Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-10-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-315/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-10-10
Bylos Nr.
1-33-315/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius (pirm.), Jūratė Damanskienė, Viktoras Dovidaitis
Kaltinamasis
S. Z. G.
Nukentėjusysis
U. G.
Advokatai
Stasys Karvelis
Kategorijos
Nuorašas:Baudž. byla Nr.1-33/2008
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.2.3. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos susidedančios iš

kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Kisieliaus,teisėjų Jūratės Damanskienės, Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui,gynėjui advokatui Stasiui Karveliui,kaltinamajam S. Z. G.,nukentėjusiajai U. G.,

uždarame teisiamajame posėdyje , išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ,kurioje S. Z. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, pensininkas, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135str.2d.3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad , kaltinamasis S.Z. G., 2007 m. sausio mėn. 19 d. apie 21 val. 30 min., bute Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto, kilusio dėl asmeninių nesutarimų su savo dukterimi U. G., metu tampė pastarąją už plaukų, kumščiais sudavė į galvą, dūrė du kartus peiliu į nugarą, padarydamas savo vaikui U. G. durtines-pjautines žaizdas nugaros dešinėje, viena iš kurių yra kiauryminė ir dėl jos susikaupė kraujas ir oras dešinės pleuros ertmėje, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė savo vaiko U. G. sveikatą.

Kaltinamasis S.Z. G. neprisipažino kaltu ,padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK135str.2d.3p. ir parodė, kad savo dukros U. nežalojo, jį dukra apkalba dėl buto. Jis 10 dienų negirtavo ,o išgėrė alkoholinių gėrimų „ Viskio“ po įvykio. Nusikaltimo nepadarė, nė vienoje apklausoje nėra pripažinęs. Kaltinamajame akte minimu metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš jo parodymų ir kitų byloje surinktų duomenų neišplaukia tokia išvada, kad jis sužalojo savo dukterį. Apie kokio nors žalojančio įrankio panaudojimą nėra net užsiminęs .Dukros liudijimai apie ilgalaikį gėrimą yra melagingi, nenuoseklūs ir taip kaitaliojami, jog ji pati ir jos draugė R. juose susipainiojo.

Jam atgijo įsisenėjusios ligos- hipertenzija, išeminė širdies liga, be to į neviltį jį varo diagnozuojamas vėžys, jau nuo rudens man buvo rašome specialūs vaistai laukė savo eilės Santariškių Onkologiniam institute radialiniam spinduliavimui.

Jo dukra po darbo linksmai leisdavo laiką diskotekose, namo grįždavo dažniausiai naktį. Žino, kad R. K. ir D. S. yra geros draugės. Jos susirinkdavo pas juos, dalindavosi įspūdžiais. Nevengė vyno ar kitokių svaigalų.

2007-01-18 18 važiavo pas gydytojus į Kreivosios g.1 vaistų recepto. Tą dieną dukters nebuvo

Išprovokuoti konfliktą su juo jau buvo suplanuota 2007m. sausio 18 vakare. Tačiau dėl jo ištikusio kraujospūdžio priepuolio jį lankė V. M.. Vėlai vakare grįžo duktė su buteliu. Duktė trenkė durimis. Jis pargriuvo, tuo metu sudužo lentyna. Jo duktė tąsė jį už plaukų, spardė į pilvą.Po ko atsigulė į lovą .Visą tolesnį laiką sirgo.Po įvykių jį apžiūrinėjo medikai , paklausė iš kur ant jo kūno tiek kraujosruvų. Pasakė, kad jis šeimoje pats susitvarkys.

2007-01 19 dieną miegojo. Gali būti, kad 2007-01- 19 dieną skambino dukrai, bet alkoholio nupirkti neprašė. Tos pačios dienos vakare už durų išgirdo savo dukters ir R. K. balsus. Priėjęs prie durų pasakė:“ jei sumušei tėvą, be policijos neįleisiu“. Bet duktė įsiveržė ir pasakė: “tau dar neužtenka“. Jam pavyko ją išstumti už durų ir užsirakinti. Tarp jų vyko susistumdymas. Jo bute dukra sužalota nebuvo, jokio peilio neturėjo, vyko tik susistumdymas. Rankose peilio neturėjo tai buvo spektaklis. R. K. melavo. Mano, kad tie sužalojimai buvo padaryti pačios dukros, pasinaudota K. ir jos dukra tam, kad sutramdyti tėvą. Neaiškus ir pats sužalojimo motyvas. Susistumdymas vyko tamsoje, todėl jei ji ir buvo sužalota matyti negalėjo. Tačiau mano, kad vienas iš sumušimo motyvų yra butas, po to neapykanta tėvui. Grasino, kad parduotų butą ir atiduotų dalį pinigų, o ji išvyks į Angliją. Jo dukters elgesys ir jos bendravimas jam nepatiko. Kraujo dėmės ant kelnių galėjo atsirasti vedžiojant šunį. Peilis, rastas po lova priklauso jam. Jį laikė, nes gyvena vienas ir jam baisu.

Jo sūnus Š. labai mažai žino apie jo šeimą. 2007-01-19 23.45 atvažiavo sūnus, dukra M. ir žentas. Pasakė, kad U. sužalota ir aš tuo esu kaltinamas. Tada susijaudino, atsidarė butelį viskio ir išgėrė Vėliau gėrė nes negalėjo užmigti.

Jis nežino kaip atsirado byloje jo prisipažinimas iš dalies. Jis nenaudojo jokių kumščių ir veido sužaloti nenorėjo, apie tai niekada nėra sakęs.

Kaltinamasis S.Z. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2007-01 23 parodė, kad apie tai ,kad buvo sužalota jo dukra U. ir kad ji guli ligoninėje su perdurtu plaučiu jis sužinojo iš savo sūnaus Š. Kas atsitiko U. paaiškinti negali.2007-01-19 jis savo dukros nematė ir grįžtančios iš darbo nesulaukė. Neprisimena, kad ji jam būtų skambinusi.ir tik naktį sužinojo kas jai įvyko.( t.1 b.l.102-103 );

S.Z. G. apklaustas įtariamuoju 2007-02-15 parodė, kad 2007-01-18 d. tarp jo ir dukters įvyko konfliktas dėl buto jis dėl aukšto kraujo spaudimo buvo nukritęs koridoriuje ant grindų. .Jo dukra jį spardė, kiek smūgių sudavė pasakyti negali.2007-01 apie 19-20 val. į butą dukra grįžo su savo drauge R. K.. Pravėrus savo duris pamatė savo dukrą ir jos draugę. Dukros draugė išvedė pavedžioti šunį, o jo dukra šoko į buto vidų ir pradėjo jį mušti kumščiais ,bei po ranka pasitaikiusiais daiktais .Bute yra 2-3 suvenyriniai peiliai, tačiau jo atmintis neatkuria jokio momento, kad jis būtų, besigrumdamas su savo dukra U. G. ,paėmęs kurį nors iš peilių.(t.1 b.l.109-110)

Kaltinamojo S.Z. G. parodymai neigiant, prieštaringai vertinant savo veiksmus, nutylint nepalankias įvykio aplinkybes( smūgių sudavimą peiliu dukrai, girtumo faktą)vertintinas kaip siekimas švelninti savo kaltę ir tuo pačiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis S.Z. G. kaltu neprisipažino , jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme patikrintais įrodymais;

Iš 2007-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute rastas peilis prie lovos ir kraujo pėdsakas ( b.l. 5-9).

Iš 2007-01-23 papildomos įvykio vietos apžiūros matyti, kad bute, koridoriuje priešais vonios ir tualeto duris stovi knygų lentynos, kurių trečiojoje iš apačios nėra stiklo ( b.l. 10-16).

Iš M.Romerio universiteto TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus specialisto išvados Nr.(duomenys neskelbtini) matyti , kad U. G. padaryta durtinės - pjautinės žaizdos nugaros dešinėje, viena iš kurių yra kiauryminė ir dėl jos susikaupė kraujas ir oras dešinės pliauros ertmėje. Sužalojimai padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo. Paviršinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje atskirai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, savęs žalojimui ir nepasiekiami tiriamosios rankoms. Žalojančio įrankio individualios savybės sužalojimuose neužsifiksavo (b.l. 54)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti ,kad ant S.Z. G. džinsinių kelnių yra smulkios pavienės nelygiais kraštais rudos spalvos dėmės(t.1b.l. 34-47) .

Iš kompleksinės trasaloginės -teismo medicininės ekspertizės ,matyti , kad U. G. striukės ir palaidinės kiauryminiai durtiniai –pjautiniai pažeidimai padaryti dviem smūgiais peiliu. Nustatyti, ar kiauryminiai durtiniai- pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr.1, negali, nes pažeidimuose individualizuojančių peilio geležtę požymių nėra.Kauryminiai durtiniai- pjautiniai striukės ir palaidinės pažeidimai nepadaryti įrankiu Nr.2. Durtiniai- pjautiniai striukės pažeidimai esantys nugaroje,dešiniame šone, palaidinės pažeidimai esantys nugaroje, dešiniajame šone ir nukentėjusios kūno žalojimai turintys tarpusavyje atitekmis, sutampa pagal išsidėstymą..Nukentėjusiosios striukės nugarinio paviršiaus,palaidinės kiauryminiai pažeidimai ir nukentėjusios kūno sužalojimai (dvi žaizdos krūtinės ląstoje nugarosd dešinėje pusėje)yra durtiniai pjautiniai padaryti dviem smūgiais ,peiliu Jie atitinka tarpusavuje. (t 2 b.l.. 170-176)

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.(duomenys neskelbtini) matyti , kad S.Z. G. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu S.Z. G. konstatuojamas mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S.Z. G. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo afekto būsenoje. S.Z. G.gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis gali stoti prieš teismą (b.l. 148-152).

2007-01-20 4 val.18 min. S.Z. G. nustatytas 2.59 promilių girtumas,2007-01-20 8 val.1.79 promilių girtumas.(t.1 b.l. 96)

Nukentėjusioji U. G., parodė ,kad kaltinamasis S. G. – jos tėvas. Visą laiką gyveno su tėvais, vėliau buvo išvykusi. Grįžusi namo dirbo Lietuvoje ir gyveno su tėvu. Santykiai buvo normalūs.

2007-01 18 dieną tėvą matė apie 21-22 valandą, jis buvo girtas. Iš trečiadienio į ketvirtadienį namuose nenakvojo dėl tos pačios priežasties, kad tėvas gėrė 10 dienų buvo pas draugę. Jai tėvas keletą kartų skambino, kad parneštų alkoholio.

2007 01 19 tėvas paprašė parnešti alkoholio. Ji nesutiko. Tuomet jis ją apšaukė, apstumdė, išdaužė stiklą. Ji gynėsi ir tėvą stūmė, nes turėjo išeiti iš buto. Tėvo ji nemušė. Buvo apsirengusi juoda striuke užsekta trim kabliukais ir šortais.Ji išbėgo iš namų ir susitiko su drauge R. K.. Tą pačią dieną apie 21.30 val. grįžo į namus pasiimti daiktų ir išvalyti sudaužytus stiklus. Tuo metu draugė R. vedžiojo šunį, o ji užėjo į namus. Pradėjo šluoti stiklus, tėvas atlėkė su peiliu rankoje. Bandė taikyti jai į veidą, bet sugriebė už striukės ir dūrė į plautį. Ji išėjo iš namų, parodė žaizdą draugei ir nutarė vykti į ligoninę.

Peilio kriaunų nematė, tik ašmenis. Viskas vyko labai greitai. Įdūrė vieną kartą, po to antrą kartą. Viskas įvyko buto koridoriuje. Nežino koks buvo peilis. Panašių peilių pas tėvą yra daug.

