- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-858-939-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00400-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- E. K., D. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. D.
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir D. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. D.) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai E. K. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu (b. l. 3-7) į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 33VĮ-(14.33.2)-740 „Dėl žemės sklypo formavimo projekto tvirtinimo Šilalės rajono savivaldybėje” (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjai paaiškino, kad jiems nuosavybės teise priklauso pastatas – Gyvulių supirkimo punktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei rampa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Degliškės k. Šilalės raj. Greta šių statinių trečiasis suinteresuotas asmuo V. D. formuoja žemės sklypą valstybinėje žemėje prie nuosavybės teise registruoto statinio – siloso tranšėjos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šilalės raj. Skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas UAB „Eurometras“ parengtas žemės ūkio paskirties 0,0785 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalės raj., formavimo ir pertvarkymo projektas prie minėtos V. D. priklausančios siloso tranšėjos. Pareiškėjai teigė, kad sklypo formavimo projektas patvirtintas neteisėtai, kadangi faktiškai nebuvo statinio prie kurio galėjo būti formuojamas sklypas laisvojoje valstybinėje žemėje, be to, formuojant sklypą buvo pažeistos trečiųjų asmenų, t. y. pareiškėjų teisės, nes jie nebegalės tinkamai naudotis jiems priklausančiu statiniu – rampa, kadangi privažiuojant prie rampos su gyvulių furgonu manevrui reikalingas 25x25 m. plotas, todėl manevruodama transporto priemonė pateks į V. D. suformuoto žemės sklypo ribas, be to, į formuojamą žemės sklypą įtraukta siloso tranšėjos eksploatavimui nebūtina bendro naudojimo aikštelė, kuria važiuoja įvairios transporto priemonės. Pareiškėjai teigė, kad yra pažeistos jų teisės nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo” 20, 21 punktų reikalavimų. Pažymėjo, jog pateikdami skundą pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 44 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 32 straipsnio 4 dalimi, suteikiančiomis teisę tretiesiems asmenims skųsti sprendimus, susijusius su teritorijų planavimo proceso metu priimtais sprendimais.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 28-29) nutarė pareiškėjų E. K. ir D. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-(14.33.2)-740 „Dėl žemės sklypo formavimo projekto tvirtinimo Šilalės rajono savivaldybėje” panaikinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš Įsakymo turinio matyti, kad jis yra priimtas ne pareiškėjų, o fizinio asmens V. D. atžvilgiu. Taigi pareiškėjams (ar kuriam vienam iš jų) ginčijamu Įsakymu jokių teisių ir/ar pareigų nenustatyta, todėl akivaizdu, kad šis Įsakymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia ir jis negali būti ir ginčo administraciniame teisme objektu ir (ar) laikyti jo ginčo dalyku byloje nėra juridinio pagrindo. Pabrėžė, jog atsisakius priimti skundą aukščiau nurodytu juridiniu pagrindu kiti skundo trūkumai neaptariami.
III.
Pareiškėjai E. K. ir D. K. atskiruoju skundu (b. l. 32-34) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjų skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-(14.33.2)-740 „Dėl žemės sklypo formavimo projekto tvirtinimo Šilalės rajono savivaldybėje” panaikinimo.
Atskirajame skunde nurodoma, jog Įsakymas yra individualus teisės aktas ir sukelia teisines pasekmes ir kitiems asmenims. Po Įsakymo priėmimo atsirado pagrindas atlikti suformuoto sklypo kadastrinius matavimus, pažymėti sklypo ribas natūroje ir išsinuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu. Taigi skundžiamo Įsakymo įtaka akivaizdi tiek jame nurodytam adresatui V. D., tiek ir tretiesiems asmenims, greta formuojamo sklypo nuosavybės teise turintiems statinį ir siekiantiems taip pat suformuoti naują sklypą prie savo nuosavybės teise turimo statinio. Pažymi, jog Įsakymas sukuria tam tikras teisines pasekmes, nes jie būdami greta esančio statinio savininkais privalės laikytis, nepažeisti suformuoto sklypo ribų, be to, privažiuoti prie pareiškėjų nuosavybės teise priklausančios rampos nepažeidžiant suformuoto sklypo ribų bus neįmanoma. Paaiškina, jog su pirmosios instancijos teismo motyvu būtų galima sutikti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjai nebūtų greta suformuoto sklypo esančio statinio savininkai, jeigu pareiškėjų su suformuotu sklypu nesietų jokios teisinės ar faktinės sąsajos, tačiau šiuo atveju yra priešingai ir tai patvirtina skundo argumentai bei prie skundo pateikti įrodymai. Ginčijamas Įsakymas pareiškėjams sukelia tam tikras pasekmes ir dėl to, kad pareiškėjai taip pat turi teisę formuoti žemės sklypą valstybinėje žemėje prie jiems priklausančių statinių, todėl jie galės suformuoti naują sklypą tik tokiomis priderintomis prie V. D. sklypo ribomis, kokios yra patvirtintos skundžiamu Įsakymu. Tai reiškia, kad pareiškėjams bus atimta galimybė formuoti sklypą tokio dydžio ir konfigūracijos, kad jie galėtų tinkamai pagal paskirtį naudoti statinį, t. y. kad galėtų prie jo privažiuoti. Todėl ginčijamas Įsakymas sukelia teisines pasekmes pareiškėjams, tuo labiau, kad jie jau yra pradėję sklypo formavimo procesą. Pareiškėjai nurodo, jog, šiuo metu neišnagrinėjus skundžiamo administracinio akto teisėtumo klausimo, nebeliks galimybės išspręsti kilusių ginčų formuojant prie pareiškėjams priklausančio statinio valstybinės žemės sklypą, kadangi bus praleisti Įsakymo apskundimo terminai ir patikrinti jo teisėtumo nebus galimybės. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas teisę kreiptis į teismą turi ne tik asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, bet ir suinteresuota visuomenė. Taigi įstatymas numato tvarką kaip yra skundžiami tokie sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo, kas gali kreiptis į teismą, todėl pareiškėjai yra tinkami subjektai paduoti tokį skundą, nes jų teisės ir interesai pažeidžiami tiesiogiai, o galutinai nuspręsti dėl pareiškėjų teisių ir interesų pažeidimo galima tik iš esmės išnagrinėjus bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjų E. K. ir D. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 33VĮ-(14.33.2)-740 „Dėl žemės sklypo formavimo projekto tvirtinimo Šilalės rajono savivaldybėje” panaikinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjams (ar kuriam vienam iš jų) ginčijamu Įsakymu jokių teisių ir/ar pareigų nenustatyta ir Įsakymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, todėl negali būti ir ginčo administraciniame teisme objektu. Pareiškėjai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, ar teismas padarė tinkamas išvadas dėl skundžiamo Įsakymo.
Pabrėžtina, jog skundžiamu Įsakymu buvo patvirtintas UAB „Eurometras“ parengtas žemės ūkio paskirties 0,0785 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projektas, suformuotos žemės sklypo ribos, plotas, kadastro duomenys valstybinėje žemėje prie V. D. nuosavybės teise priklausančios siloso tranšėjos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, jame nurodoma, kad patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ne vėliau kaip per 15 dienų turi būti įregistruotas Šilalės rajono savivaldybės administracijos tvarkomajame teritorijų planavimo dokumentų registre (b. l. 11). Pareiškėjai pažymi, jog ginčijamas Įsakymas sukelia jiems teisines pasekmes, nes jie būdami greta esančio statinio savininkais privalės nepažeisti suformuoto žemės sklypo ribų, nepažeidžiant suformuoto sklypo ribų negalės privažiuoti prie pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios rampos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šilalės raj., be to, jie yra patys pradėję sklypo formavimo procesą ir jiems bus atimta galimybė formuoti sklypą tokio dydžio ir konfigūracijos, jog jie galėtų tinkamai pagal paskirtį naudoti rampą (b. l. 20-21, 32-34).
Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nurodo, jog skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010) (ABTĮ 13 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010). Teisėjų kolegija nurodo, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str.), arba esant numatytoms sąlygoms byloje priimti sprendimą vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsniu.
Remiantis suformuota teismų praktika ir atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Įsakymas jokių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia ir jis negali būti ir ginčo administraciniame teisme objektu ir /ar dalyku, skundžiama pirmosios instancijos naikintina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjų E. K. ir D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.