Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. 2016-08-29 apie 16.17 val., Šv. Ignoto g. 8/29, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ženklo Nr. 301 reikalavimus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį VW Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, kadangi išsigando, nežinojo kaip elgtis, po to, pro tą vietą pravažiavo dar sykį, bet nebebuvo apgadinto kito automobilio. K. L. nurodė, kad prašo jam skiriamos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, neatimti teisės vairuoti, kadangi jis dirba vairuotoju ir tai yra jo vienintelės pajamos. Eismo įvykį sukėlė, vairuodamas darbo automobilį.

Byloje esančiame rašytiniame paaiškinime K. L. taip pat nurodė, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Eismo įvykį padarė, vairuodamas darbo automobilį, tuo metu vežė klientę, todėl iškart eismo įvykio vietoje ir neliko, nuvežęs klientę, grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau ten nebebuvo automobilio, kurį jis apgadino.

Be K. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, Eismo įvykio vietos schema, papildomų duomenų apie eismo įvykį pažyma, V. S., A. J. rašytiniais paaiškinimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo elektroniniu laišku, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu bei fotolentele, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

K. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų apie teistumą nepateikta, dirba), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus. <...> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas <...> yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad K. L. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, skiriant administracinę nuobaudą – baudą, mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda skirtina už šio pažeidimo padarymą, bei neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilis VW Passat, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, pažeidėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba vairuotoju, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas darbinėms funkcijoms atlikti ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nagrinėjamu atveju už pasitraukimą iš įvykio vietos po šio įvykio, paskyrus pakankamai didelę piniginę nuobaudą, skyrimas netgi minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos būtų akivaizdžiai neteisingas.

K. L. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje skirtina nuobauda, minėto įstatymo straipsnio sankcijos ribose.

Atsižvelgiant į bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 124¹straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be specialiosios teisės atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, paskirtos 300 Eur baudos sumokėjimą išdėstyti per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį, įpareigojant kiekvieną mėnesį mokėti po 25 Eur baudos, nustatytą dalį baudos sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

Pirmąją baudos įmoką pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16061977134 arba administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.