Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, susipažinusi su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI prie FM) pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas VMI prie FM pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) vadovui Ž. B. ir paskirti ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinę nuobaudą. Pareiškime nurodoma, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016-09-26 datai Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 24010,38 eurų. Bendrovės akcininkas ir vadovas Ž. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą jau už 2008 metus buvo nemoki, taigi pareiga kreiptis įmonės vadovui atsirado jau 2009 metais, kai buvo patvirtintas Bendrovės balansas už 2008 metus, taip pat atkreiptinas dėmesys į tą faktą, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas nuo 2009 metų, kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Nurodoma, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka nuo 2009 metų vis didėjo, tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovės finansiniai sunkumai nebuvo laikini. VMI prie FM nuomone, jei Bendrovės vadovas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ 8 str. 1 d.) vadovas, ar savininkas) būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas Ž. B. pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 262 straipsnyje numatyta, kad protokolas nesurašomas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 50⁶ straipsnyje. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto minėtame kodekso straipsnyje pradedama pareiškimu, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už šiuose straipsniuose numatytus pažeidimus. Nors ATPK 262 straipsnis detaliai nereglamentuoja institucijos, besikreipiančios į teismą, surašyto pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų bei surašymo tvarkos, tačiau sistemiškai aiškinant šio teisės akto nuostatas darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ATPK 259 straipsnio 1 ir 3 dalių, 260 straipsnio 1 dalies bei 272 straipsnių nuostatos, atitinkamai reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo tvarką, jo turiniui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises.

VMI prie FM pareiškimas Ž. B. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra kaltinimą atitinkantis oficialus dokumentas, kuriuo nustatomos teisenos ribos, todėl jo turinys turėtų atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, numatytus ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje teisės normoje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole privalomai turi būti nurodoma protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą numatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Be to, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti aiškus ir konkretus. Nesant aiškaus kaltinimo asmens teisė į gynybą būtų pažeista.

Vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminus. ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai.

VMI prie FM atstovas prašo iškelti Ž. B. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad, pareiškėjo manymu, jis privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadarė, todėl pažeidė kreditorių teises. Pažymėtina, kad ĮBĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad „jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“ Iš to darytina išvada, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms, t.y., įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo nurodyta, kad Bendrovė jau pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą už 2008 m. buvo nemoki, taigi pareiga kreiptis įmonės vadovui atsirado jau 2009 m. kai buvo patvirtintas Bendrovės balansas už 2008 m. Be to nurodoma, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės turto vykdomas, nuo 2009 m., kas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Vertinant šiuo pareikšime išdėstytus teiginius nėra aišku, nuo kurio laiko Ž. B. jau turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada įmonės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nėra aišku nuo kada turėtų būti skaičiuojamas administracinės nuobaudos skyrimo terminas ir ar jis šiuo metu jau nėra pasibaigęs.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog iš pateikto pareiškimo bei jo priedų matyti, kad juose nėra duomenų apie tai, kad Ž. B. būtų supažindintas su pačiu pareiškimu. Ž. B. renkant administracinio teisės pažeidimo medžiagą bei tiriant administracinį teisės pažeidimą nebuvo apklaustas, byloje nėra jo paaiškinimo, nėra išdėstyta jo pozicija aktualiu klausimu. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad Ž. B. bent būtų buvęs informuotas apie faktą, kad jis gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Be to, nėra nurodyta VMI prie FM pareiškimo surašymo data, taip pat pareiškėjas nepateikė reikiamo skaičiaus pareiškimo su priedais nuorašų, kad būtų galima įteikti visoms proceso šalims ir dar liktų egzempliorius teisme.

Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad teismui perduota administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nėra tinkamai paruošta, nurodyti pateikto pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme, todėl pareiškimas su medžiaga grąžintinas jį pateikusiai institucijai minėtiems trūkumams pašalinti.

Kartu teismas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už kitas institucijas, t. y. šiuo atveju pareiškimą pateikusią VMI prie F. T. aktyvumas pasireiškia byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu. Akivaizdu, kad teismo pareiga būti aktyviam neatleidžia ir negali atleisti VMI prie FM nuo pareigos surinkti bent jau būtiną administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui medžiagą, apklausti asmenį bei paimti paaiškinimą iš asmens, kurio atžvilgiu jie patys inicijuoja administracinio teisės pažeidimo teiseną, nurodyti tinkamą pažeidimo padarymo laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad iškėlus bylą ir kaltinamam asmeniui vengiant atvykti į teismą ar vengiant būti atvesdintam, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama pažeidėjui nedalyvaujant, taip pat tai gali būti daroma rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškime nurodytas kaltinimas, rašytinė bylos medžiaga ir įrodymai turi lemiamą reikšmę teisingo bei pagrįsto sprendimo priėmimui, o visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai, įrodymų nepateikimo rizika tenka protokolą (šiuo atveju pareiškimą) surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 280 straipsnio 2 punktu, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo Ž. B. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį su priedais grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, jog išnykus aplinkybėms, trukdančioms nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė pateikti medžiagą teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.