Prieš važiuojant į ligoninę reikėjo pasiimti pasą. Nuėjo į namus, bet tėvas atidarė duris turėdamas peilį ir jos su drauge pabėgo. Kai tėvas išgeria visuomet kabinėjasi, priekaištauja, kai blaivas jis normalus Mano ,kad jos tėvas kas vyko 2007-01-19 neatsimena arba nenori atsiminti. Konfliktas vyko ne dėl buto padalijimo. Taip pat nemano, kad tai vyko dėl jos draugų.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui U. G. patvirtino savo parodymus( t.1 b.l. 31-32)

Parodymų patikrinimo metu nukentėjusioji U. G. parodė vietą bute, kurioje tarp jos ir tėvo S.Z. G. įvyko grumtynės, lentyną, kurioje nebuvo vieno stiklo paaiškindama, kad būtent šis stiklas buvo išdaužtas (b.l. 26-29)

Liudytoja R. K., parodė, kad kaltinamasis – draugės tėvas, santykiai normalūs.

U. G. skambino jai apie17 valandą ir verkė, sakė, kad tėvas jai pešė plaukus Tą vakarą kartu su U. G. atvažiavo paimti pastarosios daiktų. Ji vedžiojo šunį, o U. nuėjo namo daiktų. Girdėjosi kaip tėvas rėkė „atsiprašyk“.

Po 5-10 minučių U. nusileido verkdama ir laikydama už šono.

Ji nuėjo namo, o grįžo verkdama ir pasakė, kad tėvas ją padūrė. Jai reikėjo paso. Užlipo į viršų, bet duris atidarė kaltinamasis su peiliu rankoje. Jos pabėgo.Ji parodė žaizdas nugaroje ir draugė D. S. ją nuvežė į ligoninę.

Kai jos tėvas užgerdavo, U. gyvendavo pas ją arba pas kitą draugę. Kai tėvas negerdavo, buvo viskas gerai. Tėvu ji rūpindavosi. Prieš įvykį U. G. nakvojo pas ją, nes tėvas gėrė ir buvo agresyvus.

Duris kaltinamasis atidarė turėdamas rankoje peilį. To peilio apibudinti negalėtų. Kai U. atėjo, sakė, kad tėvas ją sužalojo peiliu. Lauke ji pakėlė drabužius ir ji pamatė žaizdas..

Liudytoja D. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, santykiai geri.

2007 01 19 su U. susitiko apie 20 valandą. Ji jau žinojau, kad jos tėvas gėrė ir buvo agresyvus. Nusprendė, kad ji nakvos pas ją. Nuvažiavome paimti daiktų. Ji užlipo į butą, o ji su R. K. vedžiojom šunį.

U. nusileido į apačią verkdama, pakėlėme drabužius ir pamatėme žaizdą. Nutarė vykti į ligoninę. Reikėjo jos paso. Jos su R. nuėjo, bet pabėgo, nes kaip sakė ,tėvas atidarė duris turėdamas peilį. Jos nuvyko į ligoninę.

Pradžioje važiavo į Greitosios pagalbos ligoninę, po to jas nusiuntė į Raudonojo Kryžiaus ligoninę. U. buvo pažeistas plautis ir reikėjo operuoti.

U. pasakojo, kad tėvas ją tampė už plaukų, nes ji neatnešė alkoholio.

Tai vyko 2007- 01 19 dieną, apie 22 valandą. U. prieš tėvą smurto nenaudojo. Ji minėjo, kad jis puolė peiliu sakydamas, kad sužalos veidą, o ji gynėsi.

R. K. po konflikto paskambino savo mamai, nes ji gydytoja ir jos susitiko prie ligoninės. Ji matė 2 žaizdas. Dėl ko įvyko konfliktas, nukentėjusioji nesakė.

Ji vedžiojo šunį, o U. nuėjo namo daiktų. Girdėjosi kaip tėvas rėkė „atsiprašyk“.

Po 5-10 minučių U. nusileido verkdama ir laikydama už šono.

Jų , nukentėjusiosios ir kaltinamojo tarpusavio santykiai geri, kai tėvas negeria. Kai gerdavo būdavo agresyvus. Nežino ar konfliktas vyko dėl buto.

Po įvykio kaltinamasis rašė U. agresyvias žinutes, po to bandė susitaikyti.

Liudytoja Ž. K. parodė ,kad U. G. yra jos dukros R. draugė.Ji dažnai miegodavo pas juos namuose, motyvuodama tuo ,kad tėvas girtauja.2007-01-19 vakare jai paskambino dukra R. ir pasakė ,kad važiuoja į ligoninę, nes U. G. sužalota peiliu į nugarą.. Kadangi ji gydytoja nurodė vykti į Greitosios pagalbos ligoninę. Nuvykusi matė ,kad pradurta striukė , bei 2-3 žaizdas krūtinės ląstoje iš nugaros pusės. Buvo daromos nuotraukos ir nustatytas plaučių pažeidimas Dėl to pastaroji buvo paguldyta į ligoninę Kiek jai žinoma apie šį sužalojimą pranešė ligoninės budintis gydytojas. Tiek iš savo dukros, tiek iš U. G. sužinojo ,kad pastarąją sužalojo jos tėvas, kuris savaitę girtavo. Ir konflikto priežastis buvo ta, kad dukra tėvui nenupirko alkoholio.

Liudytojas Š. G. parodė, kad kaltinamasis – jo tėvas, nukentėjusioji – sesuo.

Tą dieną paskambino sesuo J. ir pasakė, kad nuvažiuoti pas tėvą, nes jis subadė U. ir ji ligoninėje. Jis su seserim važiavo pas tėvą. Durys buvo užrakintos .Po to jas tėvas atidarė. Jis nelabai orientavosi situacijoje. Klausė kodėl U. ligoninėje, bet buvo matyti, kad apie tai jis išgirdo tik iš jų.:

Jiems atvykus jis buvo girtas ir negalėjo paaiškinti kas įvyko.Tuo metu nematė kraujo ar kruvino peilio. Jie liepė jam išgerti vaistų. Jis išgėrė raminančių ir nuėjo miegoti.

Nežino jokių konfliktų tarp tėvo ir U. Dėl buto konfliktas įvykti negalėjo.

Jiems būnant pas tėvą, jis išgėrė alkoholio, kiek neprisimena. Šaldytuve rado nugertą viskio butelį.Po konflikto jie atvyko pirmi.

Po įvykio su U. bendravo. Jam neatrodė, kad ji labai kaltintų tėvą, norėjo susitaikyti. Kodėl taip įvyko, nežino.

Kitą rytą nuvyko pas U. į ligoninę. Tuo metu apie konfliktą nekalbėjo.

Po įvykio bandė spręsti problemą dėl buto. Buvo trise, svarstėme kaip tai padaryti, bet iki galo nenusprendė.

Liudytoja J. G. parodė, kad kaltinamasis jos brolis.

Apie įvykį sužinojo per žinias. Kol dukros nebuvo, pas brolį lankydavosi dažnai. Ji buvo išvykusi, jis labai džiaugėsi, kad ji sugrįžta. Kas tarp jų įvyko, nežino. Dėl buto keitimo ar pardavimo jokių kalbų negirdėjo

Sekmadienį apie pietus buvau nuvykusi pas U. Ji sakė, kad ją sužalojo tėvas.

Nežino ar brolis piktnaudžiavo alkoholiu. Taip pat nežino ar brolis kur nors gydėsi nuo Liudytoja V. M. parodė, kad su kaltinamuoju santykiai geri.

