- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-25
- Bylos Nr.
- 2A-233/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“
- Advokatai
- Irena Baranauskaitė
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo)ir Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-261-479/2006 pagal valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta” dėl 82 646,10 Lt palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Į Klaipėdos apygardos teismą 2005 m. balandžio 12 d. kreipėsi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su ieškiniu atsakovui AB „Klaipėdos nafta” dėl 585 409,69 Lt uosto žemės mokesčio už 2004 metus, 85 981,84 Lt palūkanų už 2003 m., 2004 m. ir 2005 m. tris mėnesius bei 9854 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalies argumentai
Patikslintu 2005 m. gruodžio 7 d. ieškiniu ieškovas prašė priteisti 82 646,10 Lt palūkanų už pavėluotą žemės nuomos mokesčio apmokėjimą už 2003 m. ir 2004 m. ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu 1998 m. lapkričio 4 d. sudarė žemės nuomos sutartį. Atsakovas 2005 m. spalio 25 d. sumokėjo ieškovui 585 409,69 Lt dydžio žemės nuomos mokestį už 2004 metus, tad patenkino tik pagrindinę dalį ieškinyje išdėstytų reikalavimų. Tačiau palūkanos už 2003 ir 2004 metų žemės nuomos mokesčio sumokėjimo vėlavimą nebuvo sumokėtos, taip pat nesumokėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio pirmąja dalimi ir CK 6.258 straipsniu, prašė iš atsakovo priteisti nesumokėtas palūkanas už 2003 m. ir 2004 m. žemės nuomos mokesčio sumokėjimo pavėlavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Klaipėdos nafta” ieškovui VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 67 568,5 Lt įstatyminių palūkanų už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o kitą ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė. Ieškovui atsisakius nuo ieškinio dėl 585 409,69 Lt nuomos mokesčio priteisimo, šią bylos dalį nutraukė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 3 870,8 Lt bylinėjimosi išlaidų, 4 897 Lt išlaidų ieškovo advokato pagalbai apmokėti bei 9 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2003 m. balandžio 10 d. nemokėjo žemės nuomos mokesčio dalies, tinkamai neįvykdė piniginės prievolės ir ieškovas įgijo teisę į minimalių nuostolių atlyginimą - įstatyminių palūkanų priteisimą. Ieškovas prašo teismo priteisti ne procesines, bet įstatymines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą (CK 6.210 str.) už laikotarpį iki 2005 m. balandžio 21 d., tad nors ir atsakovas prievolę sumokėti žemės nuomos mokestį už 2003 metus tinkamai įvykdė tik 2005 m. spalio 25 d. (CK 6.55 str. 1 d.), teismas saistomas ieškovo reikalavimu. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad jis neprivalėjo sumokėti nuomos mokesčio, nes dėl mokesčio dydžio buvo iškilęs ginčas. Bylą dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo nagrinėję teismai padarė bendrą išvadą, kad ieškovas teisėtai reikalavo sumokėti padidintą žemės nuomos mokestį už 2003 metus. Teismas, priteisdamas įstatymines palūkanas už termino sumokėti žemės nuomos mokestį už 2003 metus praleidimą, nurodė, kad atsakovas buvo nepakankamai atidus, netinkamai įvertino teisines sutarties aplinkybes ir dėl šios aplinkybės nėra ieškovo kaltės. Byloje yra pateikti dokumentai, kad atsakovas 2004 m. sąmoningai mokėjo mažesnį žemės nuomos mokestį, nei nustatė sutartis bei kiti norminiai aktai. Ta aplinkybė, kad žemės nuomos mokestis buvo sumokėtas iki bylos iškėlimo teisme, atsakovo atsakomybės nešalina, nes ieškovas prašo teismo priteisti ne procesines, bet įstatymines palūkanas - minimalius nuostolius už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.210 str.). Ieškovas pagrįstai prievolės už 2004 metus įvykdymo termino praleidimą skaičiuoja nuo 2004 m. balandžio 10 d., o atsakovas prievolę tinkamai įvykdė 2005 m. balandžio 21 d., nes tada sumokėjo trūkstamą mokesčio dalį. Teismas nesutiko su ieškovo nuostata, kad atsakovas prievolę įvykdė 2004 m. spalio 25 d., nes jis aiškiai nurodė, kokią