Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas A.Daugėla Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2005 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš nuteistojo I. N. 1191 (tūkstantis šimtas devyniasdešimt vienas) litas 80 centų žalos atlyginimo G. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, t.y. 2005 m. vasario 15 d., apie 20. 10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbiami), atidaręs neužrakintas automobilio „Ford Transit“, valst. Nr. XXXXXXXX dureles, automobilio vairuotojo užvedimo spynelėje paliktu raktu užvedęs variklį, šį didelės- 38800 litų - vertės R. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ saugos tarnybos automobilį pagrobė.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teisėjas nepagrįstai atmetė jo prašymą iškviesti ir apklausti pagrindinius ir tiesioginius liudytojus R. N. ir V. Z. , kurie pirmi atvyko į įvykio vietą ir dalyvavo jį sulaikant prie automobilio ,,Ford Transit“ (ES Konvencija 6 str. 3 d.-d.).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiami I. N. pareikšti kaltinimai dėl didelės vertės svetimo turto pagrobimo, - nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas, taip pat visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, aptarė ir I. N. versijas, kurios nurodytos jo parodymuose, ir pagrįstai I. N. pripažino kaltu bei nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį.

Nors nuteistasis I. N. ir neprisipažįsta dalyvavęs šio nusikaltimo padaryme, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai. Liudytojas A. B. tuoj pat po nusikaltimo padarymo apibūdino automobilį ,,Ford Transit“ 2005 m. vasario 15 d. iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogusį asmenį, kurį vėliau atpažino, kaip nuteistąjį I. N. , - vilkėjo trumpą rudos spalvos odinę striukę, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, buvo apie 180-185 cm ūgio, apie 35 metų amžiaus, su stambia nosimi, neblaivus. A. B. apibūdintas automobilį ,,Ford Transit“ pavogęs asmuo iš esmės atitinka I. N. požymius (apranga, veido bruožai, amžius). Akistatos su nuteistuoju I. N. metu liudytojas A. B. patvirtino šiuos savo duotus parodymus (t.1, b.l. 94-97). Procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuoti šie įrodymai, atlikti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Tokius parodymus liudytojas A. B. davė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teisme liudytojas A. B. neabejodamas parodė, kad, būtent, I. N. buvo tas asmuo, kuris pasinaudojęs tuo, kad jis išlipo iš automobilio ir nuėjo patikrinti ar dega valstybinio numerio apšvietimo lemputė, pavogė automobilį ,,Ford Transit“. Liudytojas A. B. automobilį ,,Ford Transit“ pavogusį I. N. matė dar iki nusikaltimo padarymo, - I. N. praėjo pro automobilį ,,Ford Transit“, kuriame jis tuo metu buvo, ir įdėmiai apžiūrėjo automobilį, todėl jis gerai įsidėmėjo nuteistąjį. Kai automobilis staiga pradėjo judėti, jis pribėgęs prie automobilio atpažino, kad tai yra tas pats, prie automobilio ,,Ford Transit“ anksčiau priėjęs ir pastarąjį apžiūrinėjęs, vaikinas, kurio veido bruožus (stambi nosis), aprangą jis jau buvo įsidėmėjęs. Liudytojas A. B. nuteistąjį I. N. atpažino iš stambios nosies ir aprangos. Neužilgo (po kelių-keliolikos minučių) jis su saugos tarnybos direktoriumi N. T. Jakų kaime aptiko pavogtą automobilį. Automobilyje prie vairo sėdėjo tas pats jo matytas asmuo, - nuteistasis I. N. . Jis, atidaręs automobilio dureles, bandė nuteistąjį sulaikyti, bet šis priešinosi, bandė išrūkti. Liudytojas N. T. , apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 51-52, 98-100) ir pirmosios instancijos teisme apie automobilio ,,Ford Transit“ vagystės aplinkybes, taip pat neabejodamas parodė, kad asmuo, kuris sėdėjo už pavogto automobilio ,,Ford Transit“ vairo, ir, kurį jis padėjo A. B. iš pavogto automobilio ištraukti, buvo nuteistasis I. N. . Liudytojų A. B. ir N. T. parodymais kolegija neturi pagrindo abejoti. Šie liudytojų parodymai, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Parodymų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas (BPK 20 str. 4 d.). Byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių A. B. ir N. T. būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir galėtų nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį I. N. .

Visi paminėti faktiniai duomenys sudaro nuoseklią įrodomąją medžiagą, leidžiančią kolegijai daryti išvadą, kad byloje nustatytu laiku, - 2005 m. vasario 15 d. apie 20.10 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Klaipėdoje, Taikos pr. 109, automobilį ,,Ford Transit“ pavogė, būtent, nuteistasis I. N. , o ne kitas koks asmuo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisme apklausti liudytojais R. N. ir V. Z. , nes jie yra pagrindiniai ir tiesioginiai liudytojai šioje byloje. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Kaip matyti iš R. N. ir V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jie į Jakų kaimą atvyko po to, kai buvo rastas pavogtas automobilis ,,Ford Transit“ ir sulaikytas nuteistasis I. N. (t.1, b.l. 61-63, 64-65). Nei R. N. , nei V. Z. ,,Ford Transit“ vagystės nematė, jiems I. N. sulaikymo aplinkybės nežinomos, tai yra jų parodymai neturi tiesioginės įrodomosios reikšmės šioje byloje sprendžiant dėl I. N. kaltumo. Todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo I. N. prašymą apklausti liudytojais R. N. ir V. Z. teisme, nedaro nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad I. N. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. N. bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos BK 54straipsnio reikalavimų nepažeidė. Buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. I. N. ne vieną kartą teistam, paskirta įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos vidurkį atitinkanti laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė nėra aiškiai per griežta, bausmę švelninti pagrindo nėra.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo I. N. apeliacinį skundą atmesti.