Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nukentėjusiajam K. P., kaltinamųjų gynėjams advokatams Reginai Šeperienei, Onai Klinavičienei, Vaidui Jurčikoniui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

DARIUS KIBAUSKAS, gimęs 1987 m. gegužės 23 d., Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB “Magelana” picų kepėju, gyv. Ulonų g. 24-16, Alytus, neteistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3d. padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius,

DARIUS ŠAMBARAVIČIUS, gimęs 1992 m. liepos 23 d., Alytaus m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, 10 klasėje, gyv. Ulonų g. 24-8, Alytuje, neteistas,

ROLANDAS ŠAMBARAVIČIUS, gimęs 1991-08-05 Alytaus m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, 11 klasėje, gyv. Ulonų g. 24-8, Alytauje,, neteistas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. padarymo kaltinamajam ir kaltininkui susitaikius,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. K., D. Š. ir R. Š. 2010-06-14 apie 18 val. 20 min. Alytuje, Varėnos g. 29 namo penkto aukšto koridoriuje, prie buto Nr. 525 durų, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrai, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo K. P., kuriam D. K. sugriebęs už marškinėlių, kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvos sritį, D. Š. sudavus vieną smūgį kumščiu į nosį, o R. Š. sudavus kumščiu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam K. P. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje nosies nugarėlės - akių vokų srityje, paviršinės muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kairės akies obuolio sumušimo, nosies kaulų lūžimo, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010-06-14 sėdėjo su draugais ir šnekėjosi. Bešnekant, prisiminė, kad K. P. jį apgavo dėl kampo. Paskambino K. P. ir šis pakvietė jį atvažiuoti. Kartu važiuoti pas K. P. pakvietė brolius Š. ir R. K.. Automobilį vairavo kaimynas. Prie K. P. namo išlipo visi keturi, o vairuotojas išvažiavo. Iki antro aukšto lipo visi kartu. Po to, jis draugų paprašė leisti jam pasikalbėti jam vienam. K. P. jį pakvietė užeiti į butą, bet jis atsakė, jog šnekėsis laiptinėje. K. P. piktu tonu paklausė „kur baldai“. K. P. dar kartą pakvietė užeiti į butą, plačiau pravėrė duris ir sugriebęs už marškinėlių patempė į save. Tada jis nieko nelaukdamas sugriebė K. P. už rankos, o K. P. jam pirmas kirto kumščiu į kaktą. Po to, K. P. pamatė klūpantį, susiėmusį už veido ir šaukiantį „vyrai nemuškit“.

Tokie įtariamojo D. K. parodymai vertinami kritiškai, kaip gynybinė jo pozicija. D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po to, kai K. P. jam sudavė smūgį, jis sugriebė K. P. už marškinėlių, galėjo juos suplėšyti ir pradėjo mosuoti kumščiais. Jautė plaukus, todėl mano, kad pataikė į viršugalvį, o ne į veidą. Dar keletą smūgių nukentėjusiajam sudavė po to, kai pastarasis prašė jo nemušti. (b.T.1, l. 68-70, 74-75). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog įtariamojo apklausos metu jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Šį kaltinamojo teiginį teismas taip pat vertina kritiškai, kadangi įtariamojo apklausose dalyvavo advokatė, protokole prierašų apie tai, jog buvo daromas psichologinis spaudimas nėra.

Kaltinamasis D. Š. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad grįžęs iš miesto, namuose rado brolį su R. K. ir D. K.. Būdamas kitame kambaryje, girdėjo, kad Dariui paskambino K. P. ir pakvietė pasikalbėti. Visi nuvyko pas K. P.. darius užlipo pirmas, o jis su broliu lipo iš paskos. Belipant laiptais, išgirdo triukšmą. Įbėgęs į koridorių pamatė, kad K. P. muša darių. Jis K. P. liepė atsitraukti nuo dariau, tačiau jis neklausė, todėl trenkė kumščiu į veidą. Nuo jo suduoto smūgio, Kęstas sukniubo, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis K. P. liepė eiti nusiprausti ir tuo muštynės pasibaigė. Jam matant, brolis smūgių K. P. nesudavė. Kai prasidėjo konfliktas, jis buvo tarp 4-5 aukštų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta. Nepripažįsta civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamasis R. Š. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad sėdėjo namuose su draugais ir gėrė alų. D. K. paskambino K. P. pasiaiškinti dėl kampo. K. P. pakvietė atvažiuoti pasišnekėti. Nuvykę prie K. P. namo, visi išlipo iš automobilio ir įėjo į namo laiptinę. D. K. nuėjo pirmas pasišnekėti su K. P., o jis su broliu lipo į viršų iš paskos. Tarp 4-5 aukšto išgirdo triukšmą koridoriuje. Tada pradėjo bėgti ir laiptais užbėgęs į penktą pamatė, kad K. P. muša D. K.. Brolis pradėjo rėti, lipdamas K. P. pasitraukti nuo D. K.. K. P. nepaklausė, todėl brolis pribėgęs sudavė vieną smūgį. Jis pats taip pat sudavė pora smūgių K. P. į galvą, nes pastarasis pradėjo juos gąsdinti. Smūgių kojomis nebuvo suduota, nes K. P. buvo atsirėmęs į sieną. Po brolio suduoto smūgio, K. P. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Jis nukentėjusiajam sudavė 2-3 smūgius į viršugalvį.

Nukentėjusysis K. P. parodė, kad su kaltinamaisiais anksčiau buvo draugai. Tą dieną kai jam paskambino D. K., jis buvo ką tik grįžęs iš darbo. D. K. pradėjo šūkalioti, todėl jis padėjo ragelį. Darius paskambino antrą kartą, ir tada jis pakvietė ateiti pasikalbėti. Po to pamatė, kad prie namo privažiavo automobilis „Mazda“, iš kurio išlipo D. K. D. K. atėjęs pas jį, pradėjo garsiai šaukti „kur kampas?“. Jis D. K. paprašė nešauti, nes aplinkui gyvena kaimynai ir pakvietė užeiti į vidų. Darius atsisakė užeiti ir vėl pradėjo garsiai šūkauti. Tada jis plačiau pradarė duris, ir paplodamas per petį paragino užeiti į butą. D. K. vėl atsisakė ir jam įeinant į vidų griebė už marškinėlių ir abu susikivirčijo. Abu susimušė, tačiau nepamena kieno buvo pirmi smūgiai. Tada jis D. K. paguldė ant žemės. Metrukus atbėgo D. Š. ir kirto į nosį. Jis suklupo, prašė nemušti, bet gavo dar kelis smūgius. Kas sudavė smūgius nematė, nes rankomis dengėsi veidą. D. Š. jam liepė eiti praustis, o Rolandas norėjo muštis ir liepė stotis. Kadangi neturėjo jėgų, iš nosies bėgo kraujas, todėl neatsistojo. Tuo metu išėjo keli kaimynai ir matė kas vyksta koridoriuje. D. K. jam sudavė 3-4 smūgius į skruostą ir viršugalvį. Taip pat buvo suduoti smūgiai į koją ir į nugarą po mente. Mano, kad kaltinamieji buvo viską suplanavę, todėl iš pradžių pas jį atėjo vienas D. K.. Kaltinamieji buvo neblaivūs, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas. Civilinį ieškinį palaiko. Neturtinę žalą sudaro sugyventinės baimė, nes ji mokosi toje pačioje mokykloje kur ir kaltinamieji. Taip pat nukentėjo jo prestižas darbe, nes neteko valdiško automobilio ir telefono, nepatogiai jautėsi prieš kaimynus, be to, apie savaitę laiko jautė fizinį skausmą, buvo patinęs veidas, reikėjo atstatinėti nosį. Turtinę žalą sudaro mokesti už vaistus, specialisto išvadą ir pajamų netekimas, nes už nedarbingumo laikotarpiu gavo žymiai mažiau, nei būtų užsidirbės eidamas į darbą.

Liudytoja V. V. parodė, kad išgirdusi triukšmą išėjo į koridorių. Pamatė suklupusį K. P. ir prie jo stovintį Rolandą. Matė kaip Rolandas sėdinčiam K. P. ranka trenkė į galvos sritį. Nuėjo į balkoną ir ten buvusio D. Š. paklausė dėl ko viskas vyksta. Jai buvo paaiškinta, jog dėl kampo. Nukentėjęs buvo kruvinas, jam iš nosies bėgo kraujas. Negirdėjo, kad nukentėjusysis būtų kam nors grasinęs. Girdėjo kaip Rolandas K. P. sakė, kad jeigu šis parašys pareiškimą bus dar blogiau.

Liudytojas R. K. parodė, kad pažįsta ir kaltinamuosius, ir nukentėjusįjį. Žino, kad barnis įvyko dėl kampo. Atvažiuoti pasišnekėti pasiūlė pats K. P.. Darių paleido prie namo, o jie nuvažiavo iš kitos namo pusės, išlipo ir nuėjo laukti Dariaus tarp 4- 5 aukštų. Girdėjo, kad barėsi, po to, išgirdo, kad mušasi. Darius su Rolandu nubėgo, o jis ėjo jiems iš paskos. Atėjęs pamatė Darių gulintį ant žemės, o K. P. buvo atsitūpęs prie sienos. Jis iš karto nuėjo į virtuvę, nes nenorėjo prisidaryti problemų. Jam matant smūgiai nebuvo suduoti.

Liudytojas D. V. parodė, kad brolius Š. pažįsta, o D. K. pažįsta tik iš matymo. Būdamas kambaryje išgirdo triukšmą ir išėjo į koridorių pasižiūrėti dėl ko triukšmaujama. Matė kaip R. Š. trenkė K. P. į nosį. Tuo metu D. Š. koridoriuje nebuvo, o D. K. stovėjo prie Kęsto durų. Smurto žymių ant D. K. nesimatė. Nematė, kad K. P. būtų suduodami smūgiai kojomis.

Liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 1 d. 3 p. pagrindu. D. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip D. Š. priėjo prie K. P. ir vieną kartą kumščiu kirto į nosį. K. P. nukrito ant grindų. Po to priėjo R. Š. ir liepė stotis, neapsimetinėti ir 2-3 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį. Pagarsinus parodymus, liudytojas patvirtino, kad šiuo metu gerai neatsimena visų įvykio aplinkybių, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jas prisiminė gerai ir davė teisingus parodymus.

Protokolas-pareiškimas patvirtina, kad K. P. 2010-06-14 kreipėsi į policiją nurodydamas, jog 2010-06-14 apie 18.20 val. Alytuje, Varėnos g. 29 namo antros laiptinės penkto aukšto koridoriuje jį sumušė D. Š.. (b.T.1, l.4).

Specialisto išvada Nr. G 458110 (06) patvirtina, kad K. P. padaryta

kraujosruvos odoje nosies nugarėlės - akių vokų srityje, paviršinė muštinė žaizda kairės akies

apatiniame voke, kairės akies obuolio sumušimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti

veikiant galvą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai smūgiuojant rankomis nukentėjusiojo

nurodytu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai

tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Užsitęsęs

ambulatorinis gydymas neatitinka nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio, todėl neimamas domėn

kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. (b. T.1, 1. 8-10).

Specialisto išvada Nr. G 568/10 (06) patvirtina, kad D. K. padaryta linijiniai odos nubrozdinimai viršugalvio priekinės dalies kairėje pusėje, kairiame smilkinyje ir kairėje užausinėje srityje. Sužalojimai padaryti galvos kairia puse dinamiškai kontaktuojant su kietu buku žalojančiu paviršiumi, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. (b. T.1, 1. 18-19).

Nukentėjusiojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuota, kad nukentėjusysis K. P. įvykio vietoje parodė nusikaltimo padarymo vietas bei patvirtino apklausų metu duotus parodymus. (b.T.1, l. 33-43).

Įtariamojo R. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad jis parodė vietas kur išlipo, kur buvo suduodami smūgiai nukentėjusiajam bei kur stovėjo liudytojai. (b.T.1, l.142152).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, todėl teismas juos laiko įrodymais. Šie duomenys visumoje patvirtina, kad kaltinamieji D. K., D. Š. ir R. Š. viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties prikibo prie nukentėjusiojo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, rodė aiškų visuomenės negerbimą. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nes išgirdę triukšmą į koridorių išėjo kaimynai. Kaltinamajam R. Š. buvo inkriminuoti du smūgiai kojomis - į dešinę koją bei nugaros sritį. Kaltinamasis nepripažino sudavęs smūgius, nei vienas iš muštynes tiesiogiai mačiusių asmenų nepatvirtino, jog kaltinamasis R. Š. sudavė smūgius kojomis, be to, sužalojimai nurodytose kūno vietose neužfiksuoti ir specialisto išvadoje. Todėl smūgiai kojomis į dešinę koją ir nugaros sritį iš kaltinimo pašalinami.

D. K. nusikalstama veika – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas, numatyta Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3d. įrodyta Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-26 priimtame nuosprendyje, tačiau kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius (BK 38 str.). Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4d. numatyta, kad per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Ši materialinė teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veiką, dėl kurios anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2007-11-27 LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų D. Š. ir R. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 str. 1d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. (BK 60 str.1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam, nuo teismo nuosprendžio nepraėjo vieneri metai, todėl jam skirtina bausmė ir už 2009-11-30 nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą. Tai, kad kaltinamasis D. K. padarė naują nusikaltimą nepraėjus dviem mėnesiams nuo nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rodo, kad jis išvadų nepadarė, nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Be to, jis buvo ir šios nusikalstamos veikos sumanytojas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. (BK 75 str.).

D. Š. nusikalto būdamas nepilnametis, todėl skiriant bausmę jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos su tam tikromis išimtimis (BK 81 str. 1 d.). Kaltinamasis D. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokosi Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, šios mokymo įstaigos charakterizuojamas patenkinamai. Namuose jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tačiau mama pakankamos įtakos jo auklėjimui neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

R. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, 1 kartą baustas administracine tvarka, bauda nesumokėta, mokosi Alytaus Jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, šios mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 426 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai, nes kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimą ir tuo pačiu turtinę žalą, įrodyta (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str.). Kaltinamieji ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės pripažino, jo dydžio neginčijo.

Nukentėjusysis prašo priteisti 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. (CK 6.250 str.2d.). Kaltinamieji tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdė K. P. sveikatą, dėl sužalojimų nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 2500 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajam nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai, be to, kaltinamieji neprivalo atlyginti neturtinės žalos dėl nukentėjusiojo sugyventinės baimės ar jos patiriamų išgyvenimų. Sprendžiant neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir tai, kad pats nukentėjusysis užtęsė ambulatorinį gydymą, kuris neatitiko jam nustatyto kūno sužalojimo pobūdžio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į kaltinamųjų asmenybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais teismas mano, kad nukentėjusiajam priteistina 500 Lt dydžio kompensacija už padarytą neturtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams.

D. K. paskirti bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. ir nuteisti 15 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. 65 str. 1 d. 1 p. „a“ pap. bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę 7 (septynis) mėnesius 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant D. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Remiantis BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką D. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2010-07-09.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti D. Š. per visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslą, ir atlyginti turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d. ir nubausti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti R. Š. per visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslą ir atlyginti turtinę žalą.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti solidariai iš D. K., D. Š. ir R. Š. 426, 00 Lt turinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. P..

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš D. K., D. Š. ir R. Š. 500 Lt nukentėjusiajam K. P. neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.