Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2011-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-123-847/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-11-08
Bylos Nr.
1-123-847/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valentina Paliulionienė
Nukentėjusysis
J. S., I. J., T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-123-847/2011(Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00161-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.6 (S)
BIRŽŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 08 d.Biržai
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė,sekretoriaujant Linai Strautininkienei,dalyvaujant:prokurorui Tomui Bajorūnui,nukentėjusiesiems J. S., I. J., T. D.,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-10-01 d. Biržų r. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Biržų r., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) "- smėliuotoju, neteistas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2011 m. gegužės 8 d., apie 21 val. 05 min., Biržų rajone, Papilio seniūnijoje, Eiskudžių kaime, kelio Papilys - Kvetkai - Vanagynė 7 kilometre, vairuodamas savo lengvąjį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, nes vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus, nes važiuodamas nemažesniu kaip 100 km/h greičiu, nepasirinko saugaus ir viršijo leistiną važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus, nes savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti tuo pačiu automobiliu važiavę keleiviai: nukentėjusysis D. S., kuris dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo- galvos sumušimo, išsiliejus kraujui galvos smegenų medžiagoje, po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į dešinį šoninį galvos smegenų skilvelį, 2011-05-15 ligoninėje mirė; nukentėjusysis T. D., kuriam eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas- padarant jam muštines žaizdas kaktoje, atviro kairio alkūnkaulio lūžį; nukentėjusioji I. J., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas- trauminis galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, kairio raktikaulio lūžis.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka LR BK 281 str. 6 d.

M. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 m. gegužės 8 d. dienos metu su draugais Biržų rajone Kvetkų kaime šventė gimtadienį. Ten buvo ir nukentėjusieji T. D., I. J., D. S. gėrė alkoholinius gėrimus. T. su I. greitai išėjo, o D. liko gimtadienyje, vyko šventė. Jubiliatėms išvykus į Panevėžį, draugai vyko pratęsti šventės į Eiskudžių kaimą, kartu važiavo D. S., M. P., V. K.. Jau tuo metu vairavo automobilį išgėręs. Nuvažiavę pas A. sėdėjo lauko kavinėje, bet jau negėrė, netrukus paskambino I. J., kad atvažiuotų ją atvežti, nuvažiavo kartu su D., D. sėdėjo šalia. Ant galinės sėdynės atsisėdo už vairuotojo D., o J. – už S.. Saugos diržų prisisegti neliepęs, nes ir pats neprisisegė, tik D. pats prisisegė. Grįžtant į Eiskudžių kaimą posūkyje nesuvaldė mašinos, atsimena, kaip gulėjo ant kairės pusės, iš mašinos išlipo pats. I. ir D. buvo iškritę iš mašinos. Atvykus policijai, pasisakė, kad vairavo mašiną. Išgėręs sėdo vairuoti, nes manė, kad nepaklius policijai. Kad buvo išgėręs, žinojo visi keleiviai. Važiavo apie 100 km/h greičiu. Atsiprašė nukentėjusiųjų, labai gailisi dėl įvykio, civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos pripažįsta, tik prašo mažinti neturtinę žalą. Žalą pasižada atlyginti. Gauna 1800-2000 Lt atlyginimą kas mėnesį.

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2011-05-08 vakare jis kartu su I. J. buvo Gervelėnų k. Biržų r. Atvažiavo M. K. su automobiliu VW GOLF mėlynos spalvos. Jis kartu su I. J. įsėdo į automobilį, kur važiavo, kaip važiavo ir kas atsitiko nepamena. Tą dieną alkoholį gėrė bare, vėliau gėrė pas I.. K. kartu negėrė. Neatsimena, kas vežė. M. K. pretenzijų dėl įvykio neturi.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2011-05-08 dieną gėrė sidrą su T. D., vėliau pažadėjo A. pas ją nuvažiuoti. Neatsimena, kuris kuriam skambino, atvažiavo su mašina pasiimti K., o daugiau nieko neprisimena. Kaltinamajam pretenzijų neturi.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad žuvusysis D. S. yra jos sūnus. D. ir kaltinamasis K. buvo vaikystės draugai, berniukai kartu žaisdavo. Pastaruoju metu jie buvo tiesiog neperskiriami. Po įvykio K. jautėsi labai kaltas. Ji žinojo, kad iš vakaro buvo draugės gimtadienis, kitą dieną sūnus vėl išėjo, sakė, kad merginos kviečia. Paskui ji nuėjo pas M. mamą, matė, kaip M. važiavo į Eiskudžių pusę, jis važiavo normaliai, nelėkė. Vėliau jai pranešė, kad įvyko avarija ir sūnus ligoninėje, ligoninėje su sūnumi trumpai pakalbėjo ir jį išvežė į Panevėžį. Paskui pranešė, kad sūnus mirė. Anksčiau nėra mačiusi, kad K. vairuotų neblaivus. Kartu švęsdavo šventes, jis gerdavo alų, ne stipresnį nei 5 laipsniai. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kuri susideda iš laidojimo išlaidų ir kapavietės sutvarkymo, iš viso 4673 Lt ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Tokia suma jos manymu nėra per didelė, nes patyrė išgyvenimus, nėra didesnio skausmo už sūnaus netektį, gal senatvėje pateks į senelių namus. Į draudimą nesikreipė. Nenori, kad teismas atimtų K. laisvę. Taip pat prašo priteisti 200 Lt už advokato paslaugas ruošiant civilinį ieškinį.

Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio dieną buvo švenčiamas jos gimtadienis, ten buvo Korsakas, visi nukentėję asmenys. Visi gėrė alkoholį, buvo degtinės ir kitų stipriųjų gėrimų. Ji išvyko į Panevėžį palikusi draugus švenčiančius.

Liudytoja V. A. parodė, kad gegužės 7 dieną buvo dukros gimtadienis, ji šventė su draugais, kitą dieną su giminaite nuvyko sutvarkyti šventės vietos, po kurio laiko iš išvykos grįžo jaunimas, atvyko taip pat J. su D. Susirinko indus ir išvyko namo, po kurio laiko atvažiavo K. su S., P. Kol į kambarį sunešė indus, K. su S. išvažiavo, paskui pranešė apie avariją. Matė, kaip vietiniai jaunuoliai gėrė alkoholį, iš kitur atvykę alkoholio negėrė.

Iš Specialisto išvados Nr.T-A 3471/11(01) matyti, kad M. K. kraujyje rasta 1,60 % (promilės) alkoholio (b.l.76).

Iš specialisto išvados Nr. M 198/11(05) matyti, kad D. S. mirė nuo galvos sumušimo išsiliejus kraujui galvos smegenų medžiagoje, po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į dešinį šoninį galvos smegenų skilvelį, sveikata sutrikdyta sunkiai, D. S. kraujyje rasta 2,28 promilės etilo alkoholio b.l. 29-30).

Iš specialisto išvados Nr. G 606/11(05) matyti, kad T. D. nustatyta muštinės žaizdos kaktoje, atviras kairio alkūnkaulio lūžis, sveikata sutrikdyta nesunkiai- ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b.l. 47)

Iš specialisto išvados Nr. G 603/11(05) matyti, kad I. J. konstatuota trauminis galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, kairio raktikaulio lūžis( b.l.55 )

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto 2011-05-08, matyti, kad kelyje Papilys- Kvetkai-Vanagynė 6.986 km., automobilis VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi priekiu į kelio pusę, dešinėje žiūrint nuo Papilio pusės. Nuo kelio važiuojamosios dalies iki automobilio kairės pusės priekinio rato yra 10.90m. Važiuojamoji dalis 6m. be kelkraščio. Iki sankryžos į Kvetkų ir Eiskudžių kaimų pusę yra 69.60 m. (b.l. 8-14).

Transporto priemonės apžiūros protokolas surašytas 2011-05-08, iš jo matyti, kad automobilis VW GOLF valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis M. K., aplankstytas visas automobilio kėbulas, išskyrus dešinės pusės galinį sparną, išdužę visi žibintai ir veidrodėliai, išskyrus dešinės pusės galinį žibintą (b.l. 15-16).

Kaltinamojo M. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis M. K. savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, Specialisto išvados dėl M. K. kraujo tyrimo matyti, kad kaltinamasis M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį VW GOLF, nepasirinko saugaus ir viršijo leistiną važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė keleivis D. S., keleivių I. J. ir T. D. sveikata sužalota nesunkiai. LR BK 281 str. yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant Kelių eismo taisykles. Kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. – savo veiksmais sukėlė grėsmę eismo saugumui, 14 p. reikalavimus – draudžiama vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems ir 133 p. reikalavimus – vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sužalota dar dviejų keleivių sveikata. Pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo M. K. veiksmai, kurie prieštaravo KET 14 ir 133 p. reikalavimams. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.

Kaltinamasi padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo pasitikėjimo, sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: neblaivus vairuodamas automobilį, nesilaikydamas saugaus eismo taisyklių, nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, privalėjo numatyti pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – žmogaus mirtį.

Nukentėjusioji J. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 4673 Lt turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos ir 200 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas, nes ieškovė prašo priteisti 2673 Lt laidojimo išlaidų ir 2000 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidų, laidojimo išlaidos yra pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (b.l.36-37), kapavietės sutvarkymui prašoma 2000 Lt suma yra teisinga ir protinga, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

Civilinį ieškinį dėl 50 000 Lt neturtinės žalos J. S. grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sūnus, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, tai didžiausias gyvenimo praradimas. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 str.).

Be to, sprendžiant priteistinos sumos dydžio klausimą, atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas – tai paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Kaip nustatyta iš byloje esančios ir teisiamojo posėdžio metu ištirtos medžiagos, pats žuvusysis prieš įvykį kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus (jo kraujyje rastos 2,28 promilės etilo alkoholio (b.l. 29-30), po to sėdo į automobilį, žinodamas, kad automobilį vairuos neblaivus M. K.. Iš liudytojų bei M. K. parodymų matyti, kad įvykio dieną kaltinamasis ir žuvusysis kartu jau anksčiau važiavo, kaltinamajam esant neblaiviam. Be to, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji parodė, kad, nors automobilyje buvo saugos diržai, tačiau niekas, išskyrus nukentėjusįjį T. D., diržų neprisisegė. Teismas daro išvadą, kad paties žuvusiojo neatsakingi veiksmai iš dalies turėjo įtakos tragiškoms pasekmėms. Nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, vertinama kaltinamojo kaltė, atkreipiant dėmesį į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, t. y. sąmoningai nesiekė sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Akivaizdu, kad, esant pastarajai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Kaltinamojo kaltės forma, taip pat ir nukentėjusiojo elgesys yra reikšmingos bylai aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas.

Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiosios J. S. patirtą emocinę traumą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus dėl sūnaus mirties, bet į kaltinamojo kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, kuri yra neatlyginta (4673 Lt). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu kaltinamasis dirba, jo uždarbis siekia 1800-2000 Lt pagal jo paties parodymus), šeiminę padėtį – nevedęs, vaikų neturi, byloje yra duomenys, kad Ligonių kasai draudimo bendrovė sumokėjo 12 433,04 Lt, kurie tikėtina bus išieškoti iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios prašoma priteisti 50000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiosios bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką - yra aiškiai per didelė, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pareikštas J. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą neturtinės žalos dydžio nustatymo praktiką tokio pobūdžio bylose.

Nukentėjusiosios turėtos 200 Lt atstovavimo išlaidos, sumokėtos advokatui už civilinio ieškinio paruošimą pagrįstos dokumentais (b.l.34) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (LR BPK 105 str., 1 d., 106 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą - padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kaltininko asmenybę – iki šios nusikalstamos veikos padarymo neteistas, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus ne kartą baustas praeityje (b.l.100-102), iki eismo įvykio metų laikotarpyje baustas du kartus. Kaltinamasis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atsiprašė nukentėjusiųjų. Visi nukentėjusieji prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio dieną kaltinamasis važinėjo būdamas neblaivus dar iki tos kelionės, kurios metu padarė eismo įvykį, jis važiavo iš vietos, kur buvo švenčiamas gimtadienis į Eiskudžių kaimą, vežė keleivius, ir nors ši veika nėra jam inkriminuojama, tačiau teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į šias nustatytas aplinkybes ir vertina kaltinamojo elgesį kaip ypač rizikingą. Kaltininkas tikėjosi, kad nepaklius policijai, taip parodydamas, kad suvokė darantis įstatymo uždraustą veiką. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas mažesnis už vidurkį.

Kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti remiantis LR BK 75 str. Teismas apsvarstė šį gynėjo prašymą ir nerado galimybės jo patenkinti. Nusikaltimas padarytas neatsitiktinai, kaltinamasis su nukentėjusiaisiais alkoholinius gėrimus vartojo ir praeitą vakarą iki įvykio, ir įvykio dienos metu. Kaltininkas šiurkščiai, sąmoningai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to vienas žmogus žuvo ir dviem sveikata buvo sužalota nesunkiai. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiama jo charakteristika. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurių žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų.

Kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam laikotarpiui, nes nusikaltimas susijęs su kelių eismo taisyklių pažeidimais, kaltinamasis administracine tvarka už juos baustas ne kartą (LR BK 68 str.).

M. K. sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendis bus įvykdytas.

Iš M. K. išieškotinos pašto išlaidos valstybei (LR BPK 103 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 6 d. ir nubausti jį keturių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 4673 (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris) Lt turtinei žalai atlyginti, 30 000 ( trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

J. S. turėtas advokato išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš M. K. priteisti 200 Lt joms atlyginti.

Priteisti iš M. K. 18,60 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus įvykdytas nuosprendis.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Valentina Paliulionienė