Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo R. J.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nuosprendžiu (po pakartotinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties priėmimo) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. nuosprendis buvo pakeistas – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. J. paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2014 m. balandžio 7 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 25 d. 2018 m. vasario 12 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalimi, nutarta taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, nustatęs, kad jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi ir pakankama, kad leistų konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis R. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir baudžiamojo poveikio priemonėmis, nurodytomis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. vasario 12 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, teismas neobjektyviai ir šališkai išnagrinėjo pateiktą medžiagą ir nepagrįstai konstatavo, jog nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis skunde pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 25 balų iki 20 balų, jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, charakterizuojamas labai gerai, prisideda prie vidaus gerbūvio, skatintas du kartus, laukiamas artimųjų, turi gyvenamąją vietą, turės legalias pajamas pragyvenimui. Nurodo, kad yra ramaus būdo, neieškantis konfliktinių situacijų, nepalaikantis neformalių nuteistųjų bendrijos taisyklių, pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, suprato nusikalstamos veikos pasekmes ir ydingumą jam pačiam ir jo artimiesiems.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, įtvirtintą BVK 9 straipsnyje. Pažymima, kad Lietuva įgyvendina ir vadovaujasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/947/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“ ir 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu 3 sprendimu 2008/947/TVR „Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą“, kurie numato, kad nuosprendžio vykdymo atidėjimo, lygtinių nuosprendžių, alternatyvių sankcijų ir sprendimų dėl lygtinio paleidimo pripažinimo ir priežiūros tikslas - padidinti nuteistojo asmens galimybes vėl integruotis į visuomenę sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius kultūrinius ir kitus ryšius, sykiu gerinant stebėseną, ar laikomasi lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų, kad būtų užkirstas kelias recidyvizmui, taip skiriant reikiamą dėmesį nukentėjusių asmenų ir visuomenės apsaugai. Europos Taryba ne kartą yra atkreipusi valstybių narių dėmesį, kad lygtinis paleidimas būtų kuo plačiau taikomas kaip specifinė alternatyva bausmių vykdymo sistemoje ir priemonė, mažinanti įkalinimo trukmę ir padedanti grįžti nusikaltusiems asmenims į visuomenę.

Atsiliepimų į nuteistojo R. J. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam R. J. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, R. J. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės laikymo sąlygomis, mokėsi, baigė 11 klasių ir tęsia mokslą 12 klasėje, nuostata į darbą teigiama, skatintas du kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeima ir artimaisiais, įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra nėra, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 20 balų (pagal OASys). Tačiau pažymėtina, kad net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju R. J., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (pasirenka netinkamus elgesio modelius, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių), siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimo, praeityje ne visuomet apgalvodavo visas savo elgesio pasekmes, pasirenka ne visuomet tinkamas elgesio strategijas bei turimos nuostatos (artimi kriminogeniniai veiksniai), kas taip pat turi įtakos jo pakartotinei nusikalstamai elgsenai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog būtent nuteisto asmens kriminogeninių veiksnių vertinimas, konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam savo nusikalstamumui, leidžia teismui pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių taškų suma 2 balai ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti dinaminius nusikalstamos rizikos balus. Visos šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl probacijos sėkmingumo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis R. J. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu lygtinai paleistas asmuo, net ir būdamas laisvėje, turi laikytis griežtų jam nustatytų ribojimų, todėl gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių yra itin aktualus. Kaip matyti iš teismui pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, R. J., atlikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 4 kartus pažeidė režimo reikalavimus (iš jų vieną kartą padarė itin šiurkštų pažeidimą) ir jam buvo skirtos nuobaudos, kas rodo, kad R. J. elgesys nebuvo toks pavyzdingas ir nepriekaištingas, kokio tikimasi iš nuteistojo, sprendžiant jo lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra klausimą. Nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina R. J., rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų laikytis. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš pateiktos medžiagos R. J. yra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, jokių pastangų ją įgyti pataisos namuose nerodė. Kaip patvirtina ir pats nuteistasis, jis yra finansiškai priklausomas nuo artimųjų, o ši aplinkybė, įvertinus tai, kad jo įvykdytas nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo susijęs su finansinės naudos sau siekimu, neleidžia daryti išvados, kad išėjęs į laisvę savo tikslų R. J. sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, šios išvados nepaneigia ir tai, kad išėjęs į laisvę R. J. bus įdarbintas T. A. ūkyje pagalbiniu darbininku. Pažymėtina, kad ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis dirbo, tačiau, akivaizdu, jog ši aplinkybė nuo nusikalstamos veikos įvykdymo jo nesustabdė. Tai leidžia pagrįstai abejoti, jog R. J. išėjus į laisvę, jo darbas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamumo.Dėl nuteistojo skunde minimu Tarybos pamatinių sprendimų, teisėjų kolegija pažymi, kad šie minimi teisės aktai yra susiję su nuosprendžių baudžiamosiose bylose ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo pripažinimu kitoje valstybėje narėje, todėl nagrinėjamu atveju nuteistajam jokio teisinio poveikio nedaro. R. J. nuteistas ir bausmę atlieka Lietuvoje, todėl ir sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį reguliavimą numato ir nuteistojo minimo 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/947/TVR 14 straipsnio 2 dalis, kad lygtiniam paleidimui taikomi vykdančios valstybės teisės aktai. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.