2007 m. sausio 18 dieną vyko jų leidinio (duomenys neskelbtini) šventė. Vakare rado S. žinutę telefone. Jis rašė, kad jam labai blogai su sveikata. Atvažiavus pas jį, pamatavo kraujo spaudimą. Jis buvo labai aukštas. Sakė, kad reikia kviesti gydytoją, bet jis atsisakė. Apie 23 valandą grįžo dukra. ir parsinešė kopūstą bei „Glorijos“ butelį.Ji kalbėjo telefonu. Jai pasakė, kad reikia kviesti gydytoją, bet ji nuėjo į savo kambarį. Išvažiavo į namus.

2007-01-19 apie 23 val. paskambino S. ir pasakė, kad į jo duris laužiasi, sakė kažkokia kompanija. Jis sakė, kad negali kviesti policijos, nes toje kompanijoje jo duktė.

Po įvykio jis jai pasakojo, kad paprašė dukters išvirti arbatos, o ji trenkė jam, po to nutempė už plaukų. į vonią. Jis skundėsi, kad jo santykiai su dukra labai blogi.

U. gulėjo ligoninėje.Ji buvo nuvažiavusi, aplankyti jos, bet ji stovėjo koridoriuje ir su draugėmis linksmai šnekučiavosi.

Kai duktė buvo išvykusi, tėvas jai siuntė žinutes, pinigus. Gali pasakyti, kad S. myli savo dukrą.

Dukters santykiai su tėvu nebuvo šilti. Ji žinojo , kad pas tėvą aukštas kraujospūdis.

Negali pasakyti ar jis girtaudavo . Kai kalbėjosi telefonu jis buvo blaivus, kai ateidavo , taip pat buvo blaivus .

Liudytojas V. E. parodė , kad pažįsta kaltinamąjį, santykiai normalūs. Jis dažnai kalbėdavo apie dukrą U. Kai įvyko nelaimė, sužinojo tai po keleto dienų. Paskambino S. G., jis buvo prislėgtas, nes U. buvo ligoninėje. Paskambino jai, stengėsi paremti S. Norėjo, kad jis susitaikytų, bet to neįvyko. Jo būklė buvo sunki, todėl nenorėjau lįsti į akis. Negali pasakyti, kad S.K. G. linkęs į alkoholizmą. Agresyvaus taip pat nėra matęs. Dėl ko įvyko konfliktas tarp jų negali pasakyti.Po įvykio girdėjo kalbas kad tai galėjo įvykti dėl buto. Nieko negali pasakyti kas sužalojo U.

Liudytojas J. A. J. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, santykiai geri.

Apie įvykį sužinojo per masinės informacijos priemones. Bet S. jam pasakė, kad jis to nepadarė. Remdamasis tuo, kad S. yra didelė asmenybė, gali pasakyti, kad juo tiki. .Jie bendravo po įvykio praėjus tam tikram laikui.

S. yra sunkus ligonis. Jį vežiodavo pas gydytojus. Jis nėra matęs išgėrusio ir agresyvaus S.

Mano ,kad žmogus piktnaudžiaudamas alkoholiu negalėtu padaryti tokių darbų, kokius jis padarė.

Liudytojas J. L. parodė, kad G.Z. G. jis pažįsta. jį gali charakterizuoti tik iš teigiamos pusės. Apie įvykį išgirdo per radiją. S.Z. G. yra jautrus žmogus, susijaudinęs gali būti ir agresyvus. Prie tam tikrų aplinkybių jis yra ūmaus charakterio Jam buvo žinomi gražūs tėvo ir dukters santykiai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo S.Z. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135str.2d.3p.

Aptartais įrodymais darytina išvada, kad S.Z. G. suduodamas smūgius peiliu savo dukrai U. G. veikė tiesiogine tyčia, t.y. pastarasis suprato, kad jis savo veika kėsinasi sunkiai sutrikdyti savo vaiko dukros U. G. sveikatą, numatė, kad suduodamas 2 smūgius peiliu U. G. į gyvybiškai svarbius organus ,numatė padarinius ir jų norėjo. Tarp S. Z. G. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių, t.y. U. G. sunkaus sveikatos sutrikdymo , yra priežastinis ryšys.

