Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Sandros Čaplikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 18 MGL (900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams ir 900 Eur bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 28 MGL (1400 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė suktinę su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,015 g, iki tol, kol 2024 m. gruodžio 16 d., 23.00 val., kratos metu šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad policijos pareigūnams darant kratą jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti 4 vnt. užspaudžiamų maišelių su šviesios spalvos medžiagų likučiais, kurie priklauso jam. Maišeliai, jo nuomone, buvo tušti ir juose jokių medžiagų negali būti rasta. Anksčiau tuose maišeliuose buvo taip vadinami „kristalai“, kuriuos dieną prieš policijos pareigūnams darant kratą, datos neprisimena, įsigijo per pažįstamą V., pravarde (duomenys neskelbtini), kitų duomenų nežino. Jie trise, t. y. jis, L. ir V., susimetė pinigus, sumos neatsimena, maždaug po 100 eurų, ir per V. įsigijo kiekvienas po keturis maišelius „kristalų“. Iš ko V. gauna narkotines/psichotropines medžiagas, jis (M. Z.) nežino. Taip pat kratos metu buvo rasta suktinė su „žole“. Narkotines medžiagas jo gyvenamuoju adresu paliko kažkurie jo svečiai po vakarėlio. Kieno jos ir kas šias medžiagas galėjo palikti, jis nežino, pats „žolės“, t. y. kanapių niekada nerūkė, tačiau kadangi šios narkotinės medžiagos buvo rastos jo gyvenamuoju adresu, dėl jų kaltę pripažįsta. Tai, kad savo gyvenamuoju adresu laikė narkotines/psichotropines medžiagas, o tiksliau jį likučius, pripažįsta ir labai gailisi. Medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, jų niekada neplatino. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo D. L. 2024 m. gruodžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. R., pravardė (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) mieste platina narkotinę medžiagą – kristalus, 3 gramų kaina – 70 eurų. Su pirkėjais dažniausiai bendrauja „Telegram“ programėle. L. R. narkotikus platina kartu su asmeniu, kurį visi vadina M.. Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad M. yra M. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

2024 m. gruodžio 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad atlikta krata M. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu nustatyta, kad butas yra vieno kambario. Užėjus į kambarį dešinėje pusėje esančioje pakabinamoje spintelėje rasta 4 maišeliai su šviesios spalvos medžiagų likučiais ir suktinė su augalinės kilmės medžiaga. Virtuvėje ant stalo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Minėti daiktai paimti. Daugiau draudžiamų daiktų nerasta.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 17 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad:

Rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio, esančio suktinėje, kuri rasta kratos metu (duomenys neskelbtini) pas M. Z., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti negalima, nes mišinys smulkus ir susimaišęs. Mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,015 g (6,4 %).

Baltos spalvos medžiagų likučių, esančių keturiuose maišeliuose, rastuose kratos metu (duomenys neskelbtini) pas M. Z., sudėtyje rasti psichotropinės medžiagos 3-CMC (3-chlormetkatinono) pėdsakai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad M. Z. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad neteisėtai disponavo kaltinime nurodytomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o būtent jo gyvenamosios vietos kratos metu rasta suktine su „žole“. Narkotines medžiagas jo gyvenamuoju adresu paliko kažkurie jo svečiai po vakarėlio. Kieno jos ir kas šias medžiagas galėjo palikti, jis nežino, pats „žolės“, t. y. kanapių niekada nerūkė, tačiau kadangi šios narkotinės medžiagos buvo rastos jo gyvenamuoju adresu, dėl jų kaltę pripažįsta. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų tarnybinis pranešimas, kratos protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Bylos duomenimis M. Z. tikslas platinti pas jį rastas narkotines ir psichotropines medžiagas nebuvo nustatytas, apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, jų niekada neplatino, byloje nėra tam prieštaraujančių duomenų.

Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad M. Z. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė suktinę su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 0,015 g, iki tol, kol 2024 m. gruodžio 16 d., 23.00 val., kratos metu šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų. Vadovaujantis 2025 m. vasario 17 d. specialisto išvados duomenimis, minėtos suktinės su augalinės kilmės medžiaga sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masės nustatyti negalima, nes mišinys smulkus ir susimaišęs, tačiau mišinyje nustatyta psichotropinė medžiaga – ?9-tetrahidrokanabinolis, kurio kiekis yra 0,015 g (6,4 %). Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais), psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio mišiniuose ar tirpaluose nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 0,5 g gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio. Tokiu būdu pas kaltinamąjį rastas bendras psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis (0,015 g) neviršija nedidelio šios psichotropinės medžiagos kiekio. Atsižvelgiant į išdėstytą, ši M. Z. veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu suformuluotame kaltinime M. Z. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 16 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo suktinę su augalinės kilmės medžiaga. Tačiau šių aplinkybių byloje esantys įrodymai nepatvirtino. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas jo namuose paliko svečiai, tačiau negalėjo nurodyti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis tai įvyko. Jokių kitų aplinkybių, Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas iš M. Z. pareikšto kaltinimo šalina aplinkybę, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 16 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo suktinę su augalinės kilmės medžiaga. Kadangi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos konstatavimui pakanka to, kad kaltinamasis padarė vieną iš nusikalstamos veikos sudėtyje numatytų alternatyvių veikų – neteisėtai laikė kaltinime nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas, toks nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių patikslinimas neturi įtakos M. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir jo teisinės padėties nekeičia.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas pažymi, kad pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančią BK 27 straipsnio 1 dalies redakciją teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nagrinėjamu atveju M. Z. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis negali būti pripažintas recidyvistu. Atitinkamai teismas nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirbantis, nors yra įvairiais laikotarpiais dirbęs praeityje, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) tris kartus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, taip pat jo atžvilgiu priimtas Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, daug kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, turintis galiojančių nuobaudų.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašė M. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. BK 72⁵ numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nagrinėjamoje byloje ir nėra duomenų, kad kaltinamasis M. Z. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir kad tai būtų turėję įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vis dėlto pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jo bute rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos asmeniniam naudojimui, taigi, akivaizdu, kad jis yra vartojantis tokio pobūdžio psichiką veikiančias medžiagas, be to, jis už tokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą baudžiamojon atsakomybėn patraukiamas jau nebe pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju M. Z. tikslinga paskirti ir šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

po tyrimo likusios narkotinės (psichotropinės) medžiagos – augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio – perduotos į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie VRM) Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos;

kratos metu paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas jo savininkui M. Z..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. Z. paskirti galutinę paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, M. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

po tyrimo likusias narkotines (psichotropines) medžiagas – augalinės kilmės medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ?9-tetrahidrokanabinolio – perduotas į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Liepyno g. 7, Vilnius – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti;

kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ – šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkui M. Z..

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.