Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apskrities administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje atstovei Linai Kusienei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui A. A., institucijai teikiančiai išvadą Kauno apskrities administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui Jonavos rajono savivaldybėje dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvinamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. A. procesiniai dokumentai įteikti paštu, apie teismo posėdį pranešta, jis atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomi, į posėdžius neatvyksta, pateisinančių neatvykimą teismui dokumentų nepateikė, laikoma, kad su ieškiniu sutinka, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Išvadą teikiančios institucijos Kauno apskrities administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje Jonavos rajono savivaldybėje atstovas Ina Kusienė davė išvadą, kad atsakovas nedirbo, neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, paliko šeimą ir ilgą laiką negyvena šeimoje, atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, su sūnumi nebendrauja, nusišalinęs nuo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu; šalims gyvenant atskirai, vaikas liko gyventi su mama. Skyrius neturi duomenų, jog nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo mama, ieškove K. A., prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų pareigas savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nėra gauta. Tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo iš atsakovo A. A. priteisti 200 eurų dydžio išlaikymą sūnui E. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Materialinio išlaikymo iš atsakovo priteisimas, vaiko gyvenamąją vietą nustačius kartu su ieškove, atitinka teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, pritaria, jog iš atsakovo nepilnamečiui vaikui E. A. būtų priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Remiantis ieškovės pateiktais procesiniais dokumentais, ieškovės paaiškinimais teisme, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – ieškovės asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8) nustatyta, kad šalys susituokė 2010-11-26 (duomenys neskelbtini) CM skyriuje, akto įrašo Nr. 192. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas girtavo, netinkamai elgėsi šeimoje, neišlaiko vaiko, nedirba, nedalyvauja vaiko auklėjime, su vaiku nebendrauja, paliko šeimą be išlaikymo, išvyko ir ilgą laiką negyvena šeimoje.

Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas A. A. paliko šeimą, išvyko gyventi pas mamą, nesirūpino šeimos gerove, neskiria lėšų sūnaus E. A. išlaikymui.

Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Šalys susitaikyti ir tokiu būdu išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl laikytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nutrauktina. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo A. A. kaltės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai ir šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Santuoką nutraukus, ieškovė pasirinko santuokoje turėtą pavardę, Aven, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė A. atsakovui – A..

Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A. (gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, b.l. 7), kuris yra mažametis. Jonavos rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2018-06-26 pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 14) nustatoma, kad ieškovė K. A. su sūnumi E. A. deklaravo gyvenamąją vieta adresu Jonavos r. savivaldybė, (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimu ir išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b.l. 29) nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena nurodytu adresu. Skyrius neturi duomenų, jog mažamečio sūnaus E. A. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove K. A. prieštarautų vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis vaiko interesais, neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kai tėvas ir motina gyvena atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (LR CK 3.169 str. 1 d., 2 d.). LR CK 3.156 str. 1 d. nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str. 2 d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo, nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ir neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaikų motina, K. A.. Bendravimo tvarka nesant reikalavimo, sprendimu nenustatoma.

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus.

Ieškovė nurodė, kad sūnui skiria apie 400 Eur per mėnesį: maistui 150 Eur, drabužiams, avalynei, vaistams, vitaminams 70 Eur, žaislams 50 Eur, kitoms reikmėms, mokykliniams reikmenims, organizuojamiems renginiams 100 Eur. Atsakovas neteikia lėšų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, atsakovas yra darbingas, nėra duomenų, kad dirbtų, ieškovė dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis yra 472 Eur (b.l. 14), ieškovė ir atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Ieškovė teismo posėdyje prašė priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo 2018-07-20 iki sūnaus pilnametystės. Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas iš atsakovo A. A. priteisti išlaikymą nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 170 Eur, mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo 2018-07-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui skirtomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai K. A.. Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo sau priteisimo, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatoma, kad sutuoktiniai santuokos metu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo. Smulkus turtas šalių pasidalintas pradėjus gyventi skyrium.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 100 Eur patirtų už advokato teisinę pagalbą surašant ieškinį, t.y. iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei turi būti priteista 61,20 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo, nes ieškovė paduodama ieškinį dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 96 str. 1 d.).

Byloje susidarė 6,75 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 6,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) CMS, akto įrašo Nr.192, tarp A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo A. A. kaltės.

Po santuokos nutraukimo moteriai palikti pavardę – A. ir vyrui pavardę – A..

Nustatyti E. A. gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą gyventi kartu su motina K. A. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų) mokant juos kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo santuokos nutraukimo dienos iki sūnaus pilnametystės nuo 2018-07-20 dienos.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2018-07-24 nutartimi, priteistą iš atsakovo A. A., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos (2018-07-24) iki bus išnagrinėta ši civilinė byla, panaikinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. A., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 68,95 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų (61,20 Eur nesumokėto žyminio mokesčio ir 6,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti K. A., a.k(duomenys neskelbtini) iš A. A., a.k(duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo vykdyti skubiai ir remiantis LR CPK 646 str. 1 d. išduoti ieškovei K. A. vykdomąjį raštą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.