- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1502-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02442-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
- Atsakovas
- V. D.
- Ieškovas
- VšĮ „Užstato sistemos administratorius“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ieškinį atsakovui V. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ prašė priteisti iš atsakovo V. D. 7 321,46 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018-12-10 nutartimi BUAB „TOKYO“ (toliau – Tokyo) buvo iškelta bankroto byla Nr. eB2-4057-565/2019, kurioje buvo patvirtintas ieškovės 7 321,46 Eur kreditorinis reikalavimas. Tokyo bankroto byla buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo 2020-06-16 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs. Pabaigus bankroto bylą, ieškovės kreditorinis reikalavimas nebuvo patenkintas jokia apimtimi. Šioje bankroto byloje įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2019-12-12 nutartimis byloje Nr. eB2-4057-565/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-06 nutartimi byloje Nr. e2-340-553/2020 buvo pripažinta, kad buvęs Tokyo vadovas ir vienintelis akcininkas atsakovas V. D. atliko eilę tyčinių veiksmų, kuriais Tokyo buvo privesta prie bankroto. Dėl atsakovo nesąžiningų ir savanaudiškų veiksmų, Tokyo prarado galimybę atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir ieškove. Tokiu būdu atsakovas padarė žalą ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str., 6.263 str., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 str. 1 d. nuostatomis, reikalauja, kad atsakovas atlygintų ieškovei patirtą žalą, kurią jis padarė būdamas Tokyo vadovu ir vieninteliu akcininku. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad atsakovas ėmėsi eilės tyčinių ir nesąžiningų veiksmų, kuriais iššvaistė Tokyo turtą bei perkėlė visą Tokyo verslą į kitą įmonę. Dėl šių priežasčių, Tokyo nebeliko jokio turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovės reikalavimai. Maža to, perkeldamas Tokyo verslą į kitą įmonę, V. D. sužlugdė bet kokias Tokyo galimybes atsiskaityti su kreditoriais ateityje. Šioje situacijoje egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kad ieškovo patirta žala būtų priteista iš atsakovas. Neteisėti V. D. veiksmai pasireiškė tyčinio Tokyo privedimu prie bankroto. Atsakovas ėmėsi eilės neteisėtų veiksmų, kuriais privedė Tokyo prie bankroto ir sukėlė žalą kreditoriams, dėl to ši civilinės atsakomybės sąlyga neabejotina egzistuoja. Šie neteisėti atsakovo veiksmai buvo nustatyti įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis. Atsakovas atliko daugybę veiksmų, kuriais tyčia blogino Tokyo finansinę situaciją. Atsakovo veiksmų visuma ir lėmė, kad Tokyo verslas buvo perkeltas į kitą įmonę, kitas reikšmingas Tokyo turtas buvo perleistas už neadekvačiai mažas kainas, o kai kurių kreditorių reikalavimai nesąžiningai patenkinti, pažeidžiant kitų kreditorių teises. Nei ieškovė, nei kiti kreditoriai iš Tokyo skolų nebeatgavo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. D. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atkreipė dėmesį į Kasacinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020), jog jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo (neteisėtų veiksmų išimtinai jo atžvilgiu), tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas buvo vieninteliu UAB „Tokyo“ akcininku nuo 2016-11-25, o bankroto bylos duomenimis Tokyo buvo nemoki nuo 2016 m. pradžios. Pasak atsakovo, jis jokių veiksmų ieškovių atžvilgiu neatliko, kas yra būtina tiesioginio ieškinio galimo patenkinimo sąlyga. Ieškovė byloje tiesioginės žalos būtent jam neįrodė, nes jos nėra ir nebuvo siekiama. Ne tik visi Tokyo kreditoriai, tačiau ir pats atsakovas asmeniškai, kitos jo įmonės patyrė žalą bei nuostolius, prarado investuotas asmenines lėšas dėl Tokyo bankroto, kad ir kaip atsakovas asmeniškai yra kaltinamas. Ieškovė turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo atsakovui kaip fiziniam asmeniui. Tačiau jo ieškinys byloje nepagrįstas ir neįrodytas individualia žala. Pažymėjo, kad jau 2016-03-22 sutarties sudarymo metu buvo akivaizdi Tokyo nemokumo rizika, o bankroto bylos duomenys patvirtina ją egzistavus ir gerokai anksčiau. Tai reiškia, ieškovės reikalavimas liktų nepatenkintu nepriklausomai nuo tos aplinkybės, būtų ar nebūtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Tai leidžia daryti išvadą, kad konkrečiai ieškovės skolos atsiradimas nesusijęs su tyčinio bankroto veiksmais priežastiniu ryšiu, ir atsakovas nėra pripažintinas kaltu dėl jų atsiradimo. Ieškovės teiginiai nepatvirtina tiesioginės žalos fakto konkrečiai ieškovui, ko reikalaujama kasacinio teismo praktikoje. Atsakovas paneigė priežastinio ryšio tarp jo neteisėtais įvertintų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir Tokyo kreditoriui (Ieškovas) esą padarytos žalos prezumpciją, todėl ieškinys byloje atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo V. D. ieškovei VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ 7 321,46 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 321,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 816,60 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad 2016-03-22 UAB „TOKYO“ su VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ sudarė sutartį dėl vienkartinių pakuočių, už kurias nustatytas užstatas, administravimo, surinkimo ir tvarkymo organizavimo. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo organizuoti Tokyo gaminių vienkartinių pakuočių administravimą, surinkimą bei sutvarkymą. Tokyo, savo ruožtu, pagal sutartį įsipareigojo mokėti užstatą už pateikiamas gaminio vienkartines pakuotes ir administravimo įmokas už užstato už vienkartinių pakuočių sistemos administravimą. Tačiau Tokyo nevykdė savo įsipareigojimų ir neapmokėjo Tokyo pateiktų sąskaitų. Nevykdydamas savo įsipareigojimų pagal sutartį, Tokyo ir toliau į rinką tiekė gaminius, supakuotus vienkartinėse pakuotėse, kurias ieškovė privalėjo priimti, vartotojams atnešus jas į priėmimo vietą, o Tokyo ir toliau vengė apmokėti jam pateiktas sąskaitas-faktūras. Dėl to, ieškovė 2018-11-05 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Teismas byloje Nr. e2-41728-845/2018 priėmė sprendimą už akių ir priteisė ieškovui 6 200,00 Eur skolos, 250,46 Eur delspinigių, ir 871,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, viso - 7 321,46 Eur. Nors šis sprendimas įsiteisėjo, tačiau Tokyo jo neįvykdė, kadangi jam buvo iškelta bankroto byla.
6. Teismas atmetė atsakovo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovas privalo pagrįsti ir detalizuoti, kada, kodėl ir kaip susidarė minėta 7 321,46 Eur skola. Šios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teismui priimant byloje Nr. e2-41728-845/2018 sprendimą dėl šio įsiskolinimo priteisimo, su kuriuo atsakovas neabejotinai yra susipažinęs. Taigi, atsakovas tokiais savo teiginiais apie nepakankamą skolos aiškumą iš esmės bando suklaidinti teismą. Be to, didele savo atsikirtimu dalimi atsakovas kvestionuoja ir teismo nutarčių, kuriais bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, pagrįstumą bei remiasi aplinkybėmis, kurios jo manymu, paneigtų išvadą dėl tyčinio bankroto.
Šalies argumentai
7. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu atsakovui po to, kai UAB „Tokyo“ bankrotas buvo teismų pripažintas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, kai išnyko kreditorių galimybė ginti savo teises per bankroto administratorių (kaip minėta, BUAB „Tokyo“ 2020-06-16 sprendimu pripažinta pasibaigusia) ir buvo aiškus ieškovės neišieškotos BUAB „Tokyo“ bankroto byloje skolos dydis. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog ieškovė nepagrįstai save išskiria iš visų kitų bankrutavusios bendrovės kreditorių, kurių interesais bankroto administratorius atsakovui reikalavimų nereiškė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad tyčinio bankroto bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovas, būdamas UAB „Tokyo“ vadovu, netinkamai vykdė savo pareigas, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sudarinėjo nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, perleido bendrovės veiklai vykdyti reikalingą materialų ir nematerialų turtą susijusiems asmenims bei pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (bankrotas pripažintas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų bei 3 dalies 1 punkto pagrindais). Teismai taip pat konstatavo, kad atsakovo veiksmus per 2017–2018 metus yra pagrindas vertinti kaip nukreiptus bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas suponuoja išvadą dėl sąmoningo kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-02-06 nutarties 33, 38 punktai),kas savo ruožtu yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis.
9. Teismas sprendė, kad šioje byloje, kai nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, dėl kurių BUAB „TOKYO“ buvo tyčia privesta prie bankroto, ir ieškovo, kaip BUAB „TOKYO“ kreditoriaus, žala (likviduotos ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „TOKYO“ bankroto byloje patvirtinto ieškovo reikalavimo suma (7 321,46 Eur), neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir ieškovo žalos yra preziumuojamas. Minėta prezumpcija nebuvo paneigta.
10. Teismas nurodė, kad UAB „Tokyo“ faktiškai nemoki buvo jau 2018 m. pradžioje, o tam tikri atsakovo veiksmai (2018-10-17, 2018-10-22 susitarimai, kitų kreditorių pirmumo teisę pažeidžiantis UAB „DeviKa“ reikalavimų tenkinimas) buvo atlikti vėliau. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo konstatuota ne tik tai, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir konstatuotas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir jau nemokios bendrovės esminio padėties pabloginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nemokios įmonės atveju esminis padėties pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-21 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017 16 punktas). Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas ir tvirtino, kad UAB „Tokyo“ būtų buvusi nepajėgi atsiskaityti su ieškovu, net jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, kurie lėmė bankroto pripažinimą tyčiniu, tačiau tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė nurodytos prezumpcijos, todėl yra atsakingas ieškovui pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, JANĮ 13 straipsnio 1 dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliantas (atsakovas) V. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Byloje padaryti esminiai civilinio proceso įstatymų pažeidimai, konkrečiai, buvo pažeista apelianto konstitucinė teisė į teisingą teismo procesą, nes byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tai yra neišklausius apelianto bei kitų ginčo šalių, nors ji nepriklauso kategorijai bylų, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) galimų nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliantas 2020-12-17 pateikė prašymą (DOK-63936), kuriuo prašė teismą naujai persvarstyti bylos nagrinėjimo iš esmės formos klausimą ir paskirti žodinį nuotolinį posėdį arba, nesant tokios galimybės, teismo posėdį organizuoti žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) ar žodiniu fiziniu būdu, posėdį planuoti pasibaigus karantino režimui, o, švelnėjant karantino sąlygoms (karantinui dar nepasibaigus), vėl persvarstyti galimybę grįžti prie bylos nagrinėjimo, dalyvaujančius asmenis nedelsiant informuojant apie paskirtą teismo posėdžių datą ir laiką. 2020-12-17 teismas dėl pateikto apelianto prašymo priėmė rezoliuciją „prašymas netenkinamas. Bylai pasiruošta CPK 227 straipsnio tvarka. Visus argumentus šalys išdėstė rašytine forma. Be to, teismas neturi galimybių nagrinėti civilinę bylą nuotoliniu būdu.“
11.2. Teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai CPK numato kitaip. CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas (žr. CPK 153 straipsnį „Teismo posėdžių formos“). Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino rašytinį ir nuotolinį bylų nagrinėjimą, todėl padarė esminį proceso įstatymų pažeidimą. Teismas rezoliucija atmetė apelianto prašymą paskirti bylos nuotolinį nagrinėjimą iš esmės.
11.3. Kad teismo posėdžiai karantino metu galėtų vykti nuotoliniu būdu, visi byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai turėtų teismui pateikti rašytinius sutikimus dėl teismo posėdžių organizavimo karantino metu nuotoliniu būdu. Negavus bent vieno byloje dalyvaujančio asmens, ar jo atstovo (advokato, advokato padėjėjo) rašytinių sutikimų dėl teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu, ar bent vienam asmeniui prieštaraujant dėl teismo posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu, turi būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo karantino laikotarpiui. Tuo atveju, jeigu byloje dalyvaujantis asmuo sutinka, kad teismo posėdžiai karantino laikotarpiu vyktų nuotoliniu būdu, jis turi nurodyti konkretų elektroninio pašto adresą, kuriuo individualiai šiam asmeniui būtų siunčiamas pakvietimas prisijungti prie konferencijos.
11.4. Nuotolinis bylų nagrinėjimas vertintinas kaip galimybė išklausyti bylos šalis, realizuoti betarpiškumo ir žodiškumo principus civiliniame procese, užtikrinti pasinaudojimą galimybe pateikti klausimus ir gauti atsakymus žodžiu jos nagrinėjimo metu iškylančiais klausimais, t.t. Rašytinis procesas yra išimtinė posėdžių forma pirmos instancijos teisme pagal galiojantį CPK, todėl bylos išnagrinėjimas, nesant nors vienos iš šalių sutikimo ir/ar prašymo, vertintinas kaip neteisėtas. Tai sudaro pagrindą sprendimą byloje panaikinti.
11.5. Teismas neskundžiamoje 2020-12-17 nutartyje nurodė, kad taiko ir vadovaujasi CPK 7 straipsniu „Proceso koncentracija ir ekonomiškumas“, kuris iš esmės skirtas ne tinkamam bylų nagrinėjimo procesui užtikrinti, tačiau užkirsti kelią procesui vilkinti, užtikrinti bylų išnagrinėjimą vieno posėdžio metu, dalyvaujančių byloje asmenų piktnaudžiavimui jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis pašalinti. Pripažintina, jog minėta CPK nuostata negali būti vadovaujamasi prieš šalies valią atsisakant betarpiško žodinio, kuris apima ir nuotolinį, bylos nagrinėjimo proceso. Sprendimas priimtas pažeidžiant esminius civilinio proceso principus, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
11.6. Apeliantas tiek atsiliepime į ieškinį šioje byloje, tiek ir triplike prašė išreikalauti į bylą Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-832-565/2020 (bankroto byla) medžiagą bei ja vadovautis priimant galutinį teismo sprendimą. Tai neatlikta taip pat. Byloje iš esmės tik patvirtintas likęs nepadengtas bankroto bylos kreditoriaus reikalavimas, realiai liko nesvarstytas ir nevertintas apelianto procesiniuose dokumentuose keltas prezumpcijos paneigimo aspektas.
Šalies argumentai
11.7. Apeliantas mano, kad byloje ieškinio dalyko klausimu yra pagrindas teismo išvadai, jog jis paneigė įstatyminę prezumpciją, tai yra paneigė priežastinį ryšį tarp jo neteisėtais Bankroto byloje įvertintų veiksmų sukeliant tyčinį bankrotą ir ieškovui padarytos žalos. Apeliantui paneigus įstatyminę prezumpciją, ieškinys byloje atmestinas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apelianto V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-03-02 sprendimo. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
12.1. Teismas nepažeidė esminių civilinio proceso normų, dėl kurių galėtų būti taikoma kraštutinė priemonė, t.y. bylos grąžinimas nagrinėti į pirmąją instanciją. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme buvo vykdomas, vadovaujantis CPK 227 str. nuostatomis, t. y. paruošiamųjų dokumentų būdu. Kitaip tariant, šioje byloje buvo pateikti net 4 paruošiamieji dokumentai, t. y. ieškinys, atsiliepimas, dublikas ir triplikas. Šiuose dokumentuose buvo išsamiai pateiktos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kuriuose buvo pakankamai duomenų, kad byloje priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Be kita ko, apeliantą byloje atstovavo profesionalus advokatas, kuris yra kompetentingas pateikti teismui visus argumentus ir įrodymus raštu. Atitinkamai, rašytinio posėdžio rengimas niekaip nesutrukdė apeliantui aiškiai išdėstyti argumentus ir pateikti įrodymus, ką jis ir padarė.
12.2. Apeliaciniame skunde yra teigiama, kad teismas neturėjo teisės rengti rašytinio posėdžio, o turėjo rengti žodinį posėdį. Tačiau apeliantas nepateikia absoliučiai jokių argumentų, kodėl žodinis posėdis buvo esminis. Šioje byloje neturėjo būti kviečiami liudytojai, taip pat neturėjo būti tiriami daiktiniai įrodymai. Dėl to kyla klausimas, kokių tikslų siekia apeliantas, siekdamas žodinio posėdžio. Pažymi, kad byloje nėra nei vieno aspekto, kuris negalėjo būti ištirtas rašytinio posėdžio metu. Ieškovei kyla įtarimas, kad apeliantas tiesiog formaliai reikalauja žodinio proceso, tiesiog siekdamas vilkinti procesą. Jis, tikėtina, puikiai žino, kad net jei ir teismas iš naujo nagrinėtų bylą, rezultatas vis tiek jam būtų nepalankus. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas tyčinio Tokyo bankroto klausimą, nustatė, kad ieškovas ėmėsi ypatingai nesąžiningų ir savanaudiškų tikslų, vykdant tyčinį Tokyo bankrotą. Vienas iš apelianto veiksmų buvo, jog didžiuliai kiekiai Tokyo lėšų buvo pervesti su apeliantu susijusiems asmenims.
12.3. Ieškovė pažymi, kad teisme vienu metu vykdo dvi identiškos bylos dėl žalos atlyginimo iš apelianto. Konkrečiau, civilinėje byloje Nr. e2-321-1141/2021 kiti Tokyo kreditoriai teikė ieškinį apeliantui dėl žalos atlyginimo. Reikalavimai toje byloje buvo grindžiami identiškai, t. y. dėl įvykdyto tyčinio Tokyo bankroto, apeliantas privalo atlyginti žalą kreditoriams. Minėtoje byloje, posėdis vyko žodiniu būdu. Nepaisant to, teismas priėmė sprendimą Tokyo kreditorių ieškinį tenkinti pilnai, nes apeliantas nepaneigė priežastinio ryšio tarp jo nesąžiningų veiksmų ir Tokyo bankroto. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vienintelis būdas apeliantui apsiginti, yra paneigti prezumpciją, jog egzistuoja priežastis ryšys tarp jo nesąžiningų veiksmų ir įmonės bankroto. Kitaip tariant, abiejose bylose apelianto argumentai būtų identiški, nepaisant to, kuris kreditorius reiškė ieškinį. To pasėkoje, ieškovas galėjo dalyvauti kaip bendraieškis toje byloje, vadovaujantis CPK 43 str. 1 d. 2 p.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde iškėlė klausimą dėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme padarytų esminių procesinių pažeidimų – teismo apsisprendimo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nesant CPK 235 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šie atsakovo nurodyti proceso teisės normų pažeidimai iš tikrųjų buvo padaryti ir nagrinėjamos bylos atveju vertintini kaip esminiai bei sudarantys pakankamą pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
15. CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kada absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas gavęs atsakovo tripliką 2020-11-26 priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė, kad šalys per 5 dienas turi argumentuoti kodėl byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Tačiau nesulaukęs rezoliucijoje nustatytu terminu šalių pozicijos dėl posėdžio nagrinėjimo formos, teismas jau sekančią dieną priėmė 2020-11-27 nutartį nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei dublike, nei jokiuose kituose procesiniuose dokumentuose nebuvo išreikštas ieškovės prašymas, pageidavimas ir sutikimas dėl bylos nagrinėjimo būtent rašytinio proceso tvarka. Tokio prašymo, sutikimo ir pageidavimo teismui nebuvo teikęs ir atsakovas. Priešingai, atsakovas 2020-12-17 pateikė teismui prašymą (DOK-63936), kuriuo prašė naujai persvarstyti bylos nagrinėjimo iš esmės formos klausimą ir paskirti žodinį nuotolinį posėdį byloje arba, nesant tokios galimybės, teismo posėdį organizuoti žodiniu nuotoliniu, žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) ar žodiniu fiziniu būdu, posėdį planuoti pasibaigus karantino režimui, o, švelnėjant karantino sąlygoms (karantinui dar nepasibaigus), vėl persvarstyti galimybę grįžti prie bylos nagrinėjimo, dalyvaujančius asmenis nedelsiant informuojant apie paskirtą teismo posėdžių datą ir laiką. Teismas šio prašymo netenkino ir 2020-12-17 priėmė rezoliuciją, kurioje nurodė: kad bylai pasiruošta CPK 227 str. tvarka. Visus argumentus šalys išdėstė rašytine forma. Be to, teismas neturi galimybių nagrinėti civilinę bylą nuotoliniu būdu.
17. Pagal CPK 232 straipsnio 1 dalį tik matydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, teismas priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 153 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį rašytinis procesas galimas tik CPK numatytais atvejais. Pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį kai pasirengimas bylos nagrinėjimui vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (kaip ir buvo nagrinėjamos bylos atveju), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jei abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia tokį pageidavimą. CPK 235 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka esant rašytiniam arba į teismo posėdžio protokolą įrašytam šalių sutikimui.
18. Teismas, skirdamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2020-11-27 nutartyje nenurodė nei rašytinio teismo posėdžio datos, nei laiko, o byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tiek apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka apskritai, tiek apie konkrečią rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką dalyvaujantys byloje asmenys būtų informuoti ar apie tai būtų paskelbta aukščiau nurodyta CPK nustatyta tvarka (tiek pranešta patiems dalyvaujantiems byloje asmenims, tiek paskelbta viešai, įskaitant specialų interneto tinklapį, teismų informacinę sistemą, teismo skelbimų lentą ir t.t.).
19. Nors atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ bei jo pakeitimus, LR Vyriausybės 2020-11-04 nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir jo pakeitimus, sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, tiek Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d., kovo 16 d., gruodžio 8 d. bei vėlesnėse rekomendacijose dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose, tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme iš tikrųjų bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, įgyvendinant infekcijos plitimo prevencijos priemones, numatytas kaip prioritetinis ir labiausiai rekomenduotinas, tačiau tai nereiškia, kad ši teismo posėdžio forma gali ir turi būti teismo pasirenkama automatiškai, bet kurioje byloje, ignoruojant ir nepaisant imperatyviai CPK nustatytų tokio (rašytinio) proceso pasirinkimo sąlygų, reikalavimų ir tvarkos, be kita ko, neatsižvelgiant ir į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę ir jos pagrįstumą.
20. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kuriais buvo pažeistos ne tik aukščiau nurodytos imperatyvios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, bylos skyrimą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, informavimą apie teismo posėdį, bet ir pažeisti pamatiniai civilinio proceso principai, įtvirtinti CPK 5-15 straipsniuose, tokie kaip žodiškumas, betarpiškumas, teisė būti išklausytam, teisminės gynybos prieinamumas, taip pat reikšmingai apribotos/pažeistos atsakovo procesinės teisės.
21. CPK 327 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi šio Kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytus esminius proceso pažeidimus, padarytus pirmosios instancijos teisme, kurie negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme ir kurie sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla ir grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 d. 4 p.).
22. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu materialių teisės normų taikymo aspektu, t. y. neanalizuoja nurodyto argumento, kad jis paneigė įstatyminę prezumpciją, tai yra paneigė priežastinį ryšį tarp jo neteisėtais bankroto byloje įvertintų veiksmų sukeliant tyčinį bankrotą ir ieškovei padarytos žalos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.