Kolegija įvertinusi visetą surinktų įrodymų daro išvadą, kad nukentėjusioji U. G. , liudytojai R. K., Ž. K., D. S. ,Š. G., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės neduoda objektyvaus pagrindo abejoti pastarųjų parodymų tikrumu, kadangi jie atitinka smulkiose detalėse vienas kitą, taip pat yra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad U. G. padaryta durtinės - pjautinės žaizdos nugaros dešinėje, viena iš kurių yra kiauryminė ir dėl jos susikaupė kraujas ir oras dešinės pliauros ertmėje. Sužalojimai padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio krūtinės ląstos sužalojimo.Be to iš kompleksinės trasaloginės -teismo medicininės ekspertizės ,matyti , kad U. G. striukės ir palaidinės kiauryminiai durtiniai –pjautiniai pažeidimai padaryti dviem smūgiais peiliu. Nustatyti, ar kiauryminiai durtiniai- pjautiniai pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu Nr.1, negali, nes pažeidimuose individualizuojančių peilio geležtę požymių. Durtiniai- pjautiniai striukės pažeidimai esantys nugaroje,dešiniame šone, palaidinės pažeidimai esantys nugaroje, dešiniajame šone ir nukentėjusios kųno sužalojimai turintys tarpusavyje atitekmis, sutampa pagal išsidėstymą.Nukentėjusiosios striukės nugarinio paviršiaus,palaidinės kiauryminiai pažeidimai ir nukentėjusios kųno sužalojimai(dvi žaizdod krūtinės ląstoje nugaros dešinėje pusėje) yra durtiniai- pjautiniai padaryti dviem smūgiais, peiliu.Jie atitinka tarpusavyje.

Kaltinamojo parodymai,kad U. G. galėjo ir pati susižaloti yra paneigti objektyviais duomenimis teismo medicinos specialisto išvada, kurioje kategoriškai nurodoma, kad sužalojimai nebūdingi griuvimui , savęs žalojimui ir nepasiekiami tiriamosios rankoms.

Vertinant nukentėjusiosios, liudytojų , specialistų išvadą, ekspertizės išvadas, konstatuotina, kad jie pilnai ir smulkiai atskleidė padaryto nusikaltimo mechanizmą, jo motyvus ir nusikalstamas pasekmes.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54str.numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę kad jie laikytųsi įstatymų , užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgiama į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t.y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai ,kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šiai veikai padaryti.

S.Z. G. padarė sunkų nusikaltimą ( BK 11str.5d.) už kurį baudžiamasis įstatymas nenumato BK 75 str. taikymo t.y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Netaikytinas Lietuvos Respublikos BPK 3 str.5d. ir 407 str., nes minėti įstatymai nenumato nukentėjusuiojo susitaikymo su kaltinamuoju.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir S.Z. G. nenuoširdumą įvertinant savo nusikalstamus veiksmus, teismas nemato galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 54str.3d.

S. Z. G. administracine tvarka nebaustas (b.l. 115), psichiatrijos ligoninėse gydytas (t.1 b.l. 124), į narkologinę įskaitą neįrašytas( t.1 b.l. 123),charakterizuojamas teigiamai (t.2 bl.52-95),serga sunkia liga (.t.2, b.l.182-184).

Esant nurodytoms aplinkybėms kolegijos nuomone S.Z. G. skirtinas laisvės atėmimas, bausmę atliekant atviroje kolonijoje. ( BK 50str.3d.)

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK299str.,301str.302str.,3003str.2d.

nusprendė:

S. Z. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str.2d.3p. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 ( trejiems ) metams ,bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti S.Z. G. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, vėliau panaikinti.

Daiktinius įrodymus: džinsines kelnes grąžinti S.Z. G., U. G. zomšinę striukę ir palaidinę- sunaikinti, peilį su dėklu saugoti prie bylos, peilį išimtą U. G. patikrinimo metu grąžinti S.Z. G..

Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos per nuosprendį priėmusį teismą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas KisieliusTeisėjai Jūratė DamanskienėViktoras DovidaitisNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius