Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. N. bei transporto priemonės, su kuria padaryti pažeidimai, savininke VĮ Regitra įregistruotai E. M.,

nedalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK – atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama R. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2015 m. rugsėjo 4 d., 1.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – E. M. vardu VĮ Regitra įregistruotą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į pastato sieną, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė; iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė; po eismo įvykio vairuotojas vartojo alkoholį – jam nustatytas 4,42 prom. girtumas, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 bei 221 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžiuose kaltę pripažino, supranta, kad elgėsi blogai, labai gailisi, prašo neskirti didelės baudos. R. N. parodė, kad vairavo Audi 80, kurį prieš gerus tris mėnesius už 200 Eur buvo nusipirkę iš jo sugyventinės brolienės E. M., bet nepersirašę. Automobilio perdavimo aktas nebuvo surašytas, nes jie tik iš Danijos grįžę. Automobilį vairavo, nes susipyko su drauge. Rado internete, jog ji su kažkuo susirašinėja. Viskas – dėl pykčio, paskui jis pasakė sugyventinei, ir ji paskambino policijai. Atsitrenkė į dar kolūkio laikų pastato sieną, nes jam buvo kliūtis. Galėjo ir į mašiną kirsti, nes jaunimas ten sukinėjosi – „paišė saules“ vadinamas. Geriau būtų į automobilį, tai bent draudimą gautų. Automobilį paliko prie Stasiūnų Pasagėlės, nes jis buvo užlenktas, šiaip važiavo dar. Tik atsitrenkęs iš karto jo nepaliko, parvarė į aikštelę ir tada pasakė draugei, ji paskambino į policiją. Kai grįžo, nusipirko 2 butelius po litrą alaus, juos išgėrė prieš atvykstant policijai ir užtai iš karto pripūtė. Policijoje jam sakė, kad, jei būtų vartojęs alkoholį po truputį, tai būtų mažiau pripūtęs.

VĮ Regitra transporto priemonės, su kuria padaryti pažeidimai, savininke įregistruota E. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su vyru pardavė mašiną, bet nesutvarkė dokumentų; R. N. atsiskaitė už automobilį gal rugsėjį, rugpjūtį, o gal liepą. Policija jai nepranešė apie pažeidimą, pranešė R. N. ir jos vyro sesuo. Tuo metu jau buvo atsiskaityta už automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini protokolą surašiusiai institucijai trūkumams šalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) tam įgaliotas organas (pareigūnas) /.../ surašo protokolą. Jo būtinus turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina ATPK 260 str. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, ATP padarymo vieta, laikas ir esmė; ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina ATP sudėties objektyviųjų požymių visuma. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad ATP protokolas surašomas, kai nustatytas ATP padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus ATP sudėties elementus. Neretai ATP protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ATP padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas, ir dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Nustatydami pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti ATP protokolą, privalo, remdamiesi ATPK straipsnio dispozicija, protokole nurodyti visas būtinas faktines aplinkybes ir tiksliai nurodyti reikiamus teisės aktų straipsnius ar punktus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti ATP bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, nustatyti su juo susijusias aplinkybes bei konstatuoti, jog veika kvalifikuota tinkamai. Nuo teisingo protokolo surašymo žymia dalimi priklauso ir ATP bylos baigtis, protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-3-1135/2005). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai, ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 str. (susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Taigi ATP protokole turi būti tinkamai teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek ATP bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Protokole pateiktas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant ATP bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją buvo nustatyta administracinė atsakomybė.

Be to, protokole nurodytos faktinės aplinkybės privalo būti pagrįstos ir bylos medžiaga. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš Kauno apskrities Kaišiadorių rajono PK VPS PB specialisto M. Z. 2015 m. rugsėjo 4 d. R. N. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 63P-37370224-15 (toliau – protokolas) matyti, jog jam inkriminuojamos tokios veikos – kad jis 2015 m. rugsėjo 4 d., 1.42 val., Kaišiadorių r. sav., Stasiūnų k., Ateities 2B, vairuodamas transporto priemonę – E. M. vardu VĮ Regitra įregistruotą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, dėl to nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į pastato sieną, dėl ko buvo apgadinta transporto priemonė;po eismo įvykio vartojo alkoholį (jam nustatytas 4,42 prom. girtumas) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo;iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė (b. l. 5-6).

Protokole nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 bei 221 punktų reikalavimus, ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 8 d. bei 126 str. 4 d.,

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nuoseklioje teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2 d. nekyla.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kam nors būtų kilusi žala. Nors protokole nurodoma, jog 2015 m. rugsėjo 4 d., 1.42 val., vairuodamas transporto priemonę R. N. atsitrenkė į pastato sieną, kad šiam pastatui būtų padaryta žala, nenurodoma. Iš byloje esančios pastato nuotraukos (b. l. 8) neįmanoma nuspręsti, ar šiam pastatui žala padaryta ar ne, o tarnybiniuose pareigūnų pranešimuose apskritai teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo sugyventinei I. M. paaiškino, jog norėjo užsimušti ir kad su mašina trenkėsi į medį (b. l. 10, 11); pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo 2015 m. rugsėjo 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad policijai nepranešė ir iš įvykio vietos išvažiavo, nes sienos neapgadino, nuostolių niekam nepadarė, tik apgadino draugės automobilį, kuris yra jų bendras turtas (b. l. 7). Tai, kad I. M. pranešė policijai, jog apgadintas jos automobilis, nėra pagrindas R. N. atsakomybei pagal ATPK 127 str. 2 d. kilti. Remiantis teismų praktika, nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykio metu būtų sugadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, nėra, protokolą surašiusi institucija privalo išsiaiškinti minėtas aplinkybes ir, nustačius, jog žala kito asmens turtui padaryta buvo, perduoti teismui tinkamai surašytą protokolą ir tinkamai parengtą administracinio teisės pažeidimo medžiagą.

ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles.

Protokole nurodyta, jog R. N. iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė (b. l. 5-6). KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu jo metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 p.), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 p.). Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ar apgadinta kita transporto priemonė ar padaryta turtinė žala bet kokiam kitam eismo įvykio vietoje buvusiam turtui, tačiau teismas sprendžia, kad žalos padarymo faktas gali būti nustatytas, todėl protokolas grąžintinas jį surašiusiai institucijai.

Analogiškai, esant nenustatytam žalos padarymo faktui, šioje byloje R. N. negali būti traukiamas atsakomybėn ir pagal ATPK 126 str. 4 d., kadangi nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėtį būtinas šio straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis – įvykęs eismo įvykis. Taigi, netgi nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui 4,42 promilės neblaivumo laipsnį, jis negali būti traukiamas atsakomybėn, jei nebuvo nustatyta, jog vairavo automobilį, būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pareiga nevartoti alkoholio R. N. būtų kilusi tik, jei būtų nustatytas eismo įvykio faktas, t. y. pažeidėjui būtų atsiradusi pareiga pranešti policijai, privalančiai nustatyti eismo įvykio aplinkybes, taigi, analogiškai anksčiau minėtiems motyvams, aiškintis eismo įvykiu padarytą žalą, kadangi byloje nebuvo nustatinėjama, ar R. N. 2015 m. rugsėjo 4 d., 1.42 val., automobilį vairavo neblaivus. Priešingai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad pranešėja I. M. paaiškino, kad jos sugyventinis R. N. mašinos raktelius pasiėmė ir išvažiavo būdamas blaivus (b. l. 10, 11).

Pastebėtina, kad teismui nėra aišku, kodėl pareigūnai R. N. inkriminuoja ir ATPK 124¹ str. 8 d. Jam surašytame protokole nurodyti KET 9, 127, 219 ir 221 p. reikalavimų pažeidimai. KET 9 p. sakoma, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 127 p. – kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas; KET 219 p. – kad, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (219.1 p.), pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (219.2 p.), pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo ir privalomosios techninės apžiūros dokumentus, privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ar kitus asmens turimus dokumentus, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai (219.3 p.), jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam (219.4 p.), imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai (219.5 p.). Pagal KET 221 p., su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Abejonių nekelia, kad protokole nurodomas kaip pažeistas KET 221 p. atitinka ATPK 126 str. 4 d., nes joje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, ne tik esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, bet ir neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Pagrįstai tikėtina, jog protokole nurodomas kaip pažeistas KET 219 p. atitinka ATPK 130 str. 1 d. Kaip matyti iš protokolo, pareigūnai laiko, kad R. N. nesilaikė ir KET 127 p., nurodančio vairuotojui, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kadangi kitos veikos, kuri keltų atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 8 d., protokole nėra nurodyta, yra tikimybė, kad būtent dėl R. N. nepasirinkto tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, neatsižvelgus į kelio ir važiavimo sąlygas, ir dėl to nesuvaldytos transporto priemonės, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuotas minėtas ATPK straipsnis. Visgi pažymėtina, kad jis koreliuoja su ATPK 127 str. 2 d., pagal kurį atsakomybė kyla dėl KET 9 p., kuriame sakoma, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 9 p. numatyta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui apima KET 127 p. nurodymus vairuotojui, pasirenkant važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, todėl teismas mano, kad nereikėtų už tai protokole nurodyti atsakomybės pagal du ATPK straipsnius (124¹ str. 8 d. ir 127 str. 2 d.), juo labiau, kad pagal ATPK 124¹ str. 8 d. atsakomybė kyla už KET pažeidimų, nenumatytų ATPK, padarymą. Kita vertus KET 9 p. pareiga sietina su pavojumi kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui ir aplinkai, kas tiesiogiai numatyta ATPK 127 str. 2 d., tačiau bylos medžiagoje, kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad būtų sugadintas ar apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, išskyrus paties R. N. vairuotą ir, kaip nustatyta, jam su sugyventine priklausančią transporto priemonę.

Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Pareigūnai visiškai netyrė, ar 2015 m. rugsėjo 4 d., 1.42 val., R. N. vairuotam automobiliui atsitrenkus į pastato sieną (įvykio vieta nurodoma Kaišiadorių r. sav., Stasiūnų k., Ateities g. 2B), pastatui ar kokiam kitam kitų asmenų turtui buvo padaryta žala, kas yra būtina sąlyga administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. bei 126 str. 4. Kadangi bylos medžiagoje nėra duomenų, kas yra pastato savininkas, teismas neturi galimybės pats išsiaiškinti faktinių aplinkybių. Teismas taip pat pažymi, jog, nenustačius kitam asmeniui padarytos žalos fakto, su tuo susijusios pareigos pranešti policijai, ir dėl to bylą nutraukus pagal minėtus ATPK straipsnius, ATP bylą nagrinėti ir nustačius kaltu administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį bausti pagal ATPK 124¹ str. 8 d. turėtų policijos pareigūnai (ATPK 225 str. 1 d.).

Darytina išvada, jog Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB specialisto M. Z. 2015 m. rugsėjo 4 d. R. N. surašytas ATP protokolas Nr. 63P-37370224-15 turi esminių trūkumų, kurių negalima pašalinti teisme, todėl jis ir kita ATP medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 260, 280, 284 ir 287 str., teismas

nutaria:

grąžinti Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB specialisto M. Z. 2015 m. rugsėjo 4 d. R. N. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą protokolą Nr. 63P-37370224-15 ir kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK trūkumams šalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.