- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-05
- Bylos Nr.
- I-10210-790/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00123-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-07-22 nutartimi (b. l. 41-42) buvo priimta nagrinėti pareiškėjo A. Š. skundo dalis dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) 4 ir 15 straipsnių pagrindu neišmokėtos 15 352,70 Lt (446,45 EUR) valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d. bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 1D-9161(11) panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 1999-04-04 jam buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui jam buvo mokama sumažinta pensija. 2012-02-06 Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Pareiškėjo pensija taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnius buvo sumažinta net 26,86 proc. Remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pensija buvo sumažinta dideliu mastu. Pratęsus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 metams, buvo pasielgta neteisėtai, pažeidžiant konstitucinius principus. 2014-11-12 kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį, tačiau 2014-12-15 VRM sprendime atsisakė nagrinėti jo prašymą.
Atsiliepimas
Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 45) su juo nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims. Laikinojo įstatymo 4 straipsnis numatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.
Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.
Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.
Pareiškėjui nuo 2009-04-04 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 48). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2014-03-10 pažymos Nr. 11DP(P)-1404 (b. l. 8-9, 57-58) matyti, kad pareiškėjui 2012-2013 m. laikotarpiu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu, kuris Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, t. y., teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažintina, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo 2012-2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas.
VRM 2014-12-15 sprendimu Nr. 1D-9161(11) (b. l. 7) Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-11-12 prašymą dėl sumažintos pensijos kompensavimo, nurodydamas, kad VRM jau išnagrinėjo pareiškėjo 2014-02-10 ir 2014-04-16 prašymus.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2014-02-10 kreipėsi į VRM, prašydamas pateikti pensijos skaičiavimą, nurodant, kokio dydžio yra pensijos nepriemoka (b. l. 59). VRM 2014-03-13 sprendimu Nr. 1D-2081(11) nurodė, kad VRM neturi teisinio pagrindo išmokėti nepriemoką (b. l. 55-56). Pareiškėjas 2014-04-16 prašymu kreipėsi į VRM, prašydamas dar kartą išnagrinėti prašymą ir išmokėti visą susidariusią nepriemoką (b. l. 52-54). VRM 2014-05-12 sprendimu Nr. 1D-3617(11) nurodė, kad pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, todėl 2014-04-16 prašymas iš naujo nebus nagrinėjamas (b. l. 51).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015-11-12 prašymu pakartotinai kreipėsi į VRM, prašydamas kompensuoti visais Laikinojo įstatymo pagrindais jam neišmokėtą pensijos dalį, jokių papildomų aplinkybių, neišdėstytų 2014-02-10 ir 2014-04-16 prašymuose, nenurodė, darytina išvada, kad VRM 2014-12-15 sprendimu Nr. 1D-9161(11) pagrįstai pareiškėjo prašymą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį. Šis sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Vadinasi, pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą VRM 2014-12-15 sprendimą Nr. 1D-9161(11) nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.