Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. M. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus – atstovei E. P., išnagrinėjęs

K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), K. M. individualios įmonės savininko ir vadovo, vidurinio išsilavinimo, vedusio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M., būdamas K. M. individualios įmonės savininku, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, 2014 m. balandžio 2 d. K. M. individualios įmonės nuomojamose patalpose, esančiose Pakruojyje, Statybininkų g. 17, leido dirbti D. M. – remontuoti K. M. individualiai įmonei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nelegaliai, tai yra prieš darbo pradžią nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią. Šiais savo veiksmais K. M., būdamas darbdaviu, leisdamas dirbti D. M. nelegalų darbą (DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p.), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 bei 6 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė E. P. teismo posėdžio metu prašė K. M. nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi jis leido dirbti D. M. įmonėje nelegaliai, tai yra prieš darbo pradžią nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šių asmenų priėmimą į darbą. Dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismui.

K. M. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad D. M. yra jo buvęs darbuotojas. 2014 m. balandžio mėnesio pradžioje, dienos nepamena, būdamas Vokietijoje, paskambino D. M. ir jo paprašė paruošti reisui automobilį VOLVO. Dėl darbo užmokesčio nesitarė, už suremontuotą automobilį būtų D. M. pavaišinęs, be to, jis leisdavo D. M. naudotis šiuo jo įmonei priklausančiu automobiliu, buvo su juo sudaręs šio automobilio panaudos panaudos sutartį. Supranta padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pasižadėjo ateityje taip nebesielgti. Prašė skirti mažesnę baudą, nei numatyta įstatyme, nes jo įmonės turtinė padėtis yra labai smulki, dirba tik keturi darbuotojai, pats turi 70000 litų dydžio įsiskolinimų bankui, todėl, paskyrus įstatyme numatyto dydžio baudą, jis būtų nepajėgus jos sumokėti, o kartu sužlugtų ir jo įmonė.

Nelegalaus darbo apibrėžimą pateikia Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog nelegaliu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje numatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pagal Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį būtent darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant minėto DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. liepos mėn. 14 d. aprobuotas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos; Administracinių teismų praktika Nr. 7; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (2-3 b. l.), išrašus iš VSDFV informacinės sistemos (4-5 b. l.), pavedimą dėl inspektavimo (6 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktą (7 b. l.), D. M. (8 b./ l.) bei paties K. M. (9 b. l.) paaiškinimus, duotus ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su negyvenamųjų patalpų ir inventoriaus priėmimo – perdavimo aktais (10-21 b. l.), automobilio panaudos sutartį (22-23 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimą (24 b. l.) bei fotonuotraukas (25-26 b. l.), bei K. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad K. M. padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir pilnai įrodyta, nes jis 2014 m. balandžio 2 d. K. M. individualios įmonės nuomojamose patalpose, esančiose Pakruojyje, Statybininkų g. 17, leido nelegaliai (DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p.) dirbti D. M. – remontuoti įmonei nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su D. M. prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio asmens darbo pradžią, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnio 3 bei 6 dalies nuostatas.

Skiriant administracinę nuobaudą K. M. bei sprendžiant jo prašymą dėl mažesnės, nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą, administracinės nuobaudos skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir ja siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą, tuo pačiu siekiama ir prevencinio atsakomybės tikslo – kad suvokęs savo pažeidimo sunkumą ir patyręs neigiamas veikos pasekmes, ateityje asmuo nebedarytų pažeidimų (ATPK 20 str.). Nagrinėjamu atveju individualizuojant K. M. skirtiną administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes šiuo klausimu, t.y. pažeidėjo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - jis kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis jis administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nebaustas ir nėra anksčiau padaręs nusikaltimų, nenustatyta ir kitų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo padaryto pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sankcija yra labai griežta, o baudos dydis – pakankamai didelis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2999/2011 ir kt.). Būtent nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. į nustatytą K. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į padarytos veikos pobūdį, į tai, kad nelegalus darbas truko labai neilgą laiko tarpą, įmonė yra smulki, joje dirba tik keturi darbuotojai, turi labai didelį finansinį įsipareigojimą (70000 litų), todėl darytina išvada, jog K. M. materialinė padėtis nėra gera, o šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintas nuostatas ir skirti K. M. mažesnę, nei sankcijoje už jo padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įtvirtintą minimalią baudą, be to, ir sumažintos baudos dydžiu bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, K. M. skirtina mažesnė nuobauda, nei numatyta straipsnio už padarytą pažeidimą sankcijoje, tai yra 1500 litų bauda (ATPK 30, 30¹, 31, 32 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., teisėjas

nutaria:

K. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, jį nubausti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) litų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6401.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.