skolą sumoka, ir ieškovas nepagrįstai savo valia nustatė skolų sumokėjimo eiliškumą (CK 6.55 str. 1d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Klaipėdos nafta” prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą iš dalies, t.y. dėl 67 568,50 Lt palūkanų išieškojimo, ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti pilnai, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas prašo priteisti ne procesines, bet įstatymines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Pažymi, kad prie kompensavimo funkcijų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio antrojoje dalyje numatytos procesinės palūkanos. Su ieškovu sudarytoje žemės nuomos sutartyje dėl dvigubų palūkanų - ir pagal sutartį, ir pagal įstatymą - šalys nesutarė, todėl, prasidėjus priverstiniam išieškojimui, pagrista būtų ieškoti įstatymines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2005 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal CK 6.37 straipsnio antrąją dalį.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas prašo priteisti įstatymines palūkanas už laikotarpį iki 2005 m. balandžio 21 d. Nei ieškinyje, nei ieškinio patikslinime ieškovas neatsisakė savo reikalavimo bendrovės AB „Klaipėdos nafta“ 2005 m. balandžio 21 d. apmokamą papildomą (padidintą) žemės nuomos už 2004 metus mokestį savavališkai užskaityti kaip įmoką už 2003 metus. Neįvertinęs, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti palūkanas iki 2005 m. balandžio 21 d., remdamasis savavališku kito laikotarpio apmokėjimo užskaitymu, teismas nepagrįstai priteisė 48 500,95 Lt, nes šis paskaičiavimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.
3. Nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarties (Nr.3K-3-437/2005) priėmimo dienos suprantamas nuomos mokesčio prievolės dydžio nustatymas. Tačiau reikalavimą mokėti padidintą žemės nuomos mokestį ieškovas pateikė sutarties pakeitimu 2003 m. kovo 18 d. Kadangi Žemės nuomos sutartyje nustatyta, jog, pasikeitus nuomos kainai ir nuomos mokesčiui, skirtumas sumokamas iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, tai ir atsakomybė, vertinant iš pagrįstų reikalavimų pozicijos, turėtų būti taikoma nuo 2003 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismas žemės nuomos mokesčio mokėjimo periodiškumo (ketvirčiais, kaip tai numato sutarties 34 p.) ir iš to kylančios atsakomybės dėl praleisto mokėjimo skaičiavimo terminų nevertino.
4. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas ieškinio patikslinimu pakeitė ir ieškinio dalyką ir pagrindą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovės išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Atsiliepime nurodo, kad atsakovas neteisingai vertina palūkanų esmę ir prasmę. Atsakovo argumentas, kad šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo ir pagal sutartį, ir pagal įstatymus, neturi jokio teisinio pagrindo. Šalys nesusitarė dėl palūkanų už pavėluotą piniginės prievolės mokėjimą, tad ieškovei suteikiama teisė reikalauti iš skolininko 5 proc. metinių palūkanų (CK 6.210 str.). Palūkanų reikalavimo teisės neatima sutarties 35 punktas, numatantis delspinigių mokėjimą. Kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko kartu mokėti palūkanas ir netesybas. Kadangi atsakovas nemokėjo delspinigių, ieškovas neprarado teisės į visišką palūkanų atlyginimą. Ieškovas neprašė priteisti procesinių palūkanų, tad teismas buvo saistomas ieškinio dalyko (reikalavimo). Teismo sprendimas priteisti palūkanas už žemės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. balandžio 21 d. yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pareiga pradėti mokėti nuomos mokestį atsirado 2003 m. balandžio 10 d., t.y. ne vėliau kaip per 10 dienų pasibaigus ketvirčiui (sutarties 34 p.). Nors mokestis, kaip nurodo teismas, buvo sumokėtas 2005 m. spalio 25 d., ieškovas prašė priteisti palūkanas tik iki 2005 m. balandžio 21 d. Dėl nuomos mokesčio už 2003 m. mokėjimo pradžios klausimo nurodo, kad atsakovas neteisingai aiškina žemės nuomos sutarties 34 punktą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė palūkanas už visus 2003 metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės nuomos mokesčio už 2003 m. padidinimo, 2005 m. spalio 3 d. nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-437/2005 pripažino, kad padidintas uosto žemės nuomos mokestis turi būti taikomas už visus 2003 metus, o ne nuo 2003 m. kovo 18 d., kaip nurodo atsakovas. Atsakovo argumentas, kad teismas nevertino prievolės mokėti žemės nuomos mokestį už 2003 m. nevykdymo termino, nėra pagrįstas. Remiantis CPK 328 straipsniu, iš esmės pagrįstas ir teisėtas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien tik formaliais pagrindais. Kadangi atsakovas prievolę mokėti žemės nuomos mokestį už 2003 metus įvykdė 2005 m. spalio 25 d., tai jokiu būdu nepaneigia aplinkybės, kad prievolė mokėti žemės nuomos mokestį už 2003 m. nebuvo vykdoma ir teismo nurodomu laikotarpiu (2003 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. balandžio 21 d.). Teismas nepažeidė teisė normų, priimdamas ieškinio dalyko pakeitimą – priteisti palūkanas, nes, atsakovui sumokėjus pagrindinę skolą, neliko pagrindo jos reikalauti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis, pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimo dalis turėtų būti naikinama apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio pirmosios dalies nuostatą terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Būtent šio teisiniu pagrindu ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pareiškė ieškinį šioje byloje dėl palūkanų priteisimo. Šis teisinis pagrindas yra nurodytas tiek pradiniame šioje byloje pareikštame ieškinyje, tiek ir ieškinio patikslinime (b.l. 5, 96). Tiek pradiniu ieškiniu, tiek jo patikslinimu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą už 2003 bei 2004 metus, o šio reikalavimo pagrindu nurodė iš esmės tas pačias faktines aplinkybes. Ieškinio patikslinimu ieškovas nebereiškė reikalavimo dėl žemės nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, nurodydamas, kad šį mokestį atsakovas sumokėjo po ieškinio pareiškimo šioje byloje. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą nutraukė. Tačiau toks ieškovo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio pagrindo ar dalyko pakeitimas. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad ieškovas ieškinio patikslinimu pakeitė ir ieškinio dalyką, ir pagrindą, nes vien ieškinio patikslinime išdėstytas teiginys apie ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą tokios išvados neleidžia daryti.
Kaip jau minėta, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo palūkanas už 2003 bei 2004 metus. Ieškinio patikslinime, be kitų teisinių tokio reikalavimo pagrindų, ieškovas nurodė ir CK 6.37 straipsnio pirmąją dalį, kuria nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Tačiau nei pradiniu ieškiniu, nei jo patikslinimu ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nesivadovavo CK 6.37 straipsnio antrąja dalimi, kaip teisiniu tokio reikalavimo pagrindu ir nereikalavo priteisti įstatymo nustatyto dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas prašo priteisti ne procesines, bet įstatymines palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Teisę reikalauti priteisti tokias palūkanas ieškovui suteikia CK 6.210 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kuria, kaip teisiniu ieškinio pagrindu, rėmėsi ieškovas. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad 1998 m. lapkričio 4 d. šalių sudaryta nuomos sutartimi nebuvo nustatytos palūkanos už pavėluotą žemės nuomos mokesčio mokėjimą. Tačiau šios sutarties 35 punktu buvo nustatyta, kad, praleidęs mokesčio mokėjimo terminą, nuomininkas (atsakovas) moka delspinigius. Pažymėtina, kad ieškovas sutartimi nustatytų delspinigių nereikalauja. Todėl jis, kaip kreditorius, atsakovui (skolininkui) prievolės neįvykdžius laiku, turi teisę iš atsakovo įstatymo nustatytų palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.210 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje pagal VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta” dėl uosto žemės nuomos mokesčio priteisimo už 2003 m. (civ. byla Nr. 3-357/2004) yra nustatyta, kad Jūrų uosto žemės nuomos mokesčio dydį, jo apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos koeficientą nustato įstatymas ir jie negali būti nustatomi šalių susitarimu. Šia nutartimi taip pat nustatyta, kad Uosto direkcija, apskaičiuodama uosto žemės nuomos užmokestį, sutarties nepažeidė ir vadovavosi jai suteikta teise keisti uosto žemės nuomos kainą, kai keičiasi žemės nuomos koeficientai. Taigi šia nutartimi iš esmės yra nustatyta, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pagrįstai ir teisėtai apskaičiavo atsakovui akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta” padidėjusį žemės nuomos mokestį ir tokio dydžio mokestį atsakovas privalėjo mokėti. Nustačius, kad atsakovas tokio mokesčio laiku nesumokėjo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę. Todėl negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad nuomos mokesčio prievolės dydžio nustatymas gali būti suprantamas tik nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarties priėmimo dienos.
Kaip matyti iš byloje esančio mokėjimo pavedimo Nr. 05FL-00838 (b.l. 130), žemės nuomos mokesčio skirtumą už 2004 metus atsakovas sumokėjo 2005 m. balandžio 21 d. Tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas šios prievolės įvykdymo termino praleidimą pagrįstai skaičiavo nuo 2004 m. balandžio 10 d., toks skaičiavimas atitinka 1998 m. lapkričio 4 d. šalių sudarytos nuomos sutarties 34 punkto nuostatą, pagal kurią, pasikeitus nuomos kainai ir nuomos mokesčiui, uosto žemės nuomos mokesčio skirtumas sumokamas iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 19 067,55 Lt palūkanų už prievolės pažeidimą už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. balandžio 21 d.
Iš kito mokėjimo dokumento - 2005 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymo - matyti, kad žemės nuomos mokesčio už 2003 metus įsiskolinimą 585 409,68 Lt, priteistą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 16 d. sprendimu, atsakovas sumokėjo tik 2005 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas prievolės mokėti uosto žemės nuomos mokestį už 2003 m. praleidimo terminą pagrįstai skaičiavo nuo 2003 m. balandžio 10 d. iki 2005 m. spalio 25 d., taigi pagrįstai priteisė įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už minėtą sumą (CK 6.210 str.).
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad jo atsakomybė turėtų būti taikoma nuo 2003 m. liepos 11 d. Atsakovas pats nurodo, kad reikalavimą mokėti padidintą žemės nuomos mokestį ieškovas pateikė sutarties pakeitimu 2003 m. kovo 18 d. Pagal jau minėtą 1998 m. lapkričio 4 d. šalių sudarytos nuomos sutarties 34 punkto nuostatą, pasikeitus nuomos kainai ir nuomos mokesčiui, uosto žemės nuomos mokesčio skirtumas sumokamas iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 dienos. Sekantis metų ketvirtis (antrasis ketvirtis), einantis po kovo mėnesio (po pirmojo ketvirčio pabaigos), prasideda balandžio 1 d. Taigi žemės nuomos mokesčio skirtumą atsakovas turėjo sumokėti iki balandžio mėnesio 10 dienos. Nustatęs, kad iki šio termino atsakovas nesumokėjo minėto nuomos mokesčio, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovas praleido terminą mokėti piniginę prievolę ir pagrįstai priteisė palūkanas už pradelstą mokėti sumą, skaičiuodamas jas praleisto termino ribose.
Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo įstatymo nustatyto dydžio (penkių procentų) metines palūkanas už uosto žemės mokesčio sumas, kurias atsakovas pradelsė sumokėti, t.y. ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, o ieškovui – dalis jo išlaidų už advokato pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 122-124, CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ 2832 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai bei 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.