Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-04-10 · Byla Nr. A2.6.-3-598/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
A2.6.-3-598/2017
Teisminio proceso Nr.
4-17-3-00828-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Pažeidėjas
V. U.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr.A2.6.-3-598/2017
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00828-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 21.3.3. (S)
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. balandžio 10 d.Jonava
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. U. ir jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. U., a.k(duomenys neskelbtini) LR piliečio, neteisto, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-07-30 apie 15.50 val. Jonavos r., Upninkų k., Pakalnės g. prie namo pažymėto numeriu 13, vairavo automobilį Audi A6, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, vengė nusistatyti blaivumą (blaivumą nusistatyti atsisakė). Taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tuo jis pažeidė KET 14, 17, 16 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d.

V. U. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną iki 15 val. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur tikrina blaivumą. Po darbo blaivus nuvažiavo remontuoti savo automobilio ant duobės, netoli D. namų. Remontavo apie 30 min. ir po to užsuko pas D. į kiemą pasakyti, kad jis nepyktų dėl tų automobilio remonto darbų. Kieme nieko nebuvo, pasignalinus niekas neišėjo, apie 10-15 min. laukė kol kas pasirodys, tuo metu išgėrė litrą alaus ir 0,33 litro brendžio virš 40 % stiprumo ir nuėjo pasibelsti į duris. Duris atidarė D. R. ir kažką pasakė, kad puola. Tuomet išėjo D. J. neapsirengęs, be maikės, gal miegojo ir įvykus žodiniam konfliktui jį surakino antrankiais. Į D. kiemą atvyko policijos pareigūnai, tačiau jų atvykimo priežasties nesuprato. L. D. prašė vairuotojo pažymėjimo, pareigūnai ieškojo jo automobilyje, tačiau jis jį buvo palikęs namuose. Prisipažįsta, kad vairuotojo pažymėjimo tą kartą neturėjo. J. D. uždėjo antrankius ir laukė, kol atvyks policija. Atvykus L. D., Juozas savo antrankius nuėmė, o Lukas uždėjo tarnybinius antrankius. Kodėl juos uždėjo negali pasakyti. J. D. yra L. D. tėvas. Policijos pareigūnai pasodinę jį į automobilį, patys nuėjo į pavėsinę gerti kavą. Automobilyje buvo labai karšta, todėl spardė mašiną, prašė atidaryti automobilio duris, tačiau L. D. dar į automobilį papurškė dujų, automobilio durelės ir langai buvo pilnai uždaryti. Tik po to spardymo pasiūlė pasitikrinti girtumą, tačiau jis pūsti atsisakė, nes blogai jautėsi dėl papurkštų dujų, pykino, nieko nematė. Kiek prabuvo automobilyje negali pasakyti, buvo labai karšta. Jo veidas buvo šlapias ir iš akių bėgo ašaros, nes L. D. panaudojo dujas. Jis pirma papurškė dujų, tik po to aiškinosi aplinkybes ir prašė tikrintis blaivumą. Lukas pradarė automobilio dureles įpurškė dujas į veido pusę ir uždarė dureles. Priežasties purkšti nebuvo, prašė, kad atidarytų duris ir spyrė į duris. Lauke buvo jo draugas Ž. R., kuris turėjo parvaryti jo automobilį.

Liudytojas J. D. teismo posėdžio metu parodė, kad U. atvažiavo į jo kiemą neblaivus ir jis iškvietė policiją. Jis pravažiavo pro kiemą ir važiavo link Vareikių. Važiuodamas sustojo darže buvusios jo žmonos, kažką pasakė pašaipiai, o jis tuo metu kieme plovė automobilius. Visa tai galėjo būti apie 15.30 val. Po kiek laiko U. sugrįžo, įvažiavo į kiemą, išlipo, priėjęs prie jo maskatavosi rankomis, prašė pakviesti Luką. Jis buvo girtas, matėsi iš jo elgsenos ir nerišlios kalbos. Reiškė pretenzijas dėl jo sūnaus, kad Lukas surašė jam protokolą, jog jis važinėja be teisių. U. perspėjo, kad kvies policiją ir jis nurimo. Policijos laukė apie 20-30 min. U. tuo dar metu kažkam skambino, prašė atvežti cigarečių. Po to jis dar pėsčias bandė bėgti. Dar atvyko U. draugai, vienas iš jų vadinamas M. U. mobilųjį telefoną padėjo į jo automobilį ir jį užrakino. U. bandė pabėgti, todėl žmonos paprašė atnešti antrankius, tada parvertė jį ir surakino antrankiais, nes U. skambino ir kvietėsi draugus, todėl jis jautė iš U. pavojų. Po to atvyko pareigūnai. Kiek U. sėdėjo automobilyje negali pasakyti. Kažkas iš pareigūnų pasiūlė U. pasitikrinti girtumą, bet jis atsisakė. U. buvo girtas, bet ne visiškai, neatrodė, kad jam buvo bloga, jis buvo orientuotas. Jie abu tampėsi, U. bandė nuo jo atsistumti, todėl nemano, kad jam buvo bloga. Po to antrankiai buvo pakeisti policijos. Daugiau spec. priemonių nebuvo panaudota. Dėl šio įvykio teko duoti parodymus ikiteisminiame tyrime, jie teisingi, bet tyrėjas Lileika ne viską fiksavo. Jis ir sūnus Lukas dirbo Jonavos r. PK patruliais, tačiau jis budėjimą buvo baigęs, o Lukas dirbo. Nematė, kad U. atžvilgiu būtų panaudotos dujos. U. buvo laikomas automobilyje, oras tą dieną buvo šiltas, gražus. U. yra iškelta baudžiamoji byla, vyksta ikiteisminis tyrimas.

Liudytojas L. D. teismo posėdžio metu parodė, kad U. žino tik kaip kaimo gyventoją. 2016-07-30 apie 16 val. gavo iškvietimą, kad neblaivus vairuotojas Jonavos r., Upninkų kaime, Pakalnės g.13, konfliktuoja su pranešėju, jo tėčiu J. D.. Nuvykus kieme prie automobilio Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjo U., o prieš jį jo tėvas D. Protokolas U. buvo surašytas remiantis J. D. paaiškinimu, nusistatyti girtumą U. atsisakė, sakė, kad nevairavo ir tai patvirtina įrašas iš automobilio, jis vartojo daug necenzūrinių žodžių. Siūlant tikrintis blaivumą U. buvo neblaivus nekoordinavo savo judesių, nerišliai dėstė mintis, matėsi akivaizdžiai, kad buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Vaizdo įrašas patvirtina, kad U. neatsakinėjo į jo klausimus kada jis vartojo alkoholį, atsisakė paaiškinti bet ką, tik sakė, kad nevairavo ir nesitikrins. U. uždėjo antrankius, daugiau spec. priemonių nenaudojo. Į šį įvykį juos siuntė Kauno PK budėtojas, neprisimenu, ar iš karto savo vadovybę informavo, kad įvykis vyko pas tėvą. Kai atvyko U. antrankiai buvo uždėti, o jis su kolega perdėjo savo tarnybinius antrankius. Buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime ir galima remtis jo parodymais, kur jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Tik medikai U. įkalbėjo tikrintis blaivumą, kraują jis atsisakė duoti. U. nuolatos šūkavo, koliojosi necenzūriniais žodžiais. Tarnybiniame automobilyje galiniai langai neatsidaro, automobilyje nebuvo karšta, iš įrašo matosi, kaip sėdi pareigūnai.

Liudytojas S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad V. U. asmeniškai nepažįsta. 2016-07-30 dienos laiku gavę pranešimą, kad neblaivus vairuotojas konfliktuoja su pranešėju, nuvyko į Upninkų kaimą, Pakalnės g., kur buvo automobilis Audi, pranešėjas J. D. ir prie jo pažeidėjas V. U.. Kad vyksta į kolegos D. tėvų namus sužinojo tik važiuojant į įvykį ir perskaitęs savo kompiuteryje. Neprisimena, ar aiškinosi aplinkybę, kada U. vartojo alkoholį. U. pastoviai keitė tas aplinkybes, todėl sunku prisiminti. Pradžioje jis sakė, kad iš viso negėrė, po to, kad tik atvažiavęs gėrė. Nuvykęs aplinkybes aiškinosi, tačiau dabar negali visko prisiminti. Aiškinosi ar vairavo automobilį. Jis sakė, kad gėrė alaus, norėjo aiškintis dėl to, kad Lukas anksčiau jam surašė protokolą. Lukas jam siūlė pasitikrinti blaivumą, bet jis atsisakė, nenurodęs priežasčių. Akivaizdžiai matėsi, kad U. buvo išgėręs, jautėsi kvapas, bet jis buvo orientuotas. Asmeniškai jis spec. priemonių nepanaudojo. Atvykus U. buvo su J. D. antrankiais. Neprisimena ar pasodinus į tarnybinį automobilį uždėjo tarnybinius antrankius. U. tarnybiniame automobilyje kol nuvežė į Jonavą prabuvo maždaug apie 1 val. Kiek žino prieš U. dujos nebuvo naudotos. U. matė ne visą laiką, nes pavėsinėje ėmė paaiškinimą iš pareiškėjo. Kur tuo metu buvo U. ir L. D. atsisako sakyti, gal prie automobilio. Ką jie veikė prie automobilio ne viską matė. Atvykus matė U. nubrozdinimai, bet kuriose vietose nepasakys.

Apklaustas policijos pareigūnų V. U. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad transporto priemonę vairavo blaivus, o girtumą tikrintis atsisakė iš principo, nes nebuvo dėl ko tikrintis, kadangi nieko nepažeidė. Pripažino, jog buvo įspėtas apie atsakomybę vengiant tikrintis girtumą (b.l.22).

Policijos pareigūnų S. B. ir L. D. tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad atvyko pagal iškvietimą dėl neblaivaus vairuotojo konfliktuojančio su pranešėju. V. U. girtumą nusistatyti atsisakė. Nugabeno jį į priėmimą atlikti medicininę apžiūrą. Gydytoja įkalbėjo nusistatyti girtumą alkotesteriu ir jam buvo nustatytas 2.34 prom. girtumas, kraują duoti atsisakė (b.l.25-26).

Jonavos SPK V. U. 2016-07-30 18.07 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,34 promilių girtumas ir tai patvirtina medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui nustatyti aktas Nr.96 (b.l.12).

Vaizdo įrašu iš policijos automobilio nustatyta, kad pateiktas įrašas nuo 15 val. 19 min. kai policijos automobilis atvažiuoja į J. D. kiemą. Kieme prie mašinos surakintomis už nugaros rankomis, atsirėmęs į automobilį stovi V. U., priešais jį – J. D.. Įrašas nutrūksta ir tęsiasi jau 15 val. 46 min. kai V. U. surakintomis už nugaros rankomis sėdi policijos automobilyje. Jam siūloma pasitikrinti blaivumą, tačiau V. U. atsisako, sakydamas jog nevairavo, o „pūslę“ išgėrė ir jiems parodė“, be to pasipiktino, kad jam pripurškė dujų. Uždarytame policijos automobilyje laikomas, sulaikytasis sunkiai kvėpuoja, prakaituoja, ašaroja, prašo įleisti oro. Matyti, kad netoli automobilio vaikšto policijos pareigūnai, 16.07 val. policijos pareigūnai pradeda organizuoti V. U. automobilio išvarymą su V. U. nurodytu Žabu. Tuomet klausia kur yra automobilio dokumentai. V. U. iš policijos automobilio nurodo, kad automobilio dėtuvėje. Klausia kur yra vairuotojo pažymėjimas. V. U. atsako, kad namuose. Visą tą laiką jis sėdi surakintomis rankomis policijos automobilyje ir tik ieškant kaip užvesti automobilį, leidžiama jam išlipti ir parodyti, grąžinant jį atgal. 16.22 val. policijos automobilis išvažiuoja iš J. D. kiemo.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. ATPK neteko galios, įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK). Nors pagal 2015 m. birželio 25 d. priimto ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai buvo surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika nėra perkvalifikuojama, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad konstatuojant pažeidimą turi būti įvertintos visos aplinkybės ir negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimų fakto ir pažeidimus padariusio asmens kaltės (LVAT 2010 m. rugpjūčio mėn. 16 d. nutartis byloje Nr.N-62-1132/2010).

V. U. kaltinamas vairavęs automobilį neblaivus, vengęs nusistatyti blaivumą bei tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikęs vairuotojo pažymėjimo ir tuo padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d. Kaltinimas V. U. grindžiamas išskirtinai policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais pagal vieno iš įvykį fiksavusių pareigūnų – L. D. tėvo J. D. parodymus. V. U. neigia automobilį vairavęs neblaivus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausus su įvykiu susijusius asmenis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. U., policijos pareigūnų ir liudytojo J. D. parodymuose yra prieštaravimų pateiktiems įrodymams, kurių nepavyko pašalinti. Pasak liudytojo J. D., V. U. į jo kiemą atvažiavo neblaivus ir jis iškvietė policiją, policijos laukė apie 20-30 min. Tuo tarpu V. U. parodė, kad į J. D. kiemą jis atvažiavo blaivus, pasignalinus į kiemą niekas neišėjo, apie 10-15 min. laukė kol kas pasirodys ir tuo metu jis išgėrė litrą alaus bei 0,33 litro brendžio. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti J. D. parodymus ar paneigti V. U. versiją, kadangi duomenų ar buvo apžiūrėtas automobilis, ar jame buvo rasta nurodyto išgerto alkoholio tara nėra. Todėl nepaneigti V. U. parodymai bei vaizdo įraše V. U. nurodyta aplinkybė, kad jis išgėrė „pūslę“ ir jiems parodė“.

Skiriasi V. U. ir policijos pareigūnų parodymai. V. U. nurodo, kad įsodinus jį į policijos automobilį L. D. papurškė dujų, tačiau L. D. ir S. B. šios aplinkybės nepatvirtino. Policijos pareigūnai remiasi tuo, kad policijos pateiktas vaizdo įrašas V. U. nurodytos aplinkybės dėl dujų panaudojimo nepatvirtina, nors tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog V. U. priešinantis ir spiriant L. D. į liemenį prakiuro dujų balionėlis. Tačiau duomenų, kad V. U. tyčiniais veiksmais buvo pažeistas dujų balionėlis nėra, o pateiktame vaizdo įraše V. U. vienam iš pareigūnų išsako pasipiktinimą dėl dujų papurškimo. Kadangi nuo policijos atvykimo į J. D. kiemą įrašas nutrūksta ir pateiktas tik po 25 minučių, nėra galimybės nustatyti kokie veiksmai per šį laiką vyko įvykio vietoje bei objektyviais įrodymais patvirtinti policijos pareigūnų parodymų ar V. U. versijos, nes vaizdo įrašas yra nevientisas ir trūksta pagrindinės V. U. ginčijamos įvykio dalies.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog pagal J. D. iškvietimą atvyko jo sūnus L. D., kurio parodymai gali būti šališki. Policijos pareigūnas S. B. neprisimena, ar aiškinosi aplinkybę kada U. vartojo alkoholį. Tačiau nurodo V. U. pradžioje sakius, kad iš viso negėrė, po to - kad gėrė tik atvažiavęs. S. B. parodė V. U. sakius, kad jis gėrė alaus ir norėjo aiškintis dėl to, kad Lukas anksčiau jam surašė protokolą. Ši aplinkybė įrodo, jog D. santykiai su V. U. yra priešiški, todėl jų parodymai gali būti šališki ir neobjektyvūs. Pasak S. B., jau vykstant į iškvietimą žinojo, kad vyksta pas L. D. tėvą, tačiau vadovybės neinformavo ir įvykį suformino. Abejonių policijos pareigūnų parodymais kelia tai, kad jų negalima patvirtinti kitais įrodymais – vaizdo įrašu, kuriuo remiasi policijos pareigūnai, nes jame trūksta 25 minučių įrašo nuo atvykimo į J. D. kiemą iki V. U. įsodinimo į tarnybinį automobilį, t.y. pirminių įvykio veiksmų fiksavimo. Be to teismo posėdžio metu detalizuojant aplinkybes, S. B. atsisakė duoti parodymus kur tuo metu, kai jis pavėsinėje ėmė paaiškinimą iš pareiškėjo, buvo U. ir L. D..

V. U. parodymus, kad jis jautėsi blogai uždarytas policijos automobilyje karštą vasaros dieną ir esant pripurkštų dujų, iš dalies patvirtina vaizdo medžiagos įrašas, kur jis tiesiogiai išsako pareigūnui dėl papurkštų dujų ir matyti, jog jo rankos surakintos už nugaros, jis stipriai prakaituoja, ašaroja, automobilio durelės ir langai uždaryti, muistosi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis –įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad neginčijamų įrodymų, jog V. U. automobilį vairavo neblaivus nepateikta; V. U. versija, jog alkoholį jis vartojo atvažiavęs į J. D. kiemą, nepaneigta.

Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą, tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės.

Nustatyta, kad pateikti dokumentų iš V. U. niekas nereikalavo. Vaizdo įrašu nustatyta, kad organizuojant V. U. automobilio perdavimą R. Ž., policijos automobilyje surakintomis rankomis sėdinčio V. U. buvo paklausta kur yra transporto priemonės dokumentai ir tuomet vienas iš pareigūnų pasiteiravo kur yra vairuotojo pažymėjimas. Šios aplinkybės nustatymo metu V. U. automobilio nevairavo, buvo sulaikytas ir surakintas antrankiais, o neįrodžius V. U. kaltės vairavus automobilį, esant nurodytam teisiniam reguliavimui, nėra pagrindo jį bausti pagal jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 8 d.

Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Visos nepašalintos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, t. y. nesant V. U. automobilio apžiūros, trūkstant pagrindinės įvykio vaizdo įrašo dalies, esant policijos pareigūno L. D. giminystės ryšiui su pagrindiniu liudytoju J. D., nesant galimybės pašalinti prieštaravimus tarp J. D. ir V. U. parodymų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. U. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 286-288 str., 2015 m. birželio 25 d. priimto Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsniu,

nutaria:

Administracinę teiseną prieš V. U. nutraukti, nenustačius administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimo kodekso 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 8 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Banga Bartkienė