- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- A-662-1405-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01301-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- G. A.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo - Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. A. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2010 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. 5-S-1977 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą suteikti pareiškėjui specialų nekarinį policijos vyresniojo inspektoriaus laipsnį.
Paaiškino, kad vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1989 m. Nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1998 m. birželio 1 d. dirbo Utenos rajono policijos komisariato Kelių policijos viršila. Nuo 1998 m. birželio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. dirbo Kelių policijos jaunesniuoju inspektoriumi. 2003 m. gegužės 1 d. buvo paskirtas Viešosios policijos Patrulių būrio jaunesniuoju inspektoriumi (nuo 2003 m. gruodžio 8 d. pareigų pavadinimas pakeistas į specialisto). Nuo 2008 m. spalio 1 d. dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių būrio specialistu. Teigė, kad specialūs nekariniai laipsniai pareigūnams suteikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (toliau – ir Statutas) ir vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo ir pervardijimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Atkreipė dėmesį, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalyje reikalavimas būti įgijusiam aukštąjį išsilavinimą nenustatytas. Darė išvadą, kad atsakovas netinkamai aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus bei nepagrįstai siejo aukštesnio vidurinės grandies policijos laipsnio suteikimą su aukštojo išsilavinimo turėjimu (įgijimu). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas ir vyresnysis vadovas teigiamai įvertino jo ilgametę tarnybą bei, atsižvelgę į įstatymu nustatytus reikalavimus, pripažino, kad pareiškėjas yra užsitarnavęs aukštesnį - vyresniojo inspektoriaus - laipsnį. Akcentavo, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo momentu pareiškėjas turėjo didesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą ir jam buvo suteiktas inspektoriaus specialus nekarinis policijos laipsnis. Nurodė, kad eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Atkreipė dėmesį, kad jo pareigybę atitinkantis aukščiausias specialus nekarinis laipsnis yra vyresnysis inspektorius.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 16-17) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis, atsakovo nuomone, yra aukštais išsilavinimas. Nurodė Statuto 14 straipsnio 5, 6 dalis, pažymėjo, kad Departamentas savo sprendimą grindė ir Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. rugsėjo 13 d., 2006 m. spalio 10 d. ir 2007 m. spalio 11 d. raštais, kuriuose išdėstyta Vidaus reikalų ministerijos bendra žinybinė pozicija, pagrįsta Statuto 14 straipsniu, kad pareigūnui suteikiant aukštesnį laipsnį pagal Statuto 14 straipsnio 6 ir 9 dalis būtina sąlyga turėti aukštąjį išsilavinimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b. l. 10-11) nurodė, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje dirba nuo 1989 m. Atsižvelgiant į šiai dienai esamą skirtingą teismų praktiką, susijusią su specialių nekarinių laipsnių pareigūnams suteikimu, mano, kad vadovaujantis Statuto 3 straipsniu, vidaus tarnyba yra grindžiama karjeros tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms bei kitais principais, todėl siekiant nepažeisti pareiškėjo atžvilgiu šių principų, buvo išsiųstas teikimas suteikti pareiškėjui aukštesnį vidurinės grandies pareigūno policijos laipsnį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pagal Statuto 13 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktus, policijos inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus laipsniai yra priskiriami vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių kategorijai. Pagal Statuto 14 straipsnio 5 dalį, policijos inspektoriaus laipsnis gali būti suteiktas tik asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Kadangi policijos inspektoriaus laipsnis yra žemiausias iš vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, todėl reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi būti taikomas ir aukštesnių už šį laipsnį policijos laipsnių atžvilgiu, t. y. reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tame tarpe ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu. Darė išvadą, kad asmeniui Statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo. Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus, kurie būtini suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, teismas vertino kaip papildomus reikalavimus Statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu.
Atkreipė dėmesį, kad iš Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio pavadinimo – „Tarnybos tęstinumas“ ir juo reguliuojamų klausimų rato, matyti, kad šio teisės akto paskirtis yra sureguliuoti tarpusavyje teisinius santykius pareigūnų vidaus tarnybos srityje, kurie egzistavo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo ir kurie atsirado po jo įsigaliojimo, užtikrinant nenutrūkstamą šių pareigūnų darbo, užimant tas pačias pareigas vidaus tarnyboje, tęstinumą. Darė išvadą, kad Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos, vertinant jas su Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nuostatomis, tarpusavyje sąveikauja kaip bendroji (Statutas) ir specialioji (Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas) teisės normos. Pažymėjo, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatyme nėra nuostatų, kurios būtų skirtos reguliuoti klausimus, susijusius su aukštesnių policijos laipsnių suteikimu pareigūnams, jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Statuto įsigaliojimo. Darė išvadą, kad šiems klausimams (aukštesnių policijos laipsnių suteikimo) spręsti Statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas netaikytinas, o taikytinas Statutas, šiuo atveju Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos. Pažymėjo, kad tokios minėtų teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas anksčiau išnagrinėtose administracinėse bylose Nr. A502-1822/2008, A822-318/2009, A143–144/2009, A502-1969/2008, A438-370/2009.
Pabrėžė, kad nors pareiškėjas iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėjo ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą, tačiau Statuto patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis nesuteikia teisės jam gauti aukštesnį vyresniojo inspektoriaus laipsnį už turimą inspektoriaus laipsnį, neturint aukštojo išsilavinimo.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 46-48) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
Pažymi, kad Statuto 14 straipsnio 6 dalyje nėra nustatytas reikalavimas būti įgijusiam aukštąjį išsilavinimą. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 5 dalis nustato, kad reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą netaikomas pareigūnams, kurie iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turi ne mažesnį kaip 10 metų vidaus tarnybos stažą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį Nr. A10-674/2007 ir pažymi, kad jo tiesioginis vadovas, vyresnysis vadovas teigiamai įvertino ilgametę tarnybą bei, atsižvelgę į įstatymu nustatytus reikalavimus, pripažino, kad jis yra užsitarnavęs aukštesnį – vyresniojo inspektoriaus – laipsnį. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį Nr. A438-97/2009 ir pažymi, kad Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo metu turėjo didesnį nei 10 metų vidaus tarnybos stažą, jam buvo suteiktas inspektoriaus specialus nekarinis policijos laipsnis, eina iš esmės tas pačias pareigas, kurias ėjo iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo. Atkreipia dėmesį, jog jo pareigybę atitinkantis aukščiausias specialus nekarinis laipsnis yra vyresnysis inspektorius. Pažymi, jog Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustato, jog pareigūnai, kurie eina pareigas neturėdami reikiamo išsilavinimo, negali dalyvauti atrankoje aukštesnėms pareigoms eiti. Atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nepasisakė dėl einamą pareigybę atitinkančio aukštesnio laipsnio suteikimo, o įtvirtino baigtinį kriterijų sąrašą (Statuto 14 str. 6 d.), kuriais remiantis suteikiamas aukštesnis einamą pareigybę atitinkantis specialus nekarinis policijos laipsnis. Pabrėžė, kad remiantis šiais kriterijais (ilgametė tarnybos patirtis, puikūs darbo rezultatai) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas teikė prašymą dėl aukštesnio laipsnio pareiškėjui suteikimo, nesiejant to su aukštesnėmis pareigomis. Sutinka, kad Statuto 14 straipsnio 5, 6 dalys vertintinos kaip bendroji teisės norma Statuto įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio nuostatų atžvilgiu, tačiau pažymi, jog nuo 2003 m. gegužės 1 d. jam suteikus specialų nekarinį policijos laipsnį – inspektoriaus, buvo laikoma, kad šio laipsnio suteikimui jam nereikėjo būti įgijusiam aukštojo išsilavinimo. Daro išvadą, kad buvo preziumuojama, jog jis kaip pareigūnas atitinka bendruosius reikalavimus inspektoriaus laipsniui gauti. Teigia, kad aukštesnio vidurinės grandies pareigūnų laipsnio (vyresniojo inspektoriaus) nesuteikimas yra neteisėtas bei pažeidžiantis tarnybos tęstinumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principus.
Atsiliepimas
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-53) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Vadovaudamasis Statuto 14 straipsnio 5-7 dalimis, mano, kad siekiant suteikti aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, reikalinga, jog pareigūnas eitų atitinkamas pareigas, būtų ištarnavęs šiuo atveju 2 metus, turėdamas vyresniojo inspektoriaus laipsnį, turėtų jo pareigoms eiti reikalingą kvalifikaciją ir nuopelnų, kurių pakankamumą aukštesniam laipsniui suteikti kiekvienu atveju įvertina tiesioginis vadovas, vadovas, teikiantis suteikti laipsnį ir vadovas, suteikiantis laipsnį. Daro išvadą, kad pareiškėjui nėra galimybės suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, nes jis neturi jo pareigoms eiti reikalingos kvalifikacijos, kurios dalis, atsakovo nuomone, yra aukštasis išsilavinimas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A438-407/2009. Pažymi, kad Vidaus reikalų ministerijos bendra žinybinė pozicija pagrįsta Statuto 14 straipsnio nuostatomis, o ne vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1V-52 patvirtinta Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų specialių nekarinių laipsnių suteikimo taisyklių sena redakcija. Nurodo, kad Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. spalio 10 d. rašte Nr. 1D-7558(2) pareigų paaukštinimo sąvoka nesiejama su aukštesnio laipsnio suteikimo sąvoka. Apie ją pateikiama tik žinybinė nuomonė kaip apie atskirą institutą. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 55-56) atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A438-407/2009, Nr. A438-97/2009, Nr. A10-674/2007 ir daro išvadą, kad teismų praktika, susijusi su specialių nekarinių laipsnių pareigūnams suteikimu, yra skirtinga. Paaiškina, kad išsiuntė teikimą suteikti specialųjį nekarinį policijos aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, siekiant nepažeisti G. A. atžvilgiu Statuto 3 straipsnyje įtvirtintų principų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 5-S-1977 „Dėl teikimų vyresniojo inspektoriaus laipsniui suteikti“, kuriuo buvo grąžintas teikimas pareiškėjui suteikti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, motyvuojant tuo, jog jis neturi tam reikalingo aukštojo išsilavinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad, siekiant įgyti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, yra būtina turėti aukštąjį išsilavinimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas užima Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio specialisto pareigas, turėdamas suteiktą inspektoriaus laipsnį, siekia gauti vyresniojo inspektoriaus laipsnį, neturėdamas aukštojo išsilavinimo.
Pagal Vidaus tarnybos statuto 13 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktus policijos inspektoriaus ir vyresniojo inspektoriaus laipsniai yra priskiriami vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių kategorijai.
Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių suteikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5-7 dalys. Pagal paminėto straipsnio 5 dalį policijos inspektoriaus laipsnis gali būti suteiktas tik asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą. Kadangi policijos inspektoriaus laipsnis yra žemiausias iš vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, todėl reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra bendrasis reikalavimas, kuris turi būti taikomas ir aukštesnių už šį laipsnį policijos laipsnių atžvilgiu, t. y. reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tame tarpe ir vyresniojo inspektoriaus ar komisaro inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu. Tai lemia, kad asmeniui Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalies tvarka suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, turi būti paisoma šio straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo dėl aukštojo išsilavinimo įgijimo. Šiuo atveju, Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai, kurie būtini suteikiant aukštesnį vidurinės grandies laipsnį, vertintini kaip papildomi reikalavimai, Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų atžvilgiu.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas aukštesnių laipsnių suteikimo pareigūnams (jiems einant atitinkamas pareigas, kurias jie užima po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo) klausimų nereglamentuoja, o tik nustato iki Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo turėtų pareiginių laipsnių prilyginimo specialiems nekariniams policijos laipsniams ir pervardijimo taisykles. Todėl aukštesnių policijos laipsnių suteikimo klausimams spręsti Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas netaikytinas, o, kaip jau minėta, taikytinas Vidaus tarnybos statutas (Statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos).
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau ne kartą yra konstatavęs, kad aiškinant Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio nuostatas loginiu ir sisteminiu būdais, darytina išvada, jog aukštesnio lygio policijos laipsniai (to paties lygio (grandies) aukštesni policijos laipsniai ar aukštesnio lygio (grandies) policijos laipsniai) nei viršilos ar inspektoriaus, suteikiami tik tiems pareigūnams, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (pvz., administracinės bylos Nr. A438-239/2010; Nr. A502-1822/2008; Nr. A822-318/2009; Nr. A143–144/2009; Nr. A502-1969/2008; Nr. A438-1605/2009; Nr. A822-2034/2008; Nr. A756-777/2009; Nr. A662-373/2010 ir kt.).
Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ir neturėdama pagrindo kitaip aiškinti materialinės teisės normų bei daryti kitokias išvadas nei minėtuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniuose sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skundžiamo atsakovo sprendimo priėmimo metu nebuvo įgijęs aukštojo išsilavinimo, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų ir jo skundą atmetė.
Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-674/2007 išdėstytos nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogišką ginčą, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1969/2008, atsižvelgdamas į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymų nuostatomis, aukštasis išsilavinimas gali būti universitetinis ir neuniversitetinis, konstatavo, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl aukštojo universitetinio išsilavinimo reikalavimo taikymo aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turintiems pareigūnams, siekiantiems įgyti aukštesnį vidaus tarnybos laipsnį. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl aukštojo išsilavinimo (nebūtinai aukštojo universitetinio išsilavinimo) reikalavimo taikymo pareiškėjo atžvilgiu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–97/2009. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje šiuo aspektu (anksčiau nurodytos administracinės bylos) iš esmės laikomasi vieningos pozicijos, todėl vadovautis šia nutartimi ir kurti naują precedentą nėra jokio pagrindo.
Kadangi pagal Vidaus tarnybos statuto 14 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas - reikalavimas dėl aukštojo išsilavinimo yra taikomas visų vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsnių, tame tarpe ir siekiant gauti aukštesnį už turimą (inspektoriaus) laipsnį - vyresniojo inspektoriaus laipsnio, atžvilgiu, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.