Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus prašymą atsakovei J. J. dėl permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skyrius 2011-11-23 sprendimu Nr. 100897 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ sustabdė išmokas už vaikus, nes atsakovė iš Lietuvos Respublikos išvyko gyventi į užsienį. Atsakovė apie tai buvo informuota 2012-01-24 raštu Nr. A740-464-(2.11.4.1-SR7).

Skyrius, gavęs Vokietijos institucijos informaciją apie atsakovės teisę į išmokas minėtoje šalyje, 2011-06-06 sprendimu Nr. 17-38/84 „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 312 Lt dydžio išmokos vaikui permoką už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-11-01, nes minėtu laikotarpiu kompetentinga šalis mokėti vaikui išmoką buvo Vokietija. Apie pareigą grąžinti negrąžintą išmokos vaikui permokos sumą atsakovė informuota 2012-06-20 raštu Nr. A740-4111-(2.11.4.1-SR7). Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat kreipėsi į Vokietijos kompetentingą įstaigą dėl permokos grąžinimo, tačiau minėta įstaiga atsakė, kad permokos grąžinti negali, nes vaiko pašalpa atsakovei jau buvo išmokėta ir dabar atsakovė gauna II bedarbių pašalpą (socialinę pagalbą).

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byloje kilo ginčas dėl išmokos vaikui permokos grąžinimo.

Atsakovė 2011-06-10 kreipėsi į Skyrių dėl išmokos vaikui teikimo nuo 2011-01-01 (b. l. 6–8).

Socialinių išmokų skyrius 2011-06-16 sprendimu Nr. 53500 nuo 2011-01-01 iki 2012-01-01 skyrė 156 Lt išmoką už vaiką (b. l. 9). Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2011-06-16 pranešimu Nr. 38556 (b. l. 10).

2011-10-27 Skyrius gavo Vokietijos kompetentingos įstaigos prašymą, kuriame buvo prašoma pateikti daugiau informacijos, iki kada Lietuvoje atsakovė turėjo teisę gauti išmokas šeimai (b. l. 12–16).

Skyrius 2011-11-23 sprendimu Nr. 100897 „Dėl mokėjimo sustabdymo“ sustabdė išmokas už vaikus, nes atsakovė iš Lietuvos Respublikos išvyko gyventi į užsienį (b. l. 17).

Atsakovė apie tai buvo informuota 2012-01-24 raštu Nr. A740-464-(2.11.4.1-SR7) (b. l. 21).

Pareiškėjas, gavęs Vokietijos institucijos informaciją apie atsakovės teisę į išmokas minėtoje šalyje, 2011-06-06 sprendimu Nr. 17-38/84 „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 312 Lt dydžio išmokos vaikui permoką už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-11-01 (b. l. 37).

Atsakovė apie priimtą sprendimą buvo informuota 2012-06-20 raštu „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ Nr. A740-4111-(2.11.4.1-SR7) (b. l. 38), 2013-06-10 pranešimu Nr. A740-4234/14-(2.11.4.1.SR7) „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ (b. l. 52) bei 2014-01-16 pranešimu Nr. A740-332114-(2.11.4.1-SR7) „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ (b. l. 54).

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Išmokų vaikams įstatymas. Remiantis Įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, jei pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo asmuo mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), taip pat tuo atveju, kai yra mirę pilnamečio asmens abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų), mokymosi laikotarpiu, bet ne ilgiau, kaip iki asmeniui sukanka 24 metai, skiriama ir kartą per mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka. Išmokų vaikams įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracija privalo informuoti išmokos gavėją apie jo pareigas ir aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Pagal Įstatymo 19 straipsnį, asmenys, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ir kurie jas gauna, privalo: 1) pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus; 2) pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos; 3) savivaldybės administracijos darbuotojams sudaryti galimybę tikrinti jų gyvenimo sąlygas; 4) išmokas panaudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą, yra nustatyta pareiga pranešti apie tokias pasikeitusias aplinkybes, kurios turi įtakos pačios teisės į piniginę socialinę paramą turėjimui arba tokios paramos dydžiui, o šios pareigos neįvykdžius, gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos pasekmės (LVAT 2015 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-285-624/2015). Asmens pareiga, šiuo atveju piniginę socialinę paramą teikiančiai institucijai, laiku pateikti teisingą informaciją, būtiną skiriant socialinę paramą, nes tokios pareigos vykdymas, ypač tais atvejais, kai asmuo ne pateikia tam tikrą neteisingą informaciją, o tam tikrų duomenų iš viso nepateikia, yra saistomas asmens žinojimo ir / ar galimybės žinoti apie būtinybę tokius duomenis pateikti, jų įtaką paramos skyrimui ir pan. (LVAT 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

