Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. ir 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės - galutinė bausmė 3 metai 3 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 11 d., pabaiga – 2026 m. gruodžio 11 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė taikyti lygtinį paleidimą R. M. atžvilgiu. Komisija nutarime nurodė, jog nepaneigiamai nustatyta ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių, tačiau nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant asmeninės finansinės naudos, kas suponuoja prielaidą apie problemas lėšų valdymo srityje. Susidūrus su finansiniais sunkumais yra tikimybė pakartotinai nusikalsti. Asmuo penkis kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, antrą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai rodo, kad toks jo elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, o ne atsitiktinės jo klaidos, asmuo akivaizdžiai nerodė noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Dėl vykdytų nusikalstamų veikų kaltina buvusią partnerę, nes neva taip turėjo elgtis, nes partnerė norėjo geriau gyventi, kas rodo, kad nuteistojo probleminių sričių analizė išlieka paviršutiniška. Socialinėje tyrimo išvadoje yra nurodoma, kad nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą, efektyvesnis laisvalaikio praleidimo būdas, vis dar turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo gyvenimo būdo teigiamiems pokyčiams. Mąstymo ir elgesio vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo mąstymo ir elgesio sritis pasižymi kriminogeniškumu, nuteistasis pasirenka netinkamus problemų sprendimo būdus. Nuteistajam buvo suteiktas pasitikėjimas ir taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis pažeidė bausmės atlikimo visuomenėje sąlygas, lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką. Matyti, jog nuteistasis negeba pasimokyti ir padaryti išvadų iš savo patirties ir daromų nusikalstamų veikų. Nuteistasis turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų, savanoriškai finansinius įsiskolinimus dengia mažai, padengta tik 30 Eur. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kurie iki galo nėra suvaldyti. Atkreiptinas dėmesys, kad svarbiausi asmens nusikalstamo elgesio veiksniai, atsižvelgiant tiek į rizikos vertinimu nustatytus dinaminius veiksnius, tiek į padarytų nusikaltimų pobūdį, yra susiję su mąstymo ir elgesio bei nuostatų problemomis. Tačiau nėra aišku, kokiose tikslinėse intervencinėse priemonėse asmuo dalyvavo ir kaip stengėsi spręsti šias problemas. Manytina, kad pastangų valdant esminius rizikos veiksnius nuteistasis nesiėmė. Dėl visų šių aplinkybių Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Nuteistojo R. M. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. M., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo R. M. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2024 m. vasario 9 d. ir jo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų vidutinis. Vėliau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal ,,OASys“ metodiką buvo vertinta dar du kartus – 2024 m. liepos 15 d. ir 2025 m. kovo 27 d., abiejų šių vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo vertinama kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis, kas jau savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, o kartu įvertinus tai, kad nestebimas rizikos pokytis, teismas konstatuoja, jog ir akivaizdžios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio raišką, kriterijus nėra nustatytas. Tokią teismo išvadą sustiprina tai, kad nuo ankstesniojo vertinimo, nuteistojo elgesyje išliko nepakitę, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kas tik patvirtina, jog jokia reali pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio raišką, nėra nustatyta. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, o jų nekoregavimas neleidžia spręsti, kad nuteistasis jau esmingai yra pakeitęs savo nusikalstamas nuostatas.

Nors nuteistasis prie skundo pateikė atliktų mokėjimų antstoliams išrašus, tačiau tai niekaip neįrodo, jog jis dengia tuos turimus finansinius įsipareigojimus, pagal kuriuos Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų valdymo skyrius yra gavęs nuteistojo vardu išduotus vykdomuosius raštus, nes interviu metu, pagal socialinio tyrimo išvadą, nuteistasis nurodė, kad turi įsiskolinimų apie 30000 Eur, o pagal kalėjime turimus vykdomuosius dokumentus jo įsiskolinimai išieškotojams yra 10 475,54 Eur. Be kita ko, net ir nuteistojo pateikti mokėjimai neleidžia spręsti, jog jo finansiniai įsipareigojimai būtų ženkliai sumažėję, o įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą, ši sritis laikytina išskirtinai problemine ir vertintina kaip išskirtinai koreguotina siekiant lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad ankstesnio lygtinio paleidimo metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, kuri be kita ko buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą. Nuteistasis atsakomybę dėl savo nusikalstamo elgesio raiškos perkelia buvusiai sugyventinei, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kaip asmenį negebantį prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.

Nepaneigiamai nustatyta, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę skatintas, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, dalyvauja įvairaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės iš tiesų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jokia prasme nėra laikytinos išskirtinai teigiamomis ir leidžiančiomis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Priešingai teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – laikosi jam taikomų taisyklių ir ribojimų, ko rezultate jo elgesys buvo įvertintas bausmės atlikimui jį perkeliant į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Be to tai, kad nuteistasis užsiima darbine veikla, apskritai nėra jokia išskirtinė aplinkybė, kiekvienas darbingo amžiaus visuomenės narys, siekdamas save išlaikyti ir prisidėti prie valstybės egzistavimo privalo užsiimti darbine veikla, o šiuo atveju nuteistajam darbinė veikla, be kita ko svarbi ir skolų dengimo aspektu. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje atlieka tik nuo 2024 m. liepos 26 d., o įvertinus tai, kad anksčiau nuteistasis negebėjo pateisinti valstybės pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, spręsti, kad bausmės atlikimo vieta jau neabejotinai atskleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį, dar nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Šiuo atveju, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas nepasižymi išskirtinai teigiamu elgesiu, kas neleidžia konstatuoti ir akivaizdžios nuteistojo daromos pažangos. Tokiu būdu negali spręsti, jog taikomo lygtinio paleidimo atveju, probacija jau būtų efektyvi, šiuo metu pritartina Komisijai, kad dar negalima daryti išvados, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, tik sistemingas elgesio pokytis būtų pagrindas tokiai išvadai.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.