Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos E. – V. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atstovo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš mirties, sutuoktuvių liudijimų kopijų matyti, jog I. D. mirė (duomenys neskelbtini), 1966-04-23 buvo sudaręs santuoką su pareiškėja E. – V. D. (4, 5 b.l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, kad E. – V. D., būdama santuokoje su I. D., įgijo nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini) (11 b.l.). Kaip paaiškino pareiškėja E. – V. D., parodė liudytojos V. V., D. B., po I. D. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė E. – V. D. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio, t. y. jo asmeninius ir namų apyvokos daiktus bei nekilnojamąjį turtą, t. y. paveldėtą turtą prižiūrėjo, valdė, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Iš 2015-03-18 Šiaulių miesto 6-ojo notaro biuro notaro Dariaus Jonučio rašto matyti, jog I. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas (6 b. l.). Iš aptarto nustatyta, jog po vyro mirties pareiškėja nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, sutinkamai su CK 5.51 str., laikytina, kad pareiškėja E. – V. D. priėmė sutuoktinio I. D. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kadangi procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims siųsti per LITEKO elektroninių paslaugų portalą, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nėra patirta.

Pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą per LITEKO elektroninių paslaugų portalą, sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, jog ypatingosios teisenos bylose mokamas pareiškėjos sumokėto dydžio žyminis mokestis, tačiau pagal to paties straipsnio 7 dalį - procesiniai dokumentai pateikiami per LITEKO elektroninių paslaugų portalą apmokestinami 75 procentais už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėja turėjo sumokėti 30,75 Eur žyminio mokesčio, todėl pareiškėjai grąžintina 10,25 Eur permokėto žyminio mokesčio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. – V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio I. D. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Grąžinti pareiškėjai E. – V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 10,25 Eur (dešimt eurų 25 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015 m. vasario 4 d.

Nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Rasa Milvydaitė