Skyrius 2011-10-27 gavo informaciją iš Vokietijos kompetentingos institucijos, jog atsakovė su vaikais nuo 2011-08-16 gyvena Vokietijoje ir gauna išmokėjimus pagal socialinį draudimą, o nuo 2011 m. rugsėjo mėn. atsakovė turi teisę gauti pašalpą daugiavaikėms šeimoms. Taigi, atsakovė iš Lietuvos Respublikos išvyko gyventi į užsienį – Vokietiją.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 883/2004/EB „Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo“ 67 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus, taip pat ir už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Tačiau pensininkas turi teisę gauti išmokos šeimai pagal valstybės narės, atsakingos už jo pensijos mokėjimą, teisės aktus. To paties reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu išmokos tuo pačiu laikotarpiu ir tiems patiems šeimos nariams priklauso pagal daugiau kaip vienos valstybės narės teisės aktus, taikomos šios pirmenybinės taisyklės: a) jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti skirtingu pagrindu, išmokos skiriamos tokia prioritetine tvarka: pirma – teisės į išmokas, įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu, antra – teisės į išmokas, įgytos pensijos mokėjimo pagrindu, ir trečia – teisės, įgytos gyvenamosios vietos pagrindu; b) jeigu daugiau nei viena valstybė narė išmokas privalo mokėti tuo pačiu pagrindu, prioritetinė tvarka nustatoma remiantis šiais papildomais kriterijais: i) jeigu teisės į išmokas įgytos darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo pagrindu: vaikų gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad toks darbas ten yra, ir papildomai, tam tikrais atvejais, didžiausia vienas kitam prieštaraujančiais teisės aktais numatytų išmokų suma. Pastaruoju atveju išmokų išlaidomis dalijamasi pagal kriterijus, nustatytus įgyvendinimo reglamente; ii) jeigu teisės į išmokas įgytos pensijos mokėjimo pagrindu: vaikų gyvenamoji vieta, su sąlyga, kad pensija mokama pagal tos valstybės teisės aktus, ir papildomai, tam tikrais atvejais – ilgiausias draudimo arba gyvenimo laikotarpis, įgytas pagal vienas kitam prieštaraujančius teisės aktus; iii) jeigu teisės į išmokas įgytos gyvenamosios vietos pagrindu: vaikų gyvenamoji vieta. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu teisės į išmokas sutampa, išmokos šeimai mokamos pagal tuos teisės aktus, kurie buvo pripažinti prioritetiniais pagal 1 dalies nuostatas. Pagal kitą, pirmajam prieštaraujantį, teisės aktą arba aktus priklausančių išmokų šeimai mokėjimas sustabdomas mokant tik pirmajame teisės akte numatyto dydžio išmoką, o už ją viršijančią sumą prireikus mokamas diferencinis priedas. Tačiau už vaikus, kurie, kai teisės į atitinkamą išmoką yra įgytos tik gyvenamosios vietos pagrindu, gyvena kitoje valstybėje narėje, toks diferencinis priedas neturi būti mokamas. 3 dalis nustato, kad jeigu pagal 67 straipsnio nuostatas prašymas gauti išmoką šeimai pateikiamas valstybės narės, kurios teisės aktai yra taikomi, kompetentingai įstaigai, o ne pagal pirmenybinę teisę remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis: a) ta įstaiga nedelsdama perduoda prašymą valstybės narės, kurios įstatymai galioja pagal prioritetines taisykles, kompetentingai įstaigai, praneša apie tai atitinkamam asmeniui ir, nepažeisdama įgyvendinimo reglamento nuostatų dėl laikino išmokų skyrimo, prireikus moka 2 dalyje nurodytą diferencinį priedą; b) valstybės narės, kurios teisės aktai taikomi pagal prioritetines taisykles, kompetentinga įstaiga nagrinėja šį prašymą, tartum jis būtų pateiktas tiesiogiai jai, o šio prašymo pateikimo pirmajai įstaigai data laikoma jo pateikimo prioritetinei įstaigai data. Taigi, spręstina, jog ginčo laikotarpiu kompetentinga šalis mokėti išmoką vaikui buvo Vokietija.

Nustatytas faktas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė (ar nevykdė) Įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintas pareigas ir neinformavo Skyriaus apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Tokie aplaidūs atsakovės veiksmai lėmė tai, kad Socialinių išmokų skyrius nepagrįstai išmokėjo išmoką vaikui – 90,36 Eur.

Nagrinėjamu atveju, gavęs informaciją, apie atsakovei nepagrįstai išmokėtą išmoką vaikui, Socialinių išmokų skyrius 2012-06-06 priėmė sprendimą Nr. 17-38/84, kuriuo nustatė 312 Lt permoką. Apie priimtą sprendimą atsakovė buvo informuota 2012-06-20 raštu „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ Nr. A740-4111-(2.11.4.1-SR7) (b. l. 38), 2013-06-10 pranešimu Nr. A740-4234/14-(2.11.4.1.SR7) „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ (b. l. 52) bei 2014-01-16 pranešimu Nr. A740-332114-(2.11.4.1-SR7) „Dėl išmokos vaikui permokos nustatymo“ (b. l. 54).

Pabrėžtina, kad atsakovė Socialinių išmokų skyriaus sprendimo neginčijo, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjai priimant sprendimus dėl vaiko išmokos permokos apskaičiavimo, šios išmokos išskaičiavimo ir įpareigojimo grąžinti, atsakovė su jos atžvilgiu apskaičiuotos išmokos vaikui permokos nustatymu sutiko visa apimtimi.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 90,36 Eur išmokos vaikui permoka susidarė būtent dėl atsakovės veiksmų, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 90,36 Eur sumos, pareiškėjo skundas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui iš J. J. priteistina 90,36 Eur išmokos vaikui permoka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus skundą tenkinti.

Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui iš J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 90,36 Eur (devyniasdešimt eurų ir 36 euro centus) išmokos vaikui permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.