta duomenų, patvirtinančių kiek konkrečiai laiko dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis nedirbo ar gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, jei taip, kokio dydžio ir pan. Nesant šių duomenų teismas sprendžia, jog reikalavimas dėl 450 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl neturtinė žalos

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė išgyvenimus dėl jo atžvilgiu panaudoto smurto, ko pasėkoje jam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis kentė fizinį skausmą, pažeminimą, tačiau teismo manymu, prašoma priteisti 4000 eurų neturtinės žalos suma yra neadekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniui ir jos pasekmėms nukentėjusiajam. Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl patirto fizinio smurto, kentė fizinį skausmą, gėdą, diskomfortą dėl ant veido likusių žymių jautė gėdą, tvirtino, kad dėl skausmo du mėnesius negalėjo dirbti, gydėsi, tačiau apie tokio pobūdžio sveikatos sutrikimus ar apie tai, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės, sumažėjęs darbingumas ar nustatyta neįgalumo grupė, kiek ilgai truko skausmas, kiek ilgai teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, ar dėl emocinės depresijos, ar teko kreiptis į specialistus (psichologą, psichiatrą) byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir nukentėjusysis, todėl įvertinus tai, kas paminėta, bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170-699/2016), teismas laiko, kad šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus atitiks 300 EUR neturtinės žalos priteisimas. Teismas pažymi, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriau specialisto išvadoje Nr. G 1544/2018 (01) yra nurodyta, kad iškart po įvykio 2018 m. gegužės 7 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad nukentėjusysis skundėsi dėl nežymaus galvos skausmo. Buvo konstatuota, jog stebimas nežymus sumušimas ties kairiuoju skruostu, kad duomenų už galvos smegenų traumą nepakanka, indikacijų stacionariniam neurochirurginiam gydymui nėra. Nurodyta ir tai, kad tą pačią dieną nukentėjusysis 21.55 val. vėl atvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) nepraėjus galvos skausmui, pykinimui. Traumatologas diagnozavo veido sumušimą, kraujosruvą 1X2 cm dešiniame žaste. Galvoje, veide, kakle, nugaroje kitų išorinių sužalojimų nenustatyta. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų du mėnesius negalėjo dirbti, pirmą mėnesį tiesiog gulėjo lovoje, antrą mėnesį buvo sunku kvėpuoti, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats nukentėjusysis.

Dėl procesinių išlaidų

Nukentėjusiojo atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis už jos paslaugas ruošiantis bei dalyvaujant pirmosios instancijos teisme sumokėjo 600 Eur, ir prašė šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1010302 (2 t., b. l. 18), iš kurio matyti, kad 2021 m. vasario 18 d. nukentėjusysis A. Z. advokatei Snaiguolei Mažeikienei sumokėjo 600 Eur. Kvite nedetalizuojama, už kokias tiksliai paslaugas sumokėti pinigai. Į bylą pateiktas advokatės Snaiguolės Mažeikienės 2021 m. kovo 18 d. Paaiškinimas, kuriame paaiškinama, jog pagal atstovavimo sutartį sutartas valandinis užmokestis yra 150 (šimtas penkiasdešimt) eurų, o į 600 eurų sumą įeina susipažinimas su byla – 200 eurų, civilinio ieškinio surašymas—200 eurų, konsultacija – 100 eurų, dalyvavimas teismo posėdžiuose – 100 eurų, kartu pateikta 2020 m. lapkričio 24 d. atstovavimo sutartis, kurioje nurodytas valandinis advokatės darbo apmokėjimo mokestis, tačiau šioje sutartyje nenurodyta, konkrečiai kokiame procese (byloje) advokatė įsipareigoja atstovauti A. Z. interesus. Teismas šiuo konkrečiu atveju negali įvertinti už kokias konkrečiai advokatės Snaiguolės Mažeikienės suteiktas paslaugas buvo atliktas mokėjimas. Vis dėlto teismas įvertinęs faktiškai byloje suteiktas atstovavimo paslaugas, t.y. tai, kad pateikto teismui civilinio ieškinio apimtis nėra didelė – 2 lapai, iš kurių nemažą dalį užima įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai, ši byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, bylą sudaro 1 tomas, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovė advokatė Snaiguolė Mažeikienė, jos teiktų teisinių paslaugų teisme apimtis nebuvo didelė – vyko du teismo posėdžiai (vienas valandos, kitas – 25 minučių), sprendžia, kad už atstovės paslaugas pirmosios instancijos teisme prašoma priteisti 600 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokatės atliktam darbui, todėl ši suma mažintina iki, teismo vertinimu, teisingos ir protingos sumos – 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigojant jį: 1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. Z. padarytą žalą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 3 d., 11.00 val., iki 2020 m. spalio 5 d, 10.02 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų paėmimą – panaikinti pradėjus vykdyti šį nuosprendį. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtą dokumentą – A. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga – grąžinti kaltinamajam A. K..

Nukentėjusiojo A. Z. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 450 eurų turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, civilinio ieškinio reikalavimą dėl 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiojo A. Z. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiajam A. Z. priteisti 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė