Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Olego Šibkovo,

dalyvaujant prokurorėms Alimai Petruškevičienei, Raimondai Jačiauskienei, Danai Rutkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Alimos Petruškevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. K. B. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu paliktas nenagrinėtu bankrutavusios KB KU (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. B. pagal BK 294 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2013 m. gegužės 16 d., ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu tiksliau nenustatytu laiku, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė savo tariamą teisę – iš L. J. gavęs apmokėjimą už 2011 m. lapkričio 16 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą parduotą ir įkeistą Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai išmontavo ir pasisavino: betonines trinkeles, 10 m² x 25,6 dydžio, 40778,50 eurų (140800 Lt) vertės, vienspalvių keraminių plytelių dangą, 150x150 mm dydžio, 1,5 m², 11,03 eurų (38,08 Lt) už 1 m², viso 16,54 eurų (57,12 Lt) vertės, vartelius, 1 vnt., 725,56 eurų (2505,22) Lt vertės, atveriamus kiemo vartus su elektrine pavara be automatikos, 1 vnt., 3760,53 eurų (12984,36 Lt) vertės, PVC drenažo vamzdžius be filtro 58/50 mm skersmens, 10 m, 0,89 eurų (3,06 Lt) už 1 m, viso 8,86 eurų (30,60 Lt) vertės, šviestuvus, 9 vnt., 77,20 eurų (266,55 Lt) už 1 vnt., viso 694,78 eurų (2398,95 Lt) vertės, šviestuvus, 30 vnt., 16,03 eurų (55,36 Lt) už 1 vnt., viso 48,10 eurų (166,08 Lt) vertės, lietvamzdžius, 81 m, 4,69 eurų (16,2 Lt) už 1 m, viso 380,04 eurų (1312,20 Lt) vertės, plastikinius movinius vamzdžius D 110 mm komplekte su guminiais žiedais, 34 m, 5,76 eurų (19,90 Lt) už 1 m, viso 195,96 eurų (676,60 Lt) vertės, trišakius 110 mm, 5 vnt., 10,50 eurų (36,25 Lt) už 1 vnt., viso 52,49 eurų (181,25 Lt) vertės, valdymo ir reguliavimo skydelį (vejos laistymui), 1 vnt., 219,53 eurų (758,00 Lt) vertės, rankšluosčių džiovintuvą, 1 vnt., 347,54 eurų (1200 Lt) vertės, plieninius radiatorius, 22 vnt., 151,47 eurų (523 Lt) už 1 vnt., viso 3332,37 eurų (11506,00 Lt) vertės, vieno skyriaus plautuvę, 1 komplektą, 112,95 eurų (390 Lt) vertės, praustuvus fajansinius, 2 komplektus, 150,60 eurų (520 Lt) už 1 komplektą, 301,20 eurų (1040 Lt) vertės, vandens maišytuvus, 3 vnt., 81,09 eurų (280 Lt) už 1 vnt., viso 243,28 eurų (840 Lt) vertės, jungiklius, 61 vnt., 4,58 eurų (15,81 Lt) už 1 vnt., viso 279,31 eurų (964,41 Lt) vertės, rozetes, 63 vnt., 4,58 eurų (15,81 Lt) už 1 vnt., 288,47 eurų (996,03 Lt) vertės, elektros skambučio mygtukus, 2 vnt., 6,66 eurų (23 Lt) už 1 vnt., viso 13,32 eurų (46 Lt) vertės, TV kištukinius lizdus, 3 vnt., 9,28 eurų (32,05 Lt) už 1 vnt., viso 27,85 eurų (96,15 Lt) vertės, liuminescencinių lempų šviestuvus, 4 vnt., 34,24 eurų (118,23 Lt) už 1 vnt., viso 136,97 eurų (472,92 Lt) vertės, židinio kapsulę, 1 vnt., 4691,84 eurų (16200 Lt) vertės, pirties krosnį, 1 komplektą, 660,33 eurų (2280 Lt) vertės, kopėtėles į baseiną, 1 vnt., 273,69 eurų (945 Lt) vertės, drėgmės surinkėją, 1 vnt., 2592,10 eurų (8950 Lt) vertės, baseino siurblį, 1 vnt., 1020,91 eurų (3525 Lt) vertės, filtro kasetę, 1 vnt., 104,26 eurų (360 Lt) vertės, baseino valdymo skydą, 1 vnt., 3432 eurų (11850 Lt) vertės, vandens lygio daviklį, 1 vnt., 738,53 eurų (2550 Lt) vertės, medinius durų blokus, 26,25 m², 183,70 eurų (634,27 Lt) už 1 m², viso 4822,07 eurų (16649,64 Lt) vertės, durų uždarymo prietaisus, spynas, 7 vnt., 17,76 eurų (61,31 Lt) už 1 vnt., viso 124,30 eurų (429,18 Lt) vertės, kietų veislių medienos durų apvadus, 37,8 m, 10,88 eurų (37,57 Lt) už 1 m, viso 411,33 eurų (1420,24 Lt) vertės, dujų jutiklį katilinėje, 1 komplektą, 34,75 eurų (120 Lt) vertės, keraminių plytelių grindjuostes, 5 m, 9,43 eurų (32,55 Lt) už 1 m, viso 47,14 eurų (162,76 Lt) vertės, vienspalves glazūruotas plyteles, 75 m², 10,65 eurų (36,78 Lt) už 1 m², viso 798,89 eurų (2758,42 Lt) vertės, keramines grindų dangos plyteles, 3 m², eurų (36,24 Lt) už 1 m², viso eurų (108,73 Lt) vertės, buitines ventiliacijos groteles, 2 vnt., 4,75 eurų (16,40 Lt) už 1 vnt., viso 9,50 eurų (32,80 Lt) vertės, virtuvės ventiliatorių, 1 vnt., 19,69 eurų (68 Lt) vertės, raštuotas glazūruotas sienų plyteles, 9 m², 14,70 eurų (50,75 Lt) už 1 m², viso 132,30 eurų (456,79 Lt) vertės, aliuminio – stiklo įėjimo atitvarus slankiojančiomis durimis, 3 m², 666,98 eurų (2302,95 Lt) už 1 m², viso 2000,94 eurų (6908,84 Lt) vertės, dujų katilo išorinį pultelį, 1 vnt., 225,90 eurų (780 Lt) vertės, tuo padarydamas Kredito unijai „(duomenys neskelbtini)“ 74136,15 eurų (255977,29 litų) turtinę žalą. Prokurorė apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują - apkaltinamąjį nuosprendį t. y . A. K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL baudą; pripažinti bankrutavusiai KU Vilniaus taupomajai kasai teisę į civilinį ieškinį, jį paduodant civilinio proceso tvarka; A. K. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus nuosprendžio vykdymą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad A. K. B. padaryta žala galėtų būti vertinama kaip didelė, ir, kad nei vieno iš liudytojų parodymuose bei rašytiniuose įrodymuose nėra jokių padarytą didelę žalą patvirtinančių įrodymų. Apeliantės vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra paneigta faktiniais duomenimis. Kredito unija „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi įstaiga, kuri liko skolinga kreditoriams, o šių skolų padengimui būtinos lėšos, todėl kaltinime nurodyta padaryta turtinė žala, vertinant minėtą susidariusią situaciją, itin esminga ir laikytina didele žala. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė liudytojo D. Č. parodymus kaip kaltinimą patvirtinančius įrodymus, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, jo parodymai buvo analogiški ir patvirtinantys pareikšto kaltinimo pagrįstumą. Pareikšto kaltinimo pagrįstumą taip pat įrodo ir liudytojos – turto vertintojos J. B. parodymai, iš kurių matyti, kad ji du kartus apžiūrėjo namą, jo būklė buvo itin gera, o įvertinimas buvo padarytas, vadovaujantis įstatymais, paskaičiavimais, specialistų išvadomis, remiantis kadastro byla ir betarpiškai apžiūrėjus turtą. Prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteikė pakankamai dėmesio ir byloje svarbiems G. L. parodymams, iš kurių matyti, jog ši liudytoja po 2013 m. gegužės 6 d. I. I. prašymu buvo name, kartu su sąmatininku vertino pastatą kaip statinių ekspertė ir dėl nustatytų trūkumų surašė sąmatą pagal to meto rinkos kainas. Visų skunde aptartų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo pozicija paremta tik A. K. B. parodymais, kuriuos teismas įvertino kaip nuoseklius, itin argumentuotus ir nekeliančius jokių abejonių. Tai suponuoja pagrįstą manymą, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išteisindamas A. K. B. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo nustatytas objektyvusis išteisintajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymis – didelės žalos padarymas asmens turtinėms teisėms ar teisėtiems interesams.Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nes išteisintojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįsta liudytojais apklaustų KU Vilniaus taupomosios kasos darbuotojo D. Č., turto vertintojos J. B. bei statinių ekspertės G. L. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visus ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nebuvo pateikta pagrįstų įrodymų, kad A. K. B. savo veiksmais KU (duomenys neskelbtini) padarė didelės žalos. Visų pirma pažymėtina, jog pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, iš šio straipsnio dispozicijoje nurodomos veikos formuluotės matyti, jog kaltinant asmenį savavaldžiavimu, be kita ko, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius tiksliai įstatymus ir kokią jais nustatytą tvarką kaltininkas savo veiksmais pažeidė. Šiuo atveju, kaltinant A. K. B. savavališku kaltinime nurodytų daiktų išmontavimu ir pasisavinimu, nuorodos į galimus pažeistus teisės aktus nenurodytos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kokias CK ar kituose įstatymuose numatytas pareigas ar draudimus išteisintasis pažeidė iš namo ir jo kiemo galimai išmontuodamas ir išnešdamas daiktus, toks vien formalus straipsnio dispozicijoje nurodytos formuluotes perrašymas - jog veika padaryta, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, nėra tinkamas būdas pagrįsti sprendimą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl savavaldžiavimo. Savavaldžiavimas, BK 294 straipsnio prasme, pirkėjo įsigytam nekilnojamajam turtui perėjus kredito davėjui ir dėl to esant kredito įstaigos ginčui su pardavėju dėl turto perėmimo apimties po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, galėtų būti konstatuotas tik nustačius, kad patrauktų baudžiamojon atsakomybėn asmenų elgesys neatitiko įstatymuose numatytų konkrečių taisyklių.Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. B. 2011 m. lapkričio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi L. J. pardavė (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypą, namą ir kiemo statinius (trinkeles, tvorą) už 1800000 litų. Nuo sutarties sudarymo momento šis nekilnojamasis turtas perėjo pirkėjo nuosavybėn. Tuo pačiu, pirkėjas L. J. 2011 m. lapkričio 14 d. pasirašė paskolos sutartį su KU (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jam buvo suteikta 568 000 JAV dolerių (1420000 litų) paskola minėtam nekilnojamajam turtui įsigyti. Pastarajam nemokant paskolos įmokų, kredito įstaiga kreipėsi į antstolį R. V. dėl priverstinio išieškojimo vykdymo. Varžytynių metu nepavykus parduoti hipotekos lakštu įkeisto turto, 2012 m. spalio 3 d. žemės sklypas, namas ir kiemo statiniai (tvora, kiemo trinkelės) perėjo kredito davėjo nuosavybėn. Taip pat nustatyta, kad L. J. pilnai su A. K. B. už namo pardavimą neatsiskaitė, todėl šis su šeima, pirkėjui leidus, pasiliko gyventi parduotame name. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apie tai, kad parduotas nekilnojamasis turtas perėjo kredito unijos nuosavybėn, išteisintasis sužinojo iš kredito bendrovės 2012 m. spalio 30 d. rašto dėl jo išsikraustymo. 2013 m. sausio 15 d. A. K. B. kreipėsi į kredito uniją su prašymu atidėti išsikraustymo terminą, todėl 2013 m. vasario 8 d. buvo pasirašyta taikos sutartis, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 1 d. nutartimi ir kurioje buvo numatyta, jog A. K. B. iš namo (duomenys neskelbtini) išsikraustys 2013 m. gegužės 7 d., pasiimdamas jam priklausančius asmeninius daiktus. 2013 m. gegužės 6 d. KU (duomenys neskelbtini) atstovui I. I. nuvykus į (duomenys neskelbtini), jis pamatė, kad name ir kieme trūksta daiktų, todėl tą pačią dieną kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį, kuris 2013 m. gegužės 28 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jame antstolis užfiksavo I. I. nurodytus trūkstamus daiktus. KU Vilniaus taupomajai kasai su pareiškimu kreipusis į ikiteisminio tyrimo instituciją, buvo pateiktas 2013 m. gegužės 13 – 23 d. ekspertės G. L. raštas ir lokalinė sąmata, kurioje nustatyta kredito bendrovei padaryta 427890 litų (123925,51 eurų) turtinė žala.Atsižvelgiant į aptartus bylos duomenis, pirmiausiai negalima sutikti su A. K. B. inkriminuojamos veikos pradžios ir pabaigos laiku. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo nuosavybėn perėjo tik 2012 m. spalio 3 d. (įrašas apie nuosavybės perėjimą Registrų centro išrašo duomenimis galioja nuo 2012 m. spalio 15 d.). Apie tai išteisintasis buvo informuotas tik 2012 m. spalio 30 d., o išsikraustė 2013 m. gegužės 6 d., ką patvirtina ir liudytojas I. I., nurodydamas, kad tą dieną atvykęs išteisintojo ir jo daiktų name nerado. Liudytojais apklausti R. P. ir I. I. tvirtino, kad I. I. ir D. Č. namo vyko apžiūrėti ir po 2011 m. lapkričio 16 d. sutarties pasirašymo, tai yra 2012 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais, matė, kad namo būklė buvo nepakitusi. Be to, 2011 m. lapkričio 22 d. sutartinės hipotekos lakšte nurodyta, kad ne A. K. B., o nekilnojamojo turto pirkėjas L. J. įsipareigojo įkeisto turto neperleisti, neįkeisti, nesunaikinti ir kt. Todėl iš bylos duomenų nėra aišku, kodėl išteisintasis buvo kaltinamas savavališkai išmontavęs ir pasisavinęs kaltinime nurodytus daiktus ir tokiu būdu padaręs žalos kredito unijai būtent laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 16 d. (nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos) iki 2013 m. gegužės 16 d. (jau po išsikraustymo). Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pripažinus A. K. B. kaltę dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis yra neteisingas.Inkriminuojant asmeniui nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje, be kita ko svarbu nustatyti ir jo tyčią, tai yra tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Išteisintasis A. K. B., neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jokių daiktų savavališkai pasisavinti jis nenorėjo, pasiėmė tik, jo manymu, jam priklausančius kiemo vartus ir vartelius su savo inicialais, duris bei kitus daiktus, dėl kurių paėmimo sutarė su pirkėju L. J., kadangi L. J. su juo pilnai neatsiskaitė. Kai kurių daiktų, nurodytų kaltinime, name apskritai nebuvo arba jie liko ir po jo išsikraustymo, kas užfiksuota įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu. Byloje esantys duomenys niekaip nepatvirtina, jog išteisintasis name buvusius daiktus išmontavo ir pasisavino suvokdamas tokių savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, tiesiogiai ar netiesiogiai siekdamas padaryti didelę žalą būtent kredito unijai. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai tvirtino, jog daiktus iš namo pasiėmė kaip atlyginimą už namo pirkėjo L. J. įsiskolinimą jam, būdamas įsitikinęs, jog paimti daiktai priklauso jam, nes L. J. su juo galutinai neatsiskaitė, o jis pardavė tik žemės sklypą, namą ir kiemo statinius (trinkeles bei tvorą). Tai, kad su išteisintuoju už parduotą nekilnojamąjį turtą buvo iki galo neatsiskaityta, dėl ko pastarasis siekė įgyvendinti savo teisę į tinkamą pardavimo sandorio įvykdymą, patvirtino ir pats namo pirkėjas L. J.. Tokios išteisintojo versijos nepaneigia tai, jog nuo 2012 m. spalio 30 d., kuomet jis buvo informuotas apie nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) perleidimą KU (duomenys neskelbtini), savo veiksmais A. K. B. neketino sukelti žalos būtent civiliniam ieškovui. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nei pirkimo-pardavimo sutartyje, nei 2013 m. vasario 8 d. taikos su civiliniu ieškovu sutartyje, nebuvo nustatyta, kokie konkrečiai namo priklausiniai ar jo priedai perėjo namo pirkėjo ar kredito unijos nuosavybėn. Šioje byloje taip pat labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra pakankamai abstrakti, o pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Nors BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta didelė žala apima, bet neapsiriboja vien tik turtinės žalos atsiradimu, tačiau kaltinimas A. K. B. grindžiamas būtent didelės turtinės žalos padarymu. Tai, kad kredito unijai galimai buvo padaryta didelė žala, vertinant ją ne tik piniginės išraiškos kontekste, nurodoma tik apeliantės skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apsiribojant lakonišku tvirtinimu, jog šiuo metu kredito unija yra bankrutavusi, likusi skolinga kreditoriams ir šių skolų padengimui būtinos lėšos, nepagrindžiant tai faktiniais duomenimis. Todėl aukštesnės instancijos teismas laiko, kad toks argumentas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.Apeliantė savo skunde A. K. B. kaltę grindžia iš esmės trijų liudytojų – KU (duomenys neskelbtini) buvusio darbuotojo D. Č., turto vertintojos J. B. ir statinių ekspertės G. L. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių asmenų parodymai, kaip ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, niekaip nepatvirtina konkrečios kredito unijai padarytos turtinės žalos dydžio. Nors baudžiamojoje byloje yra pateikta liudytojos J. B. 2011 m. spalio 10 d. atlikta nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, o liudytoja taip pat nurodė, jog pagal šios ataskaitos duomenis 2011 m. lapkričio mėnesį ji parengė dar vieną ataskaitą, tačiau iš jose pateikiamų duomenų negalima nustatyti, kokie konkrečiai ir kokios vertės daiktai name buvo vertinimo metu, o juo labiau 2012 m. spalio 3 d. - turto perėjimo kredito unijos nuosavybėn metu. Ataskaitoje apsiribojama iš esmės tik vertinamojo pobūdžio apibūdinimais – labai gražiai sutvarkytas namo gerbūvis ir pan. Pati turto vertintoja, apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, nurodė, jog pirmąjį vertinimą ji darė apžiūrinėdama namą ir jo gerbūvį, fiksuodama jo būklę fotonuotraukose, taip pat iš pačių savininkų pasakojimų, tačiau name buvusių įrenginių bei jų techninės būklės netikrino. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek iš pačios ataskaitos, tiek ir iš prie jos pateiktų fotonuotraukų (1 t., b. l. 138 – 184) negalima konkrečiai nustatyti, kokie kaltinime nurodyti daiktai name apskritai buvo, koks buvo jų kiekis, kokybė, būklė, vertė ir pan.Kaltinime nurodyti pasisavinti daiktai ir jų vertės tyrimo metu buvo nustatinėjamos ne kokiais tai dokumentais, o statinių ekspertės G. L. pateiktais duomenimis. Apklausiama teisme ji patvirtino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) namą, kur nustatė, kokių daiktų jame trūko. Teigė, kad apžiūrint namą, jai pačiai buvo aišku, kokių daiktų trūko, be to ji rėmėsi I. I. nurodytomis aplinkybėmis. Ekspertė patvirtino, kad byloje pateiktą lokalinę sąmatą parengė kartu su ja į namą vykęs sąmatininkas. Kadangi užsakovai neprašė ekspertizės, tai ji ir nepateikė jokių papildomų dokumentų, kuriais vadovavosi, atliekant skaičiavimus. Lokalinė sąmata sudaryta 2013 m. kovo mėn. rinkos kainų lygiu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad namas buvo statytas maždaug prieš dešimt metų, nėra aišku, kodėl turto atkūrimo (įsigijimo) kaštai buvo vertinami, neatėmus trūkstamų daiktų galimo nusidėvėjimo vertės. Nei pačioje lokalinėje sąmatoje, nei prie jos pridėtame rašte nėra motyvuota, kodėl būtent toks žalos vertinimo metodas buvo pasirinktas. Be to, nustačius trūkstamus daiktus, atsižvelgiant į jų kainų rinkoje skirtumus, nebuvo nustatinėjama, kokių medžiagų, kokybės ir vertės daiktai name buvo būtent turto perėjimo kredito unijai metu. Teisėjų kolegija, sutikdama su išteisintojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodytais argumentais, pažymi, jog jokiais objektyviais įrodymais nėra pagrįstos sąmatoje nurodytų daiktų vertės. Pvz. 10 m² 25,6 dydžio betoninių trinkelių kaina nurodyta 40778,50 eurų (140800 Lt), kas sudaro daugiau negu pusę kaltinime nurodytos turtinės žalos dydžio. Pats A. K. B. teigė trinkeles už pastato keitęs dėl jų nusidėvėjimo, o senąsias – raudonas ir žalias – jau buvo pardavęs. Už namo buvo likę dvi paletės trinkelių. Visa tai yra užfiksuota namo knygoje. Šiuos jo parodymus patvirtino ir L. J., kuris nurodė matęs keičiamas trinkeles dėl netinkamos jų spalvos. Taip pat jis nurodė matęs už namo trinkelių paletę. Nors A. K. B. teigė namo knygoje fiksavęs name ir jo kieme atliekamus darbus, tačiau šie duomenys byloje nepateikti. Abejonių kelia ir kiemo vartų su elektrine pavara be automatikos kaina – 3760,53 eurų (12984,36 Lt), rankšluosčių džiovintuvo – 347,54 eurų (1200 Lt), drėgmės surinkėjo – 2592,10 eurų (8950 Lt) ir kt. vertės, nes jos nepagrįstos dokumentais. Taip pat nėra aišku, kaip buvo nustatytas 10 m PVC drenažo vamzdžių trūkumas, įvertinus tai, jog šie vamzdžiai kasami į žemę ir negalėjo akivaizdžiai matytis name atliktų apžiūrų metu. Pagrįstų abejonių kelia ir sąmatoje nurodomi statybinių medžiagų, reikiamų atstatyti turtą į ankstesnę padėtį, kiekiai. Pvz. nors iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog buvo pašalinta tik dalis lietvamzdžių, nurodomas reikiamas jų kiekis – 81 metras. Pats išteisintasis teigia, kad pagal namo projektą netgi visas bendras lietaus vamzdžių kiekis yra mažesnis nei 81 metras. Šie ir daugelis kitų lokalinės sąmatos netikslumai kelia teismui pagrįstas abejones visos sąmatos teisingumu ir tikslumu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis vien aptartais duomenimis, nėra objektyvaus pagrindo pripažinti kaltinime nurodyto turtinės žalos dydžio. Esant byloje tokioms nepašalintoms abejonėms dėl turtinės žalos dydžio, o nesant objektyvių didelę žalą civiliniam ieškovui patvirtinančių duomenų, negalima daryti išvados dėl būtinojo savavaldžiavimo požymio – didelės žalos padarymo. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas, kaip kaltinimą patvirtinančius įrodymus, nepagrįstai atmetė liudytojo D. Č. parodymus. Tiek šis liudytojas, tiek I. I. paaiškino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) esantį namą dar prieš A. K. B. ir L. J. sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir po jos sudarymo, apžiūrėjo patį namą ir jame buvusius daiktus, taip pat namo gerbūvį. Be to, I. I. pirmasis nuvyko prie namo 2013 m. gegužės 6 d. ir pamatė jame anksčiau buvusių daiktų trūkumus. Tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie asmenys tik patvirtino jų subjektyvią, jokiomis specialiomis žiniomis bei dokumentais nepagrįstą nuomonę apie namo būklę ir antstolio Mareko Petrovskio 2013 m. gegužės 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede – fotonuotraukose užfiksuotą situaciją name bei jo kieme. Remiantis vien liudytojų parodymais, nesant kitų objektyviai žalos mastą patvirtinančių duomenų, negalima spręsti apie didelės žalos kredito unijai atsiradimą. Nepritartina praktikai, kai įvairūs civiliniai ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išteisintojo A. K. B. veiksmai nesiekė tokio pavojingumo, kad juos būtų galima vertinti baudžiamąja prasme. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę išteisintojo ir civilinio ieškovo konflikto prigimtį, todėl manytina, kad tikslus kredito unijai padarytos žalos dydžio nustatymas ir tuo pačiu efektyvus civilinio ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynimas, be kita ko vertinant ir prokurorės nurodytą piniginių lėšų reikšmingumą šios bankrutavusios įstaigos kreditoriniams reikalavimams patenkinti, šiuo atveju gali būti įrodinėjamas ir civilinės teisės priemonėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.