Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-18 · Administracinė byla Nr. I-5531-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-18
Bylos Nr.
I-5531-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00184-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5531-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2016-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

A. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2, 13–15) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. sausio 8 d. buvo etapuotas į Lukiškių TI-K ir patalpintas į karantino kamerą su rūkančiu asmeniu, nors pats buvo nerūkantis, todėl duso nuo dūmų ir pats pradėjo rūkyti. Vėliau buvo perkeltas į kamerą su nerūkančiais asmenimis, todėl turėjo rūkyti naktimis ir dėl to kildavo konfliktai su kitais kameroje buvusiais asmenimis. Pažymėjo, kad perkėlimo į kitą kamerą metu turėjo su savimi neštis visus daiktus, o tai buvo nepatogu, be to, 2016 m. sausio 9 d. buvo laikomas perpildytoje kameroje. Pasak pareiškėjo, jam nebuvo užtikrinta galimybė mankštintis ir po to pasinaudoti dušu, be to, jis buvo patalpintas į kamerą su ŽIV infekuotu asmeniu ir todėl nuolat bijojo užsikrėsti. Taip pat skundėsi, kad kamerose nėra radijo taškų, neduodama skaityti spaudos leidinių, todėl užkertamas kelias sužinoti naujienas.

Anot pareiškėjo, dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, jis patyrė išgyvenimus, dėl ko jam atsirado nemiga, teko gerti vaistus, prarado pasitikėjimą savimi, žalojo save.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 19–22) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K nurodė, A. B. į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. sausio 8 d. ir buvo laikomas iki 2016 m. sausio 13 d.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų. Informacija ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti yra iškabinti visose Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpose. Lukiškių TI-K pabrėžė, kad pareiškėjas pagal jo paties 2015 m. kovo 16 d. prašymą būti laikomam su nerūkančiais asmenimis buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą kaip nerūkantis asmuo. Per buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį pareiškėjas su prašymais, skundais, pareiškimais ar nusiskundimais dėl laikymo sąlygų nesikreipė.

Lukiškių TI-K pabrėžė, kad pareiškėjo nurodytose kamerose Nr. 119, 122 yra atvesta radijo linija. Kadangi nuteistojo noras pareikštas nebuvo, radijo taškas galėjo būti ir neįvestas, nes minėtose gyvenamosiose kamerose tiek suimtieji, tiek nuteistieji laikomi trumpai.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra įrengti fizinės reabilitacijos kambariai gyvenamųjų korpusų patalpose. Vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177, 7 p., darbo, poilsio ir švenčių dienomis suimtieji ir nuteistieji išvedami į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį, atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką. To paties aprašo 27 p. yra nustatyta, kad, jei suimtasis ar nuteistasis nepageidauja po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu, išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį gali būti vykdomas nepriklausomai nuo išvedimo į dušą grafiko, o apie atsisakymą pasinaudoti dušu pažymima.

Lukiškių TI-K pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nėra nustatyta, kad gali būti izoliuojami ŽIV infekuoti asmenys. Paaiškino, kad atskirai kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose turi būti laikomi infekuoti ŽIV ir sergantys AIDS asmenys, kurie raštiškai pareiškė norą būti izoliuoti nuo kitų kaltinamųjų ar nuteistųjų arba dėl kurių drausminė komisija priėmė sprendimą laikyti atskirai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 41, 46).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, be kita ko, kildinamas iš laikymo perpildytose kamerose buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-4599-331/2016, kurioje buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 18 d., todėl teismas šiuo klausimu dar kartą nepasisako.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi rūkymu kameroje. Teismas pažymi, kad Lukiškių TI-K negali būti pripažintas atsakingu už tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas savo skunde, jis yra silpnos valios ir pradėjo rūkyti. Pažymėtina, kad pareiškėjas jo paties prašymu buvo uždarytas į kamerą su nerūkančiais asmenimis, tačiau, kaip matyti iš skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjas minėtoje kameroje rūkė, nors, vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 14 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi pats pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl atsakomybę už jo paties neteisėtais veiksmais, t. y. rūkymu, sukeltus padarinius turi prisiimti pats pareiškėjas, todėl valstybės atsakomybė šiuo atveju nekyla.

Kritiškai vertinamas pareiškėjo argumentas dėl žalos, kildinamos iš radijo taškų neįrengimo. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 97 p. ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, 14.4 p. įstaigos kamerose įrengiami radijo taškai (radijas). Nors Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, radijo taškas buvo įrengtas ir veikė, tačiau, teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei Lukiškių TI-K nevisiškai laikėsi minėto reikalavimo, atsižvelgiant į ginčui aktualų laikotarpį (5 paros), pareiškėjas negalėjo dėl to patirti tokių neigiamų išgyvenimų, kurie sąlygotų neturtinės žalos atsiradimą.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K administracijai pareigos aprūpinti suimtųjų bei nuteistųjų naujausiais spaudos leidiniais. Tiek pagal SVĮ 24 str. 1 d., tiek pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 str. 4 d. Lukiškių TI-K laikomi asmenys tokius leidinius gali gauti iš laisvėje esančių asmenų. Be to, spaudos leidinius pareiškėjas galėjo skaityti Lukiškių TI-K bibliotekoje, todėl pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.

Nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo nusiskundimas dėl mankštos. Remiantis Suimtųjų ir nuteistųjų ir išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177, suimtieji ir nuteistieji išvedami į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį pagal grafiką, kuris priklauso nuo asmenų vedimo į dušą grafiko. Taigi pareiškėjas, norėdamas eiti į reabilitacijos kambarį ne pagal grafiką, turi pasirašyti, jog supranta ir sutinka, kad po mankštos nebus vedamas į dušą. Taigi šiuo atveju pareiškėjo nusiskundimai nevedimu į dušą po mankštos ne pagal grafiką laikytini nepagristais.

Teismas taip pat pažymi, kad, kaip teisingai nurodė Lukiškių TI-K, SVĮ 10 str. nenumato pareigos ŽIV infekuotus asmenis laikyti atskirai. Priešingai, tokių asmenų patartina neizoliuoti – Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(98)7 „Dėl etinių ir organizacinių sveikatos priežiūros aspektų įkalinimo įstaigose“ 39 p. numato, kad asmenų, infekuotų ŽIV, atžvilgiu negali būti taikoma jokia segregacijos forma. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(93)6 „Dėl infekcinių ligų, taip pat AIDS, kontrolės aspektų bei susijusių sveikatos problemų įkalinimo įstaigose“ 9 p. pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog segregacija, izoliacija ar užimtumo, sporto bei poilsio apribojimai netaikomi ŽIV infekuotiems asmenims laisvėje, tokio paties požiūrio turi būti laikomasi kalbant ir apie ŽIV infekuotus kalinius. Taigi Lukiškių TI-K, laikydama pareiškėją vienoje kameroje su ŽIV infekuotu asmeniu, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti pažeidimai nebuvo įrodyti ir nustatyti, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti pareiškėjui galimai kilusią žalą, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė