Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 2. panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštą Nr. 50SD-223-(14.50.92.); 3. įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių: 3.1. atkurti R. K. nuosavybės teises į mišku apaugusią 0,30 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,14 ha grąžinti natūra kitoje buvusioje rėžiais suskirstytoje teritorijoje, besiribojančioje su prašomu grąžinti natūra 0,16 ha ploto žemės sklypu; 3.2. atkurti R. K. nuosavybės teises į 6,00 ha ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose, grąžinant natūra: 3.2.1. 1,2654 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.2.2. teritorijos dalį virš (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose (užtušuota teritorija pagal pridedamą brėžinį Nr. 1, patikslinto skundo 1 priedas), apytikris plotas 1–1,5 ha; 3.2.3. teritorijos dalį, ribojamą (duomenys neskelbtini) g. (užtušuota teritorija pagal pridedamą brėžinį Nr. 2, patikslinto skundo 2, 3 priedai); 3.2.4. 6,00 ha žemės sklypo ploto dalį, kuri lieka grąžinus pareiškėjos pareiškimo 3.2.1, 3.2.2, 3.2.3 punktuose nurodytą žemę, išpirkti perduodant lygiaverčius sklypus; 3.3. išnagrinėti R. K. 2017 m. vasario 3 d. raštu teiktus pasiūlymus dėl nuosavybės teisių į 8,00 ha ploto miško žemę atkūrimo, skiriant lygiaverčius miško sklypus įvardytose vietovėse, vadovaujantis taip pat ir jos 2017 m. liepos 28 d. raštu, kuriame nurodytos pageidaujamų sklypų kadastrinės vietovės, ir atkurti R. K. teises į 8,00 ha miško žemės sklypus, skiriant lygiaverčius sklypus pagal pareiškėjos pateiktą norimų gauti miško žemės sklypų sąrašą.

2. Skundu pareiškėja siekė atkurti nuosavybės teises į jos senelio A. K. (A. K.) iki nacionalizacijos valdytą žemę.

3. NŽT Druskininkų skyrius atsisakymą atkurti nuosavybės teises į 6,00 ha žemės sklypą, esantį tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, motyvavo tuo, kad, remiantis Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Druskininkų savivaldybė) 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. S12-3951-(17.36), minėta ginčo teritorija pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas priskirta aerodromams ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas užimta namų valdų sklypų bei visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų yra valstybės išperkama žemė. Pareiškėjos nuomone, tik dalis ginčijamo 6,00 ha žemės sklypo patenka į Druskininkų aerodromui priskirtą teritoriją. Kita dalis šio žemės sklypo – apie 1,00 ha žemės yra šalia aerodromo esančioje ariamos žemės teritorijoje. Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas, kuriame nurodoma, kad ginčo sklypo paskirtis yra komercinės paskirties žemės sklypai.

4. Pareiškėjos nuomone, spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, NŽT nepasinaudojo įstatymo jai suteiktomis teisėmis, o tik susipažino su Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame Druskininkų savivaldybė nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 1,2654 ha, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai). 2018 m. gegužės 8 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjos 2018 m. kovo 26 d. skundą, tik pakartojo rašto argumentus, nepateikdamas susidariusios ginčo situacijos analizės.

5. NŽT Druskininkų skyriui yra žinoma, kad Druskininkų savivaldybės teritorijos bendruosiuose planuose jau ilgą laiką numatomos priemonės aerodromo infrastruktūros vystymui nevykdomos. Be to, NŽT Druskininkų skyriui žinoma aplinkybė, jog Druskininkų savivaldybės pacituotame 2018 m. sausio 29 d. rašte Nr. S12-342-17.25. įvardytas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, detalusis planas Druskininkų miesto tarybos buvo patvirtintas dar 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543. Todėl NŽT argumentai yra ne tik teisiškai nepagrįsti, bet ir prieštaraujantys bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

6. NŽT Druskininkų skyriaus darbuotojai elgėsi itin biurokratiškai, akivaizdžiai vengdami vykdyti teisės aktais nustatytas pareigas ir atlikti būtinus veiksmus, pareiškėjai siekiant atkurti nuosavybės teises į 8,00 ha ploto mišką. Pozicija, kurią užėmė NŽT Druskininkų skyriaus vadovybė, įrodė, kad spręsdama šį klausimą ji nesivadovavo piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais ir akivaizdžiai ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus.

7. NŽT Druskininkų skyriaus vadovybė 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) pareikalavo, kad pareiškėja, nurodydama vietoves, kuriose pageidauja gauti lygiaverčius miško žemės sklypus, be kitų duomenų, įvardytų ir jų kadastrines vietoves. Tokį reikalavimą NŽT Druskininkų skyrius pareiškė, visiškai neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos nurodyti prašomus skirti jai lygiaverčius miško žemės sklypus apibūdinantys duomenys yra pakankamai išsamūs. Dar 2017 m. vasario 3 d. rašte „Dėl pasiūlymų skirti R. K. lygiaverčius miško sklypus“ ji aprašė ir grafiniu būdu parodė kelis sklypo padėties kadastrinėje vietovėje situacijos apibūdinimo variantus. Juose buvo atspindėti tokie duomenys: seniūnijos pavadinimas; tikslios miško žemės sklypo buvimo vietos situaciniame plane žyma; atstumas iki tos teritorijos dalies žemėlapyje lengvai pastebimo ir visuotinai gerai žinomo geografinio objekto – kaimo, ežero ar pan. Be to, visi šie duomenys buvo perkelti ant tos teritorijos dalies aerofotografinio vaizdo, įvardijant ir gretutinio (kaimyninio) prašomam skirti jai miško žemės sklypui žemės sklypo unikalų numerį. Pareiškėja, susirašinėdama su NŽT Druskininkų skyriumi nuosavybės teisių atkūrimo klausimu, net trijuose savo raštuose (2017 m. vasario 3 d., 2017 m. kovo 30 d. bei 2017 m. liepos 28 d. raštuose) išreiškė pageidavimą, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos būtent į 8,00 ha miško žemę, suteikiant jai lygiaverčius miško žemės sklypus jos nurodytose vietovėse. Pareiškėjos teigimu, nuosekliai išanalizavus susirašinėjimo su NŽT Druskininkų skyriumi dokumentus, tampa akivaizdu, jog, sprendžiant nuosavybės teisių į 8,00 ha miško žemę atkūrimo klausimą, procedūra yra vilkinama.

8. Pareiškėjos teigimu, NŽT Druskininkų skyriaus vadovai akivaizdžiai vengia vertinti Druskininkų savivaldybės argumentus, kuriais pastaroji grindžia savo teiginius, kad nesama galimybių atkurti nuosavybės teises į dalį 0,30 ha bei 6,00 ha žemės sklypų. NŽT Druskininkų skyriaus vadovybės, o taip pat ir NŽT darbuotojų elgesys nulemtas jų klaidingo požiūrio į savivaldybėms suteiktą išskirtinį savarankiškumą priimant sprendimus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo srityje. Dėl to nepagrįstai atsisakoma atlikti teisės aktuose numatytas pareigas. NŽT Druskininkų skyrius faktiškai bemaž nieko neatliko, spręsdamas pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimus.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjos skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjai kokių nors teisinių padarinių. Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir negali būti nagrinėjamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

11. Paaiškino, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), bei kitų teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi minėtas dokumentas nėra pateiktas NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose, Druskininkų mieste.

12. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punktu, 2015 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 50SD-2106-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybę dėl grąžintino (-ų) natūra laisvo (-ų) neužstatyto (-ų) žemės sklypo (-ų) suprojektavimo buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Druskininkų savivaldybės administracija 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S12-134-(17.36) informavo NŽT Druskininkų skyrių, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Apie tai pareiškėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 50SD-149-(14.50.92.). Druskininkų savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S12-1601-(17.36) pakartotinai informavo, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

13. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 106¹ punktu, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimą, siekdamas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 50SD-36-(14.50.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo iki 1940 metų buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei paragino Druskininkų savivaldybės administraciją aktyviau dalyvauti pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese grąžinant pareiškėjai žemę natūra (turėtoje vietoje). Druskininkų savivaldybės administracija, atsakydama į pirmiau minėtą raštą, 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“ NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad „vadovaujantis Atkūrimo įstatymo „12 ir 13 straipsnių nuostatomis, Jūsų pateiktos teritorijos yra valstybės išperkama žemė.“ Apie tai pareiškėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“.

14. NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. gegužės 9 d. gavo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio raštą Nr. V6-214-(4.14), kuriuo buvo informuotas, jog „apžiūrėjus jūsų rašte nurodytą dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Druskininkuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatėme, kad šioje sklypo dalyje esančios beržų juostos neatitinka Miškų įstatyme apibrėžtos miško sąvokos ir nelaikytinos mišku.“ NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. V6-214-(4.14) ir vykdydamas pagal kompetenciją paskirtas funkcijas, 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 50SD-750-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją. Atlikus projektavimo procedūras ir parengus planus, suformuota laisva žemė pareiškėjai bus grąžinta natūra.

15. Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Druskininkų savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną (-us) natūra laisvą (-us) (neužstatytą (-us) žemės sklypą (-us) buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytoje žemėje. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, NŽT nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194, ir kitais teisės aktais, NŽT kompetencijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos, taip pat vertinti Druskininkų savivaldybės administracijos teritorijų planavimo srityje priimtų sprendimų teisėtumo.

16. NŽT Druskininkų skyrius, pirmiau minėtais raštais kreipdamasis į Druskininkų savivaldybės administraciją, atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl pretenzija, kad Druskininkų skyrius „iš esmės atsisakė nagrinėti“ pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), yra nepagrįsta.

17. Pagal NŽT Druskininkų skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėja už valstybės išperkamą žemę (mišką) išreiškė valią gauti lygiaverčius žemės (miško) sklypus keliose kadastro vietovėse. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų konkretizuoti savo prašymą, nurodydama žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-ius) žemės (miško) sklypą (-us) pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse, nes teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tai turėtų nuspręsti už pilietį. Apie tai, kad pareiškėja turi nurodyti konkretų žemės plotą, kad būtų parengta išvada dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miško) plotą, pareiškėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 50SD-349-(14.50.92.) „Dėl pasiūlymų skirti R. K. lygiaverčius miško sklypus“, 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija prašė pareiškėjos skundą atmesti.

19. Paaiškino, jog Druskininkų mieste laisvos žemės nėra. Atkuriant nuosavybės teises į žemę piliečiams, turėjusiems ginčo vietovėje rėžius, grąžinamas visas laukas visiems asmenims bendrai. Todėl kartografuoti, kaip prašo pareiškėja, ir suformuoti žemės sklypą jai vienai, jei žemė būtų laisva, nebūtų teisinio pagrindo.

20. Teigė, jog yra parengtas ir patvirtintas (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, užsakytos matininkų paslaugos. Ginčo dėl 16 arų sklypo (iš 30 arų) nėra, nes 16 arų sklypas pareiškėjai bus grąžintas, vyksta grąžinimo procedūra.

21. Aerodromo teritorijai yra priskirti (duomenys neskelbtini) sklypai. Šioje vietoje buvo planuojama teritorija aerodromo aptarnavimui. Taigi, 6 ha žemės plotas, į kurį pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises, patenka į aerodromui priskirtą žemę.

22. Druskininkų miestas yra kurortas, todėl čia žaliosios erdvės yra būtinos. Prie Nemuno vingio esanti žemė nuo senų laikų skirta rekreacijai, o 8 ha plotas yra miško plotas ir patenka būtent į šį rekreacijai skirtą plotą.

II.

23. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

24. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad NŽT 2018 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 1SS-915-(7.5.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštas Nr. 50SD-223-(14.50.92.) yra informacinio pobūdžio dokumentai, patys savaime nesukeliantys pareiškėjai kokių nors teisinių padarinių. Teismas nurodė, kad ginčijamais raštais pareiškėjai atsakyta į jos prašymus ir suformuluotas sprendimas, jog jos prašomu būdu bei vietoje atkurti nuosavybės teisių į žemę nėra galimybės, t. y. suformuluotas atsisakymas įvykdyti jos prašomus veiksmus bei išsamiai paaiškinta, kaip pareiškėja gali įgyvendinti savo teises, nurodyta raštų apskundimo tvarka, todėl teismas laikė, jog skundžiami raštai turi visus individualaus administracinio akto požymius.

25. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus atsakovo administracinius aktus, nusprendė, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštus, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus raštus pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiais administraciniais aktais pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administraciniai aktai pagrįsti teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šių raštų apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiami nagrinėjamoje byloje raštai – sprendimai visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintini. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti raštus taip pat ir remiantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies nuostata.

26. Pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, jog atsakovas vilkina atlikti jam priskirtus veiksmus, – tai aiškiai matyti ir iš skundžiamų raštų turinio, ir apie tai galima spręsti iš ilgai užsitęsusios nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros.

27. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, Tvarkos 106 punkto, 106¹ punkto nuostatomis. Remiantis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kadangi minėtas dokumentas nėra pateiktas NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teisių į žemę buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose, Druskininkų mieste.

28. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 106¹ punktą, dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, procedūrose dalyvauja dvi valstybės institucijos – NŽT ir savivaldybės administracija pagal joms priskirtą kompetenciją.

29. Teismas, atsižvelgęs į Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tvarkos 106¹ punkto nuostatas, nurodė, kad teritorinis skyrius gali priimti sprendimą atkurti natūra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija, pagal minėtą procedūrą nustačiusi, kad buvusio savininko turėta žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta), pateikia patvirtintą šio sklypo planą.

30. Teismas nustatė, kad Druskininkų savivaldybės administracija 2016 m. sausio 14 d. raštu Nr. S12-134-(17.36) informavo NŽT Druskininkų skyrių, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra, t. y. „<...> teritorija – 6,00 ha <...> pagal pateiktą planą tarp (duomenys neskelbtini) gatvių <...> priskirta aerodromams <...> užimta namų valdų sklypų bei visuomenės poreikiams reikalingų teritorijų <...> teritorija – 0,30 ha <...> prie (duomenys neskelbtini) gatvės <...> priskirta miestų miškams <...> teritorija – 8,00 ha <...> prie buvusios plytinės priskirta miestų miškams <...>“. Apie tai pareiškėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2016 m. vasario 1 d. raštu Nr. 50SD-149-(14.50.92.). Druskininkų savivaldybė 2016 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S12-1601-(17.36) pakartotinai (kopija pateikta NŽT Druskininkų skyriui) informavo, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

31. NŽT Druskininkų skyrius, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 106¹ punkto nuostatomis, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimą, siekdamas atkurti nuosavybės teises pareiškėjai grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), 2018 m. sausio 8 d. raštu Nr. 50SD-36-(14.50.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ pakartotinai kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo iki 1940 metų buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose bei paragino Druskininkų savivaldybės administraciją aktyviau dalyvauti pareiškėjos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese grąžinant pareiškėjai žemę natūra (turėtoje vietoje).

32. Druskininkų savivaldybės administracija, atsakydama į pirmiau minėtą raštą, 2018 m. sausio 29 d. raštu Nr. S12-342-17.25. „Dėl informacijos pateikimo“ Druskininkų skyrių informavo, kad „teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose, dalyje suformuotas 0,2519 ha ploto miškų ūkio paskirties (naudojimo būdo – rekreacinių miškų sklypai) <...>. Kitoje šios teritorijos dalyje yra miesto miškai <...>. Minėta teritorija pagal Atkūrimo įstatymo „13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra priskirta valstybės reikšmės miškams“; „žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Druskininkuose <...>, plotas 1,2654 ha, suformuotas teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu) aerodromo aptarnavimui (administracinių-paslaugų pastatų statybai). <...>. Pagal Atkūrimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas priskirtas aerodromams.“; „teritorija virš (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose <...>, (duomenys neskelbtini) gatvės detaliuoju planu, patvirtintu Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo detaliojo plano patvirtinimo“, suplanuota kaip rekreacinė teritorija. <....>“. Pagal Atkūrimo įstatymo „12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto nuostatas priskirta visuomenės poreikiams naudojamai teritorijai (skverui) ir pagal patvirtintą detalųjį planą yra užimta bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai.“ Šiuo raštu Druskininkų savivaldybės administracija NŽT Druskininkų skyrių informavo, kad „vadovaujantis Atkūrimo įstatymo „12 ir 13 straipsnių nuostatomis, Jūsų pateiktos teritorijos yra valstybės išperkama žemė“. Apie tai pareiškėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“.

33. NŽT Druskininkų skyrius 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 50SD-455-(14.50.92.) kreipėsi į valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninį padalinį su prašymu „pagal kompetenciją įvertinti šios teritorijos esamą situaciją vietovėje bei informuoti, ar minėto žemės sklypo dalis pagal pridedamą schemą yra laikytina mišku ir priskirtina valstybinės reikšmės miškų plotams“. Druskininkų skyrius 2018 m. gegužės 9 d. gavo valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio raštą Nr. V6-214-(4.14), kuriuo buvo informuotas, jog „apžiūrėjus jūsų rašte nurodytą dalį sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje Druskininkuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatėme, kad šioje sklypo dalyje esančios beržų juostos neatitinka Miškų įstatyme apibrėžtos miško sąvokos ir nelaikytinos mišku“.

34. NŽT Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į valstybės įmonės Valstybinės miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio 2018 m. gegužės 9 d. raštą Nr. V6-214-(4.14) ir vykdydamas pagal kompetenciją paskirtas funkcijas, 2018 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 50SD-750-(14.50.92.) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją prašydamas „1. Suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą; 2. Organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal <...>“ 3. Patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.“

35. Druskininkų savivaldybės administracija 2018 m. birželio 11 d. raštu Nr. S12-2249-17.36 informavo, „jog minėtoje teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) g. Druskininkuose, pradėjome formuoti žemės sklypą, suformavę ir patvirtinę žemės sklypo planą perduosime Jums spręsti žemės grąžinimo klausimą.“ Taigi, atlikus projektavimo procedūras ir parengus planus, suformuota laisva žemė pareiškėjai bus grąžinta natūra. Taigi, kaip buvo išdėstyta ir teismo posėdžio metu, ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl 16 arų žemės sklypo iš 30 arų nėra, kadangi dėl 16 arų grąžinimo procedūra jau pradėta ir, atlikus visus reikiamus veiksmus, šis žemės plotas bus pareiškėjai grąžintas.

36. Kaip matyti iš pareiškėjos teismui suformuluotų reikalavimų, visi žemės plotai, į kuriuos prašoma atkurti nuosavybės teises, yra padalyti į pagrindinius tris plotus, t. y. 0,30 ha plotą, 6 ha plotą ir 8 ha plotą. Iš 0,30 ha ploto ginčo nėra dėl 0,16 ha ploto, kadangi į šį žemės plotą nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jau vyksta. Kaip minėta, 6 ha plotas užimtas, pagal planą ši žemė priskirta aerodromui, jo aptarnavimui skirtiems pastatams ir apsaugos zonai. Tai byloje patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 5 d. nutarimas Nr. 685, kuris pateiktas byloje teismo posėdžio metu. 8,00 ha plotas priskirtas miško žemei prie Nemuno vingio ir skirtas rekreacijai. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pastebėjo, kad 0,14 ha plotą galima būtų suformuoti prie jai atkuriamo 0,16 ha ploto žemę paimant iš buvusios rėžinės sistemos. Toks prašymas netenkintinas, kadangi nei pareiškėja, nei jos atstovas nepateikė teismui duomenų, jog rėžinėje sistemoje yra laisvos žemės, be to, tam, kaip prašo žemės sklypą suformuoti pareiškėja rėžinėje sistemoje (jai vienai), nėra teisinio pagrindo, nes rėžinėje sistemoje žemės plotai atkuriami žemės savininkams bendrai. Todėl atkurti pareiškėjai nuosavybės teises buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose nėra galimybės.

37. Pareiškėja 3.3 skundo reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2017 m. vasario 3 d. raštu pateiktus pasiūlymus. Teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjos pasiūlymai atsakovo yra išnagrinėti ir pareiškėjai atsakyta raštais. Pareiškėja už valstybės išperkamą žemę (mišką) išreiškė valią gauti lygiaverčius žemės (miško) sklypus keliose kadastro vietovėse. Pareiškėja turi konkretizuoti savo prašymą, nurodydama žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-čius) žemės (miško) sklypą (-us) jos pasirinktose kadastro vietovėse. Apie tai, kad pareiškėja turi nurodyti konkretų žemės plotą, kad būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miško) plotą, pareiškėja buvo informuota NŽT Druskininkų skyriaus 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 50SD-349-(14.50.92.), 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.), 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.), 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.). Pareiškėjai raštuose išsamiai paaiškinti esami trūkumai, kuriuos reikia pašalinti, kaip pašalinti nurodytus trūkumus, raštai yra įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti ir galiojantys, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjos teiktus pasiūlymus iš naujo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog ir šiuo metu pareiškėjai atvykus į NŽT Druskininkų skyrių ir pateikus prašymą dėl žemės suteikimo kitose kadastrinėse vietovėse, atitinkantį reikalavimus, ginčas būtų išspręstas be teismo.

38. Teismas padarė išvadą, jog NŽT Druskininkų skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu, profesionaliai bei kompetentingai išnagrinėjo pareiškėjos situaciją.

39. NŽT sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 106¹ punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam NŽT teritoriniam skyriui. Teismas pažymėjo, jog nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Teisėjų kolegija pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sisteminis, teologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Atitinkamai NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, padaryta išvada, kad NŽT Druskininkų skyrius, minėtais raštais kreipdamasis į Druskininkų savivaldybės administraciją, atliko pagal kompetenciją priskirtus veiksmus, todėl pretenzija, kad Druskininkų skyrius „iš esmės atsisakė nagrinėti“ pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), yra nepagrįsta.

41. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, prašymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą buvusių savininkų žemę nagrinėja ir priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo Nacionalinė žemės tarnyba (pagal turto buvimo vietą). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose. Teismas taip pat atsižvelgė į Tvarkos 112, 113 punktų nuostatas.

42. Kadangi Druskininkų savivaldybės administracija ne kartą NŽT Druskininkų skyrių yra informavusi, kad buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyta žemė yra priskirta valstybės išperkamai, t. y. natūra negrąžinama, todėl netikslinga organizuoti ir pareiškėją kviesti į posėdį, kurio metu nebus priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pirmiau minėto buvusio savininko iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemę.

43. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktu, Tvarkos 30, 105, 9 punktų nuostatomis. Pagal NŽT Druskininkų skyriaus pateiktus dokumentus nustatyta, kad pareiškėja už valstybės išperkamą žemę (mišką) išreiškė valią gauti lygiaverčius žemės (miško) sklypus keliose kadastro vietovėse. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų konkretizuoti savo prašymą, nurodydama žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-ius) žemės (miško) sklypą (-us) pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse, nes nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tai turėtų nuspręsti už pareiškėją. Apie tai, jog pareiškėja turi nurodyti konkretų žemės plotą, kad būtų parengta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn pareiškėjos pasirinktose kadastro vietovėse, pagal kurią pareiškėja įgytų teisę gauti lygiavertį turėtajam žemės (miško) plotą, pareiškėja buvo informuota Druskininkų skyriaus 2017 m. kovo 14 d. raštu Nr. 50SD-349-(14.50.92.) „Dėl pasiūlymų skirti R. K. lygiaverčius miško sklypus“, 2017 m. birželio 22 d. raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, 2018 m. vasario 26 d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.) „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“. Nacionalinei žemės tarnybai nepriskirta teisė piliečiams, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam žemės sklypus, siūlyti konkrečius kadastro vietovėje esančius laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose piliečiams būtų suprojektuojami žemės sklypai. Asmenys, kurie pageidauja atkurti nuosavybės teises į žemę, pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypus rengiant žemėtvarkos projektą, Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytu eiliškumu patys laisva valia renkasi laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose bus projektuojami jiems grąžinami, natūra, perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtajam, parduodami ar nuomojami žemės sklypai.

44. Nustačius, kad pareiškėjos ginčijami raštai teisėti ir pagrįsti, atmesti išvestiniai reikalavimai dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Iš esmės pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jos teismo posėdyje išsakytus argumentus, jog Druskininkų mieste buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės plotuose yra laisvos žemės. Tiek pati pareiškėja, tiek ir jos atstovas teigė, jog, jų nuomone, žemė yra laisva. Tačiau tokie pasisakymai teismo posėdžio metu buvo paneigti byloje pateiktais įrodymais (schemomis, planais, bendrojo plano ištrauka, byloje pateiktais raštais, šalių paaiškinimais).

45. Kadangi pareiškėjos skundas netenkintinas, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmestas.

III.

46. Pareiškėja R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažįstant Druskininkų savivaldybės administracijos atstovo dalyvavimą būtinu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47. Pareiškėja nurodo, kad nors ginčo situacija dėl 1,2654 ha žemės sklypo (skundo 3.2.1. reikalavimas) ir neišnyko, tačiau tolesnis šio klausimo sprendimas, pareiškėjos nuomone, išeina už šios administracinės bylos ribų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šio žemės sklypo ji neginčija.

48. Pareiškėja nurodo, kad ji prašydama atkurti jai nuosavybės teises į skundo 3.2.2 papunktyje įvardintas teritorijas, nurodė, kad jos yra prie (duomenys neskelbtini) g. Druskininkų mieste, o jų ribos nurodytos prie šio skundo pridėtame brėžinyje Nr. 1. Iš brėžinio Nr. 1 matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. įvardintą teritoriją dalija į dvi dalis. Pasisakydamas teismo posėdyje Druskininkų savivaldybės atstovas paaiškino, kad užtušuota brėžinyje Nr. 1 teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei, nes ji Druskininkų miesto teritorijos bendrajame plane numatyta visuomenės rekreacinėms reikmėms tenkinti (dėl antrosios ginčijamos teritorijos dalies nepasisakė). Vertinant pareiškėjos skundo priede pateiktame brėžinyje Nr. 1 pažymėtos teritorijos virš (duomenys neskelbtini) g. dalies (t. y. nevertinant antrosios ginčijamos teritorijos dalies, kuri taip pat pažymėta ir yra dešinėje (duomenys neskelbtini) g. vertikaliosios atkarpos pusėje), statusą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, be to, išsiaiškinus, jog ginčijama teritorijos virš (duomenys neskelbtini) g. dalis yra detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, o taip pat įvertinus ir tai, kad Druskininkų savivaldybės atstovas tokia aplinkybe negrindė savo išvados dėl ginčijamos teritorijos dalies grąžinimo pareiškėjai negalimumo, darytina išvada, jog konkretus visuomeninis poreikis ginčijamai teritorijos daliai nenumatytas. Todėl brėžinyje Nr. 1 pažymėtas žemės sklypas grąžintinas natūra pareiškėjai. Įvardintos šioje teksto pastraipoje aplinkybės patvirtinamos brėžiniu Nr. 1, Druskininkų miesto teritorijos detaliųjų planų žemėlapiu, bei teismo posėdyje paaiškinimus teikusio Druskininkų savivaldybės atstovo – Druskininkų savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto J. B. parašu dar 2016 m. gegužės 9 d. patvirtinta Druskininkų miesto bendrojo plano ištrauka.

49. Druskininkų miesto teritorijos bendrojo plano ištraukoje, kurią teismui 2019 m. kovo 7 d. teismo posėdyje pateikė Druskininkų savivaldybės atstovas J. B., ir kuri patvirtinta 2019 m. kovo 5 d. jo parašu, ginčijama teritorija virš (duomenys neskelbtini) g. pažymėta kaip rekreacinė teritorija, o to paties J. B. 2016 m. gegužės 9 d. parašu patvirtintoje Druskininkų miesto teritorijos bendrojo plano ištraukoje ši teritorija pažymėta nurodant kitą, ne rekreacinę, teritorijos paskirtį. Šios aplinkybės baigiamajame teismo posėdyje apskritai nebuvo tiriamos.

50. Susidariusios situacijos dėl abiejų Druskininkų miesto teritorijos bendrojo plano ištraukų, kuriose ginčijama teritorija pažymėta skirtingai nurodant jos paskirtį, o tai apsprendžia, ar ji priskirtina valstybės išperkamos žemės kategorijai, ar ne, ir ar ji grąžintina natūra pareiškėjai, tikrąsias priežastis gali išsiaiškinti tik teismas ir tik visapusiškai ištyręs ir įvertinęs visus turimus įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti 3.2.2. papunktyje suformuotą pareiškėjos prašymą yra ne tik nepagrįstas, bet ir neteisėtas, todėl naikintinas.

51. Pareiškėja, prašydama atkurti nuosavybės teises į skundo 3.2.3 papunktyje įvardintas teritorijas, nurodė, kad jų vieta ribojama (duomenys neskelbtini) gatvėmis, ir kad jų konkrečios ribos iš esmės atspindėtos Brėžinyje Nr. 2. Druskininkų savivaldybės atstovas, remdamasis Druskininkų savivaldybės 2018 m. spalio 26 d. raštu Nr. S12-3895-7.2, turimais įrodymais dėl ginčijamų teritorijų, pareiškė, kad laisvos žemės Druskininkų mieste nėra, nurodęs, kad ginčijamos teritorijos užimtos Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kvartalo detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu suplanuotomis teritorijomis. Tačiau susipažinus su paminėtu Druskininkų savivaldybės raštu pateikta įvardinto detaliojo plano ištrauka paaiškėjo, kad dalis pateiktos medžiagos yra perteklinė, nes joje pateikti grafiniai duomenys apie (duomenys neskelbtini) gatvėmis ribojamą žemės sklypų individualiajai statybai kvartalą, o apie tarp (duomenys neskelbtini) g. suplanuotas teritorijas jokia informacija nepateikta. Kita vertus, pareiškėja nesutinka su Druskininkų savivaldybės atstovo teiginiu, kad jau pats teritorijų (nagrinėjamu atveju – pareiškėjos ginčijamų teritorijų) suplanavimas detaliaisiais planais, parengiant suplanuotų žemės sklypų atitinkamą grafinę medžiagą – brėžinius, kuriose nurodoma jų buvimo vieta, sklypo plotas ir kt., jau savaime reiškia jų užimtumą. Priešingai, skundžiamame teismo sprendime net keletą kartų akcentuota, kad buvusių žemės savininkų teisėtiems teisių perėmėjams nuosavybės teisės atkurtos ir žemė grąžinta natūra gali būti tik po to, kai savivaldybės administracija pretendento pageidaujamose teritorijose įstatymu nustatyta tvarka suformuos žemės sklypą (sklypus), atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

52. Pareiškėja mano, jog pirmosios instancijos teismas ginčo situacijos dėl jos 3.2.3. papunktyje nurodyto prašymo (reikalavimo) atkurti nuosavybės teises į jame įvardintas teritorijas, grąžinant žemę natūra, taip pat iš esmės net nenagrinėjo, todėl teismo sprendimas atmesti 3.2.3 papunktyje suformuotą pareiškėjos prašymą yra ir nepagrįstas, ir neteisėtas, todėl naikintinas.

53. Dėl pareiškėjos prašymo atkurti jai nuosavybės teises į 3.1. papunktyje įvardintą 0,14 ha žemės sklypą, nurodo, kad tik savivaldybė, bet ne pareiškėja ar jos atstovas turi pateikti teismui duomenis apie tai, ar yra laisva prie 0,16 ha ploto žemės sklypo ir su juo besiribojanti teritorija, nes tik savivaldybė ir disponuoja tokio turinio informacija. Ta aplinkybė, kad tokios savo pareigos Druskininkų savivaldybė neįvykdė, liudija jos nenaudai. Kita vertus, remiantis Druskininkų miesto teritorijos detaliųjų planų žemėlapiu (jis patvirtintas J. B. 2016 m. gegužės 9 d. parašu), darytina išvada, jog ginčijamoji teritorija prie 0,16 ha ploto žemės sklypo, yra laisva (neužstatyta), be to, Druskininkų savivaldybei nenurodžius priežasčių, kurioms pasitvirtinus, būtų galima teigti, kad toji teritorija priskirtina valstybės išperkamos žemės kategorijai, darytina ir išvestinė išvada, kad tiek savivaldybės atstovo, tiek ir teismo sprendimas atmesti 3 punkte bei 3.1 papunktyje suformuotą pareiškėjos prašymą, yra ir nepagrįstas, ir neteisėtas, todėl naikintinas.

54. Pareiškėjos teigimu, teismo nepagrįstų, todėl klaidingų, sprendimų priėmimo priežastimi yra daugybiniai įrodinėjimą administraciniame procese reglamentuojančių teisės nuostatų nepaisymas, esminiai jų reikalavimų pažeidimai: priimant sprendimą atmesti pareiškėjos skundo 3.2.2. papunktyje suformuotą prašymą teismas nesivadovavo teismų praktikos suformuota įrodinėjimo taisykle, kuri išsamiai yra išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje A11-263-2003; atsisakius tenkinti pareiškėjos skundo 3.2.3. papunktyje suformuotą prašymą, nebuvo išreikalauti iš Druskininkų savivaldybės papildomi įrodymai, kurie tiesiogiai patvirtintų arba paneigtų, jog detaliuoju planu suplanuoti žemės sklypai neginčytinai yra užimti; spręsdamas dėl pareiškėjos skundo 3.1. papunktyje suformuoto prašymo teismas neteisingai pritaikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, nurodęs, kad būtent pareiškėja ar jos atstovas turėjo, bet nepateikė duomenų apie laisvą (neužstatytą) plotą. Šie procesiniai pažeidimai laikytini esminiais, nulėmusiais neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

55. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

56. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje yra numatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, o šiuo atveju NŽT nemato teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

58. Dėl pareiškėjos skundo 3.1 reikalavimo nurodo, kad pareiškėjai 0,14 ha žemės sklypą suformuoti nėra teisinio pagrindo, kadangi rėžinėje sistemoje žemės plotai atkuriami žemės savininkams bendrai, saugant visų buvusių savininkų interesus.

59. Dėl skundo 3.2.2, 3.2.3 reikalavimų nurodo, kad pareiškėjos prašoma grąžinti žemės teritorija yra suplanuota (duomenys neskelbtini) gatvės detaliuoju planu, patvirtintu Druskininkų miesto tarybos 2000 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 543. Minėtos teritorijos yra priskiriamos valstybės išperkamai žemei ir pareiškėjai negrąžinama.

60. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėja įrodydama savo nuosavybės teisių pažeidimą turi pateikti įrodymus, kurie įrodytų nuosavybės teisę į prašomus žemės sklypus. Pareiškėjos manymas, kad teismas paskirstė įrodinėjimo naštą šalims pažeisdamas teisės nuostatas, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

61. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjos R. K. teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę, perduodant žemės sklypus natūra buvusiose iki nacionalizacijos savininko A. K. turėtos žemės, esančios Druskininkų mieste, ribose, bei galimybės suteikti lygiaverčius sklypus už dalį žemės.

62. Pareiškėja apeliaciniame skunde yra pateikusi prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

63. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

64. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

65. Įvertinusi nagrinėjamos administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai ir jos atstovui (advokatui) buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti pareiškėjos poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

66. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

67. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Garci?a Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

68. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

71. Kartu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės yra nesutinkama tik dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde teikiami argumentai tik dėl pareiškėjos skundo reikalavimų, kuriais buvo prašoma įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atkurti R. K. nuosavybės teises į mišku apaugusią 0,30 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,14 ha grąžinti natūra kitoje buvusioje rėžiais suskirstytoje teritorijoje, besiribojančioje su prašomu grąžinti natūra 0,16 ha ploto žemės sklypu, taip pat atkurti R. K. nuosavybės teises į 6,00 ha ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose, grąžinant jo dalis natūra, o likusią dalį išpirkti perduodant lygiaverčius sklypus. Dėl likusių skundo reikalavimų pareiškėja apeliaciniame skunde jokių argumentų nėra pateikusi. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau aptars tik apeliaciniame skunde iškeltus ir kilusį ginčą liečiančius esminius aspektus.

72. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas) bei jį lydinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka).

73. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

74. Įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

75. Atsižvelgiant į nurodytas Atkūrimo įstatymo bei Įgyvendinimo tvarkos nuostatas konstatuotina, kad nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę atkūrimo procese dalyvauja dvi valstybės institucijos – Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės administracija - ir jos šiame procese veikia pagal joms Atkūrimo įstatymu bei Įgyvendinimo tvarkos priskirtą kompetenciją. Įvertinus Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei Įgyvendinimo tvarkos 106 punkto anksčiau aptartą reglamentavimą, taip pat darytina išvada, jog vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui į mieste esančią žemę grąžinant ją natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Nesant savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, kuris būtų skirtas nuosavybės teisių atkūrimui, Nacionalinė žemės tarnyba neturi galimybės priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo.

76. Kaip nagrinėjamoje byloje yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas bei ką tvirtina nagrinėjamoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, nagrinėjamoje situacijoje aktualių dokumentų, t.y. Įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytų dokumentų (žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje), kuriais būtų realizuojama pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, Druskininkų m. savivaldybės administracija nėra pateikusi Nacionalinei žemės tarnybos Druskininkų skyriui, todėl Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyrius neturi teisėto pagrindo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę buvusio savininko A. K. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės ribose, Druskininkų mieste. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimų - įpareigoti NŽT Druskininkų skyrių atkurti R. K. nuosavybės teises į mišku apaugusią 0,30 ha žemės sklypo dalį, t. y. 0,14 ha grąžinti natūra kitoje buvusioje rėžiais suskirstytoje teritorijoje, besiribojančioje su prašomu grąžinti natūra 0,16 ha ploto žemės sklypu; atkurti R. K. nuosavybės teises į 6,00 ha ploto žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose, grąžinant natūra 1,2654 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Druskininkai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei teritorijos dalį virš (duomenys neskelbtini) g., Druskininkuose, apytikris plotas 1–1,5 ha; bei teritorijos dalį, ribojamą (duomenys neskelbtini) g..

77. Kaip nurodyta anksčiau, nagrinėjamoje byloje pareiškėja atsakovu yra nurodžiusi NŽT Druskininkų skyrių bei visus skundo reikalavimus yra suformulavusi būtent šio viešojo administravimo subjekto atžvilgiu. Tačiau savo apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė eilę argumentų, kurie jos teigimu patvirtina, kad žemė, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises, nepriskirtina valstybės išperkamai žemei, todėl jos manymu Druskininkų m. savivaldybės administracija nepagrįstai atsako suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Taigi pareiškėja apeliaciniame skunde pateikė argumentus, kuriais ginčijami ne šioje byloje esančio atsakovo, o Druskininkų miesto savivaldybės administracijos sprendimai bei veiksmai.

78. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu (asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus), visus šiuos pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip neaktualius sprendžiant byloje kilusį ginčą, nes nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas nei vienas Druskininkų m. savivaldybės administracijos veiksmas ar sprendimas, kuriais žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, buvo priskirta valstybės išperkamai žemei.

79. Kartu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalį savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Todėl konstatuotina, kad duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio pagrindo vertinti ar kvestionuoti Druskininkų savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

80. Pasisakant dėl pareiškėjos reikalavimo negrąžintą natūra žemės dalį išpirkti perduodant lygiaverčius sklypus, pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktą už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą. Įgyvendinimo tvarkos 30 punktas nustato, kad, piliečiams perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, lygiaverčius turėtajam, žemės sklypai formuojami laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemėtvarkos projektus. Žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami vadovaujantis Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“.

81. Perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės ar miško sklypą tvarka detaliai reglamentuota Įgyvendinimo tvarkos 105 punkte, kuris nustato, kad žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus, pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto skaičiavimus nustato valstybės išperkamo turto vertę ir piliečiui sutikus žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius. Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs teritorinio skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to teritorinio skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Teritorinio skyriaus vedėjas ne rečiau kaip kartą per mėnesį įvertina gautas išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Jeigu paaiškėja, kad pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą žemės įsigijimo eilę piliečio pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn jo pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje negalės būti tenkinama, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados (-ų) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn įvertinimo privalo piliečiui raštu apie tai pranešti registruotu laišku ir pasiūlyti rinktis žemės sklypą šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje. Tokiu atveju pilietis teritoriniam skyriui, kuriam pateikta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo pateikia prašymą ir nurodo, kurios šios ar kitos savivaldybės seniūnijos kitos kadastro vietovės teritorijoje pageidauja gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Teritoriniam skyriui pateiktas piliečio prašymas ir išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiunčiami pagal Tvarkos 29 punkte nustatytą procedūrą. Įgyvendinimo tvarkos 9 punkte nurodyta, kad piliečiui pageidaujant gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, nurodoma vietovė, kurioje jie pageidauja gauti sklypus.

82. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja už valstybės išperkamą žemę (mišką) išreiškė valią gauti lygiaverčius žemės (miško) sklypus keliose kadastro vietovėse. Todėl atsižvelgiant į Įgyvendinimo tvarkos 9, 105 punktų nuostatas konstatuotina, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti savo teisę gauti lygiaverčius žemės (miško) sklypus už valstybės išperkamą žemę, turi konkretizuoti savo prašymą, nurodydama žemės plotą, už kurį pageidauja gauti lygiavertį (-ius) žemės (miško) sklypą (-us) ir nurodyti pasirinktą kadastro vietovę(-es), nes nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija šiuos aspektus turėtų nuspręsti už pareiškėją. Pažymėtina, kad apie šią būtinybę pareiškėja ne kartą buvo informuota atsakovo raštais (2017m. kovo 14d. raštu Nr. 50SD-349-(14.50.92.), 2017m. birželio 22d. raštu Nr. 50SD-838-(14.50.92.), 2017m. rugsėjo 7d. raštu Nr. 50SD-1308-(14.50.92.), 2018m. vasario 26d. raštu Nr. 50SD-223-(14.50.92.)). Nesant tinkamai išreikštos pareiškėjos valios, nėra įmanomas Išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn surašymas bei visi vėlesni įgaliotų institucijų veiksmai bei sprendimai, kuriais projektuojamas perduotinas neatlygintinai žemės ar miško sklypas, tame tarpe ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintinai žemės ar miško sklypą priėmimas.

83. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

84. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.