- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2YT-5727-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00806-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- L. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Visagino
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Visagino 1-ojo notarų biuro notarei Anai Skrupskajai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. R.. Pareiškime nurodė, kad Ignalinos rajono liaudies teismo 1979-08-23 sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-274/79, santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) tarp L. R. gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukta. Teismo sprendime nurodyta, kad sutuoktiniai kartu negyveno 2 metus, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) metų. Ignalinos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje Santuokos nutraukimo liudijimą pareiškėja gavo (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad L. R. nuosavybės teise, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini)6, nuo 1992-04-21 pagal 1992-04-21 Pirkimo-pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374. Darbininkų deputatų Tarybos vykdomojo komitetas išdavė pareiškėjai 1987-07-23 orderį, teisę užimti gyvenamąjį plotą vietinės Tarybos, valstybinės, kooperatyvo, visuomeninės organizacijos name (duomenys neskelbtini). Orderyje nurodyta , kad pareiškėjos L. R. šeima susideda iš dviejų žmonių, pareiškėjos šeimos narys nurodyta tik jos anūkė N. G. G. gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Pagal 1992-04-21 Sutartį registro Nr. 3-2 Ignalinos valstybinės atominės elektrinės atstovas pardavė L. R. butą, bendro ploto 48,81 kv. m , esantį (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad už butą „pirkėjas“ 1992-04-07 įmokėjo į Lietuvos taupomąjį banką Sniečkaus filialą Nr. 7617/020 – valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis 4 819 rublius, t. y. turtas įgytas L. R. asmeninėmis lėšomis. Sutartį pasirašė Pardavėjo VĮ IAE įgaliotas atstovas (1991-12-09 įgaliojimas Nr. I-06/2915) E. K. ir Pirkėjas – L. R. Sutartis patvirtinta 1992-04-21 notarės N. L. P. reg. Nr. 3-2. Pareiškėjos nuomone nurodyti dokumentai patvirtina, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), vienintelė savininkė, nes jos buvęs sutuoktinis A. R. iki 1989-11-03 negyveno Lietuvoje, nebuvo jos šeimos nariu, ar buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininku. Pasirašiusi 1992-04-21 sutartį, L. R. aiškiai išreiškė savo valią įsigyti butą savo asmeninėn nuosavybėn. Privatizavimo metu bute pareiškėja ir jos sutuoktinis negyveno kaip šeima, todėl butas privatizuotas ne šeimos reikmėms, o vieno sutuoktinio, t. y. L. R. asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nėra suinteresuota bylos baigtini, todėl prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, kaip šiuo atveju ir yra) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (atitinkamai 22, 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjo yra nustatyta įstatyminė prezumpcija, – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad po L. R. ir A. R. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), L. R. vardu įgytas turtas turi būti laikomas L. R. ir A. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1992-04-21 už L. R. asmenines lėšas. L. R. įgytą turtą registravo savo vardu. Šio buto įgijimo momentu L. R. su A. R. kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio jau aštuoniolika metų, ką patvirtina ir Ignalinos rajono liaudies teismo 1979-08-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-274/79, kuriuo nuspręsta santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) tarp L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti.
Atsižvelgiant į tai, kad L. R. ir A. R., nors oficialiai būdami santuokoje, tačiau jau ilgą laiką (apie 18 metų) iki nekilnojamojo turto įsigijimo santuokinio gyvenimo negyveno ir bendro ūkio nevedė, pripažintina, kad L. R. už butą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų. Jokių duomenų, kad buto įsigijimui būtų panaudotos ir A. R. piniginės lėšos, byloje nėra.
Taip pat iš buto pirkimo-pardavimo sutarties turinio (sutartyje pirkėju nurodoma viena L. R., jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra), iš tų faktų, kad butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik L. R. vardu, be to, įvertinus tai, kad L. R. su A. R. ilgą laiką (apie 18 metų) iki pareiškėjai įsigyjant butą kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė, akivaizdi L. R.valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, laikytina, kad L. R. reikalavimas pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. R., yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Netikėti byloje esančiais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo, įrodymų, paneigiančių prašomą nustatyti faktą, byloje nėra, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas pareiškėjos prašomas faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.