Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-306-966/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
1S-306-966/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00613-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Kaltinamasis
M. L.
Byla Nr. 1S-306-966/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00613-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidutinį išsilavinimą, nedirbančio, gyvenamosios vietos nedeklaravusio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L. kaltinamas tuo, kad:

1.1. 2022 m. sausio 5 d. apie 5.28 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, nuo (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, iki (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, o 8.15 val. paimtame jo kraujyje buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje;

1.2. 2022 m. sausio 5 d. apie 5.28 val. atvykęs prie buvusios sugyventinės V. Ž. namų, esančių (duomenys neskelbtini), reikalavo jį įleisti į vidų, o nukentėjusiajai tai padaryti atsisakius, savo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitraukęs atgal, siekdamas įgyti didesnį pagreitį smūgiams, tyčia du kartus savo automobiliu trenkėsi į priešais gyvenamąjį namą stovėjusio V. Ž. automobilio „Lexus Is300h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užpakalinę dalį bei kiekvieną kartą atitraukęs automobilį pagreičiui padidinti, tyčia šešis kartus trenkėsi savo automobiliu į dešinę V. Ž. automobilio pusę, tokiu būdu nepataisomai automobilį sunaikindamas ir padarydamas 8 852 Eur turtinę žalą, ko pasekoje nuo smūgių nukentėjusiosios automobilis trenkėsi į V. Ž. gyvenamojo namo sieną, ją apgadindamas dėl to buvo padaryta 2 169,25 Eur turtinė žala, taip pat automobilis trenkėsi į segmentinę sklypo tvorą, ją apgadindamas dėl to buvo padaryta 360,30 Eur turtinė žala, taip pat buvo išvartytos kiemo trinkelės ir padaryta 633,90 Eur turtinė žala bei apgadinta žolės veja ir padaryta 536 Eur turtinė žala, tokiu būdu tyčia sunaikino svetimą V. Ž. didelės 16 450 Eur vertės turtą – automobilį, padarydamas nukentėjusiajai 12 551,45 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje;

1.3. 2022 m. sausio 6 d. tarp 17.30 val. ir 19.02 val. V. Ž. būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambinęs jai į mobiliojo ryšio telefoną grasino ją nužudyti, teigdamas, kad vienu metu neliks jos ir jo, 21.40 val., paskambinęs V. Ž. į mobiliojo ryšio telefoną, rodydamas savo ketinimų ją nužudyti realumą, klausė nukentėjusios kokių gėlių ji norėtų kalijų ar kitokių, po keturias ar po dvi, taip nukentėjusiąją baugindamas. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 23.27 val. paskambinęs V. Ž. į mobiliojo ryšio telefoną grasino jai sunkiai sutrikdyti sveikatą ir nukentėjusiąją nužudyti, teigdamas, kad sukels avariją ir jai skaudės, nukirs jai galvą su mačete, gyvą sudegins, susprogdins, kad ji nekvėpuos, nes neturės kvėpavimo takų, padarys jai sunkų kūno sužalojimą ir atsėdės kalėjime šešis metus, nukirs rankas ir atsiųs jas paštu, kad atsitiks jai avarija, ragino išsirinkti paskutinę savo gyvenimo dieną, nes žiauri nelaimė jos gyvenime yra jau užsakyta ir jis negali jos atšaukti ir dėl išvakarėse nepataisomai sunaikinto nukentėjusios automobilio, apgadinto gyvenamojo namo sienos bei tvoros, tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje;

1.4. 2022 m. sausio 7 d. apie 19.28 val. atvykęs prie buvusios sugyventinės V. Ž. namų, esančių (duomenys neskelbtini), atsineštu plaktuku tyčia išdaužė jos gyvenamojo namo pirmojo aukšto penkių langų stiklus, t. y. vieną 733x1153 mm lango stiklą 97,75 Eur vertės, du 724x2222 mm langų stiklus, bendros 372,50 Eur vertės, vieną 727x2127 mm lango stiklą 179,66 Eur vertės ir vieną 613x1136 mm lango stiklą 80,67 Eur vertės, tokiu būdu sugadino svetimą – V. Ž. turtą 730,58 Eur bendros vertės. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos nepasikeitė, kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 2 mėnesiams, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Teismas, įvertinęs nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, sprendė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

3. Skunde kaltinamasis M. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, neplanuotos. Teismas neargumentavo manymo, kad kaltinamasis trukdys procesui. Suėmimo terminas pratęstas formaliais argumentais. Vien tik bausmės griežtumas nėra pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę. Turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Kaltinamasis turi darbą – vykdo individualią veiklą. Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, savo elgesio pateisinti negali. Suprato, kad savo sugyventinei padarė didelę žalą, su ja ruošiasi susituokti, nori greičiau tapti visaverčiu visuomenės nariu, rūpinti žmona, atlyginti žalą. Kaltinamojo teigimu, toks jo požiūris į nusikalstamą veiką leidžia manyti, kad jis daugiau nenusikals.

4. Teismo posėdyje prokurorė siūlė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Tokiais duomenimis šioje byloje laikytini nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, paties kaltinamojo M. L. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolai, vaizdo įrašai, kita bylos medžiaga. Taigi BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlyga yra nustatyta.

6. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų, laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.

8. M. L. kaltinamas keturių nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, padarymu. Pagal kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, vertinti jas, kaip atsitiktines, nėra pagrindo. M. L. 2022 m. sausio 5-7 d. laikotarpyje kaltinamas nukentėjusiosios V. Ž. atžvilgiu įvykdęs tris tyčines nusikalstamas veikas, kuriomis buvo sugadintas nukentėjusiosios turtas (2022 m. sausio 5 d., 2022 m. sausio 7 d.), taip pat nukentėjusiajai sukelta baimė dėl savo gyvybės ir sveikatos, kaltinamajam ne vieną kartą nukentėjusiajai skambinant telefonu ir garsinant atlikti veiksmus, galinčius sunkiai sutrikdyti sveikatą, ją sužaloti, atimti gyvybę. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad kaltinamasis anksčiau jau yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą (kvalifikuotą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį), jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, šuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pagrindžia manymą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti asmuo, rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai priimtas socialinio elgesio normas bei įstatymų reikalavimų laikymąsi, o tai patvirtina didesnį jo pavojingumą visuomenei. Be to, dalis nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. L. (kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1, 2 dalis), patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje išvardintų nusikaltimų sąrašą. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad manymas, jo kaltinamasis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus, yra pagrįstas, t. y. egzistuoja suėmimo taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šios išvados kontekste skunde akcentuojamas kaltinamojo siekis keisti gyvenimo būdą, dirbti, atlyginti žalą, nutartyje padarytų išvadų, kaip ir sprendimo pratęsti suėmimo taikymo terminą, pagrįstumo nepaneigia.

9. Skunde nurodoma, kad teismas neargumentavo manymo dėl trukdymo ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, taip pat, kad slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Dėl šių skundo teiginių visų pirma atkreipimas dėmesys, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (esant manymui, kad kaltinamasis trukdys procesui) kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam nebuvo pratęstas. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas nebuvo pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kurio nustatymui yra aktualus nusikaltimo sunkumo, priskiriamo „kitų aplinkybių“ sąvokai, vertinimas. Taigi kaltinamojo skundo argumentai dėl suėmimo pagrindų nemotyvavimo, šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių neįvertinimo, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje iš tikrųjų nurodė, kad suėmimu siekiama visų BPK 119 straipsnyje nuodytų tikslų (užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms), tačiau nesudaro pagrindo manymui, kad buvo nustatyti ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti pagrindai. Iš skundžiamos nutarties motyvų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, matyti, kad aplinkybės, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) ar trukdyti procesui, nebuvo nustatytos ir jomis kardomosios priemonės taikymas nėra grindžiamas, suėmimo terminas buvo pratęstas tik vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, dėl kurio teisėjų kolegijai abejonių nekyla.

10. Bylos duomenys, patvirtinantys, kas kaltinamasis ruošiasi registruoti santuoką (5 t., b. l. 99), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 100), teoriškai turi galimybę įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 101), yra palankios kaltinamajam, tačiau BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo, nustatyto įvertinus polinkį nusikalsti rodantį kaltinamojo elgesį, nepaneigia.

11. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, taip pat nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas M. L., pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybės charakteristiką, spręstina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau analizuojamu atveju, be paminėtų teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Nors, kaltinamojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą (yra išsinuomojęs butą), akivaizdu, kad gyvenamosios vietos turėjimas nebuvo veiksnius, sulaikiusiu nuo galimai neteisėto elgesio. Todėl manyti, kad paskyrus su suėmimu nesusijusias kardomąsias priemones bus užtikrintas BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų pasiekimas (šiuo atveju – naujų nusikaltimų užkardymas), įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo polinkį nusikalsti, nėra pagrindo. Byloje duomenų apie kaltinamojo darbinę veiklą ir legaliai gaunamas pajamas nėra (Sodros duomenimis kaltinamasis nedirba (informacija iš Teismų informacinės sistemos Liteko)), todėl nėra pagrindo svarstyti ir kardomosios priemonės – užstato skyrimo galimybę. Tuo labiau, kad pats kaltinamasis taikyti jam šios rūšies kardomąją priemonę neprašė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK numatyti tikslai.

12. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad M. L. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo M. L. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė