- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- 1-431-408/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00152-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- E. L.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė, Ričardas Girdziušas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas: 1. 2008-12-30 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 2 dalį 4MGL (520 Lt) bauda, bauda sumokėta. 2. 2016-12-02 Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu 30 parų arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis E. T. laikotarpiu nuo 2010-03-21, 17.30 val. iki 2010-03-22, 2.30 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir A. U., kurių atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, dėl asmeninių paskatų, kilusių dėl, neva, nepilnametės E. L. paskleistų apkalbų, neteisėtai atėmė nukentėjusiosios nepilnametės E. L. laisvę, tai yra M. K., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, telefonu pareikalavus susitikti, o primygtinio reikalavimo paveiktai nukentėjusiajai nepilnametei E. L. atėjus į susitikimą, 2010-03-21, apie 17.30 val., prie parduotuvės „Šilas”, esančios Panerių g. 58, Kaune, bendrais veiksmais E. T. ir M. K. suėmė nukentėjusiąją E. L. už abiejų rankų ir prievarta nutempė ją prie ikiteisminio tyrimo neidentifikuoto tamsiai žalios spalvos automobilio BMW, kurio valstybinės registracijos numeris ir vairuotojas ikiteisminio tyrimo nenustatytas. Po to, M. K. sugriebė nukentėjusiąją E. L. už plaukų ir prievarta įstūmus ją į minėtą automobilį ant galinės sėdinės, kur sėdėjo A. U., pats M. K. atsisėdo šalia nepilnametės E. L.. Po to, automobilio salone, E. T. nukentėjusiajai E. L. pagrasino daiktu, panašiu į peilį, o M. K. ranka sudavė nukentėjusiajai E. L. vieną smūgį į veidą. Po to, M. K. ir E. T. nurodžius, A. U. saugojo E. L. bei neleido jai išlipti iš automobilio. Tokiu būdu, atėmus nukentėjusiajai E. L. laisvę ir, laikant ją automobilyje prieš jos valią, E. T., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, veikdamas bendrininkų grupe su M. K. ir A. U., kurių atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, prievarta minėtu automobiliu (vairuojant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui) nuvežė E. L. į A. U. butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, kur iki 2010-03-23, 12 val. ją laikė prieš jos valią, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2010-03-21, 18.30 val. iki 2010-03-22, 2.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., S. B., A. U., G. M. ir L. Ž., kurių atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją nepilnametę E. L., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami E. L. valią priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąją E. L. prieš jos valią, tai yra: neišleido E. L. iš užrakinto buto, nuogai išrengė, tokiu būdu palauždami valią priešintis, naudojo psichinį smurtą, grasino, liepė lytiškai santykiauti su kiekvienu, nes kitaip blogai baigsis, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, taip atėmė galimybę priešintis. Tai yra M. K. nukentėjusiąją paklupdžius ant kelių, E. T. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu, o M. K. priėjęs nukentėjusiajai už nugaros, tuo pačiu metu tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Po to, M. K. parvertęs nukentėjusiąją ant lovos lytiškai santykiavo su E. L. prieš jos valią. Po to, E. T. liepus, A. U. tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to, A. U., M. K., S. B. bei E. T., pasikeisdami po du, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu vienu metu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų prieš nukentėjusiosios valią. Po to, kambaryje A. U. apliejus nukentėjusiąją šaltu vandeniu ir E. T. liepus rinktis nuo ko nukentėjusioji norėtų gauti smūgį, o nukentėjusiajai nurodžius, kad nuo L. Ž., pastarajai sudavus du smūgius ir liepus nukentėjusiajai klauptis ir maldauti atleidimo, A. U. lytiškai santykiavo su E. L. prieš jos valią. Po to, E. T. paleidus pornografinį filmą, M. K. padavė nukentėjusiajai dezodoranto buteliuką ir kartu su L. Ž. liepė pačiai susigrūsti buteliuką į lytinius organus. Po to, M. K. ir L. Ž. grūdo nukentėjusiajai buteliuką į lytinius organus. Po to, G. M. nusivedė nukentėjusiąją į bute esantį tamsų kambarį ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiosios valią, po to lytiškai santykiavo prieš E. L. valią, po to tekino lytinę aistrą analiniu būdu. Po to, nukentėjusiajai grįžus į kambarį M. K. liepė tenkinti oraliniu būdu atvestą Staforširų veislės šunį, o nukentėjusiajai atsisakius tai daryti, trenkė jai kėde ne mažiau du kartus į koją ir, paėmęs už rankos, tempė į balkoną, kad išmestų nukentėjusiąją per balkoną, o po to, tampė už plaukų, grasino, kad išdurs akis, prišlapins į burną, subadys ir peršaus kojas, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino. Jis paaiškino, kad neatsimena visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nes praėjo labai daug laiko. Prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis labai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai viską pripažįsta.
Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, teismas balsu perskaitė E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2010-03-21, jis kartu su kitais jau nuteistaisiais asmenimis, nurodytame bute išžagino ir seksualiai išprievartavo E. L., kurią jis pažinojo per L. Ž., kaip laisvo elgesio merginą. E. L. jie kartu su M. K. ir A. U. paėmė tą dieną nuo parduotuvė „Šilas", jėga įsodino į automobilį ir nusivežė pas A. U. į butą, esantį Prancūzų g. E. L. tada paėmė dėl to, kad ji buvo paskleidusi netinkamas kalbas apie jo buvusią sugyventinę L. Ž.. Dėl to norėdamas viską išsiaiškinti ir nusivežė ją į tą butą. Pats šiuo metu neatsimena, kuris ten iš buvusių asmenų iniciavo, kad E. L. rengtųsi ir, kad jie ją išžagins, tų aplinkybių gerai nepamena, tačiau atsimena, kad ją išžagino tiek jis pats, tiek pats buto šeimininkas A. U., tiek M. K.. Toliau kas ten tiksliai vyko, kas po ko ją išžagino, nebeatsimena. Kiek pamena, tame bute dar buvo G. M. ir S. B., kurie taip pat išžagino E.. Ar tuo metu bute buvo E. L. rodyti pornografinio pobūdžio filmai ir su dezodoranto buteliuku buvo liepta jai save tenkinti, tiksliai tų aplinkybių neatsimena. Kad į butą galėjo būti atvestas kažkokios veislės šuo, to neatsimena, jam atrodo, kad tuo metu jis su L. Ž. jau buvo iš buto išėjęs. Kiek E. L. tuo metu buvo metų jis nesidomėjo, jam buvo visiškai neįdomu, kad ji dar galėjo mokytis mokykloje. Jis ją tik norėjo pamokyti, kad ji neskleistų negražių apkalbų apie L. Ž.. Iš pradžių minčių, kad ją išžagins ar ką nors bloga darys, nebuvo. Nežino ką su ja darė M. K., ar jai jis grasino, ar ją dar mušė, to tiksliai pasakyti negali. Jis pats E. L. nemušė, gal kažką jai ir sakė, tačiau tų aplinkybių gerai nepamena. Tame bute prabuvo iki nakties ir išvyko. Kad tame bute E. L. prabus iki kitos dienos, kad ji iš ten neišeis, to nežinojo. Ne jis buvo to buto šeimininkas. Kitų aplinkybių nebepamena. Kad ji būtų prievarta užrakinta ir laikoma tame bute, to pasakyti tiksliai negali, jis pats buto durų užrakinęs nebuvo ir jos prievarta ten nelaikė. Be to pats naktį su L. Ž. iš buto išvyko. Mano, kad galimybę iš buto išeiti turėjo ir E. L.. Dėl to, kad buvo paieškomas policijos, to nežinojo. Savo išvykimą į užsienį buvo pats suplanavęs jau anksčiau, nes jam reikėjo išlaikyti mažametį vaiką.
Kaltinamajam E. T. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
Iš nukentėjusiosios E. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-03-21 jai paskambino M. K. ir pakvietė susitikti prie „Šilo“ parduotuvės, esančios Panerių gatvėje. Jis privažiavo automobiliu BMW, tamsios žalios spalvos, dviejų durų. M. K. automobilio nevairuoja, todėl jis sėdėjo automobilio salone. Jis buvo ne vienas, o su kažkuriuo savo draugu, kurį matė pirmą kartą tai - E. T.. Tuomet ją M. K. suėmė už dešinės rankos ties alkūne, E. T. suėmė už kitos rankos ir pradėjo tokiu būdu tempti į mašiną. Ties automobiliu matė, kad jo durelės buvo atidarytos, kažkuris iš minimų asmenų ją suėmė už plaukų iš nugaros ir įstūmė į mašiną. Jis bandė rėkti dar būdama ties parduotuve, rėkė „ką jūs darote“, bandė išsilaisvinti besimuistydama, tačiau negalėjo iš minimų asmenų išsilaisvinti, nes jie stipriai laikė suėmę už rankų. Automobilyje ją pasodino ant galinės sėdynės per patį automobilio vidurį. Matė, kad iš vieno šono atsisėdo M. K., o iš kito šono sėdėjo buto, į kurį ją vėliau nuvežė, šeimininkas A. U., kurį ji matė pirmą kartą. Automobilyje šalia vairuotojo atsisėdo E. T., o kas vairavo automobilį, tiksliai pasakyti negali, nes jo gerai neįsidėmėjo. Automobilyje jai iš rankų M. K. atėmė mobilaus ryšio telefoną ir perdavė E. T., kuris jį išjungė. M. K. jos paklausė ar ji suprato, kur papuolė. Ji jam atsakė, kad nesupranta kas čia darosi. Po to, tarp jų vyko pokalbis apie bendrai pažįstamas merginas, jie grasino, kad visoms sušaudys kojas ir tokiu būdu pamokins kaip nedera elgtis. Važiuojant ji neklausė kur veža, nes suprato, kad pradėjus rėkti ir bandyti išsilaisvinti, bus dar blogiau, nes matė, kad M. K. su E. T. buvo agresyviai nusiteikę jos atžvilgiu, buvo išgėrę. Dar važiuojant jai M. K. ranka mašinoje delnu sudavė per veidą, kad pajustų skausmą. Ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) butą, kuriame ji yra buvusi anksčiau. Vairuotojas su BMW nuvažiavo. Bute M. K. pasakė, kad apie ją daug susižinojo. E. T. paklausė, kada ji paskutinį kartą matė N.. Tai buvo jau vakaras, nes už lango buvo prietema. Buto šeimininkas, M. K. ir E. T. kambaryje pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Prieš tai dar E. T. pasikvietė S. B.. M. K. tuomet pasakė, kad ji jam buvo sakiusi jog darys viską, ką jis lieps. Ji atsakė, kad darys, nes žinojo, kad jei priešinsis, ją pridaužys, nes jis taip įsakmiai į ją kreipėsi. Ji jų bijojo, matė, kad tiek M. K., tiek E. T. turėjo su savimi po peilį. Po to, M. K. pasakė, kad ji patenkintų jo draugą. Tada E. T. atsisegė savo kelnes ir išsitraukė lytinį organą, o M. K. jai įsakė E. T. tenkinti oraliniu būdu. Dar kai įėjo į kambarį M. K., jai liepė išsirengti nuogai, todėl kambaryje ji buvo nuoga. E. T. stovėjo, ji klūpėjo. Kai ji tenkino E. T., M. K. ją prievartavo analiniu būdu. Jis savo varpą įvedė jai į išeinamąją angą. E. T. sperma neišsiliejo. Tada M. K. ją parsivertė į lovą ir pradėjo žaginti. Jis įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir tokiu būdu žagino apie 45 minutes. Ar M. K. išsiliejo sperma, ji nematė. E. T. tuo metu su kažkuo kalbėjo telefonu, jis nenustygo vietoje ir visą laiką vaikščiojo. Po to ji iš lovos atsikėlė. Tada M. K. pasakė, kad ji dar turės patenkinti buto šeimininką. A. U., t. y. buto šeimininkas, jai liepė eiti prie jo ir jį tenkinti oraliniu būdu. Ji priėjo prie jo stovinčio ties spinta, vėl atsiklaupė, jis nusismaukė kelnes ir jai nurodė jį tenkinti. Ji paėmė jo lytinį organą ir jį tenkino oraliniu būdu. Tada po šio akto M. K. vėl ją įsivertė į lovą ir vėl pradėjo žaginti. Jis vėl įvedė jai savo varpą į makštį ir tokiu būdu ją žagino vėl apie kokią 20 minučių. Tada ji paprašė, kad leistų nusiprausti, tačiau į vonios kambarį M. K. ėjo kartu su ja. Vonioje ji prausėsi po dušu įlipusi į vonią, atėjęs M. K. buvo nuogas, jis taip pat įlipo į vonią ir liepė vėl išsiriesti ir tokiu būdu jis vėl ją žagino analiniu būdu, savo varpą įvesdamas į išeinamąją angą. Ji sakė, kad jai skauda, kad baigtų. Tada M. K. ją iš vonios vėl nusitempė į kambarį. Grįžo E. T. ir sugalvojo dar pasikviesti draugą. Jau gal buvo kokia 21 valanda. Tą visą laiką minimi asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pati paprašė, kad duotų atsigerti, tada jai M. K. įpylė alaus. Kambaryje vėl buvo penkiese. Tada ją vėl pradėjo žaginti ant lovos. Jie keitėsi ir žagino po du - vienas iš priekio, o kitas iš užpakalio. Ją visi keturi asmenys žagino, tačiau kiek kartų, ji neatsimena. E. T. ją išžagino porą kartų oraliniu ir vaginaliniu būdu. Visi iš jos vienodai tyčiojosi, liepdami daryti taip, kaip jie nori. E. T. gal apie kokią 22 val. paskambino savo žmonai L. Ž., kad ji atvyktų ir pamatytų, kokios jos yra draugės, t. y. su kuo ji bendrauja. Atvykę L. Ž. ir G. M. ją matė, tačiau nieko jiems nesakė, o G. M. dar ją ir išžagino visais būdais. Tada E. T. paprašė buto šeimininko, kad atneštų vandens ir ją apipylė šaltu vandeniu. Kai atsistojo, liepė rinktis, iš kurio gauti smūgį –ar iš L. Ž., ar iš M. K.. Tada L. Ž. trenkė jai porą kartų, liepė klauptis ant kelių, maldauti atleidimo, neva ji skleidė paskalas apie E. T.. Po to, E. T. uždėjo pornografinių filmų ir liepė su dezodorantu tenkinti pačiai save. Po to maždaug antrą valandą nakties jos E. T. paklausė ar nenori ji važiuoti į užsienį dirbti prostitute. Būtų gavusi maisto, drabužių, pinigų už viską, ko jai reikia. Ji atsakė, kad nenori. Tada jis paklausė, ką darytų, jeigu paleistų ją namo. Atsakė, kad eitų. L. Ž. ir E. T. bandė M. K. įtikinti, kad ją paleistų. M. K. neleido išeiti, durys buvo užrakintos, raktas pas šeimininką A. U.. Tada E. T. paprašė, kad M. bent leistų jai apsirengti, bet neleido. Vienu metu M. kėde trenkė jai į koją, bet jį sulaikė E.. Po to, L. Ž. pasakė, kad turi važiuoti namo, nes tuoj atsikels vaikas ir norės valgyti. Tada E. T., G. M. ir L. Ž. išvažiavo namo. Ji liko su M. K., S. ir A., kurie ją laikė ir žagino bute iki ryto (1 t., b. l. 73-77, 78-80,81-83).
Iš liudytojos G. L. parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu matyti, kad E. L. yra jos dukra, gimusi (duomenys neskelbtini). 2010-03-21, sekmadienį, apie 17 val., dukra E. pasakė, kad ji eina pas draugę G. į namus ir gal net negrįš nakvoti. Kad dukra paskambins, nesakė. Žinodama dukters mobilaus telefono numerį (duomenys neskelbtini) galvojo, kad pati paskambins. Dukra iš namų išėjo apie 17 val. Pirmą kartą dukrai paskambino apie 21 val., norėdama sužinoti, ar dukra grįš namo nakvoti, tačiau dukra neatsiliepė, išgirdo operatorę sakant, kad su abonentu susisiekti negalima. Kitą kartą dukrai bandė skambinti nakties metu, tiksliau jau paryčiais apie 5 val., tačiau dukros telefonas vis vien neatsakė. Būdama darbe vis paskambindavo, tačiau su dukra susisiekti nepavyko. Ryte apie 9 val. į darbo vietą paskambino dukters istorijos mokytoja R., kuri paprašė kuo skubiau atvykti į mokyklą pasikalbėti dėl dukros. Atvykus nuėjo pas direktoriaus pavaduotoją į kabinetą, kur rado tris merginas: G. K., V. ir kitą merginą iš jaunesnės klasės, vardu N.. Buvo taip pat istorijos mokytoja R. bei du policijos pareigūnai. Pareigūnai pasakė, ką jie sužinojo iš G. K., jog vakar vakare apie 18 val. ties parduotuve „Šilas“, esančia Panerių gatvėje, į BMW markės automobilį jos dukrą įsisodino kažkokie ar kažkoks vaikinas ir nusivežė nežinoma kryptimi. Iki šios dienos E. nepasirodė nei mokykloje, nei namuose. Apie tai minimos klasiokės pasakė ir mokytojai. Todėl ji iš kalbų suprato, kad nuo vakar vakaro dukra yra kažkur išvežta ir neaišku kur laikoma bei kas su ja daroma. Gal kažkur laikoma uždaryta. Tokių dalykų, kad dukra pati iš namų išeitų pas kokius pažįstamus ar nepažįstamus draugus, ar kokius asmenis, iki šiol nebuvo, nors ne viską ir pasakydavo (1 t., b. l. 69-71).
Iš liudytojos G. K. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytoja parodė, jog 2010-03-21, sekmadienį ji dienos metu buvo susiskambinusi su E. L. ir tarėsi, kad susitiks. Kiek jai žinoma, E. jau apie pietus sulaukė M. K., kurio pravardė (duomenys neskelbtini) skambučio, kuris jai skambindamas pasakė, kad nori jai kažką atiduoti. E. jam atsakė, kad nieko nenori ir kad neis. Tada M. pasakė, kad vis tiek nori su ja susitikti. E. matyt M. grubiau atsakė, kad ne, tada M. jai primygtinai pasakė ir pagrasino, kad jeigu ji neišeis, tuomet ją išsitemps iš namų. Tokiu būdu, kiek ji žino, kad jie ir susitiko ties „Šilas“ parduotuve, esančia Panerių gatvėje, laikotarpyje nuo17-18 val. Jos dar prieš tai buvo kartu trumpam susitikę ir ji jai pasisakė, kad eina į susitikimą su M., kad M. tonas jau normalesnis. Vėliau tarėsi, kad susiskambins. Po to ji jai paskambino, vis laukė, kada E. susitiks su M.. Po to, gal maždaug po valandos laiko ji pati jai paskambino iš užslaptinto numerio, kurio telefonas nerodė ir jos paprašė susitikti. Ji jai atsakė, kad negali, nes turi namuose darbų, jos paklausė kas atsitiko. Ji jai pasakė, kad jai negerai „ant širdies“. Ji suprato, kad kažkas jai yra blogai. Pamanė, kad ją M. įžeidė ir pradėjo jos klausinėti, ką jis, jai pasakė, o ji atsakė, kad pasakys kai susitiks, tačiau ji atsakė, kad jei E. nori, tegul ateina pas ją pati. E. atsakė, kad ji perskambins vėliau. Jos skambučio nesulaukė, todėl vėlai vakare, gal apie 22 val. jai parašė žinutę. Tada pati paskambino N. K., kuri pasakė, kad E. kažkas atsitiko, kad jai kažkokia bėda, iš jos kalbos suprato, kad ji ima dėl kažko pergyventi. Kiek žino, kad tą vakarą N. buvo susiskambinusi su mergina vardu L. su kuria ji buvo pažįstama. Ji pati asmeniškai L. nepažįsta. Tą patį vakarą ji E. skambučio nesulaukė, jai dar bandė paskambinti, tačiau jos telefono niekas nepakėlė. Dar telefonu pakalbėjo su V., sakė, kad nesupranta, kas darosi su E.. Kitą rytą tarėsi susitikti ir pakalbėti, todėl ryte, einant į mokyklą, susitiko V. ir N. K., kalbėjosi, tačiau kylant įtampai jos paprašė vokiečių kalbos mokytojos, kad ji abi jas išleistų pas klasės auklėtoją pasikalbėti. Jos buvo išleistos ir nuėjo iki mokytojų kambario, tačiau klasės auklėtojos tuo metu nebuvo, todėl mokytojų kambaryje pasikalbėjo su direktorės pavaduotoja B.. Jos buvo dviese, tačiau po to kartu prie jų prisidėjo ir N.. Mokytojai viską papasakojo, ką sužinojo, apie tai, ką N. sužinojusi iš L. pasakė. Jos suprato, kad E. yra kilęs pavojus, kad dėl jos bijo, kad E. yra uždaryta bute, kad ji yra išprievartauta, kad mušama. Viską apie tai pasakojo pavaduotojai, po to buvo surasta E. mama, kuri kiek žino, kad kreipėsi į policiją. Po šio įvykio pati su E. buvo susitikusi ir kalbėjo, tačiau kalba buvo nenuosekli. Pati matė, kad ji susinervavusi. E. jai pasisakė, kad ji su M. tą kartą susitiko prie „Šilo“, kad ji padarė vieną didelę klaidą, matydama, kad atvažiuoja į susitikimą M., ji pati nuėjo nuo kasų arčiau prie išėjimo, po to iš mašinos išlipę M. su E. ją priėję paėmė už rankų ir tempė į mašiną. Ji bandė pasipriešinti, tačiau tuomet minėti vaikinai suėmė ją už plaukų ir įtempė į mašiną, prievarta įsodino į mašinos galą. Ji sėdėjo per vidurį. Po to ją nuvežė į Šančius, kur ji pamatė pažįstamą vietą – namą, kuriame anksčiau gyvenusi jos draugė M.. Minėjo, kad jie visi pasikėlė į viršų, sakė ar tai ketvirtas ar aštuntas aukštas. Įėjo į butą. Bute buvo ne tik M., E. bet ir to buto savininkas bei vėliau buvo pakviestas dar kažkoks vaikinas vardu S..Ji sakė, kad atėmė iš jos rūbus, ją nurengė nuogai, neleido jai išeiti, laikė uždarę prieš jos valią. Ji prašė, kad atiduotų jos rūbus, tačiau sakė, kad jos drabužių neatidavė. Vienintelį daiktą kurį ji turėjo, tai užklotas, kuriuo ji galėjo užsidengti. E. klausė, ar jie buvo išgėrę, ji minėjo, kad jie atvažiavo jos paimti išgėrę ir dar vėliau gėrė. Ji sakė, kad ją pradėjo bute buvę visi minėti asmenys prievartauti, tyčiotis iš jos, ją plūsti. Sakė, kad ją M. mušė kėde, grasino peiliu, norėjo jai supjaustyti koją. Sakė, kad M. grasino šaunamuoju ginklu, taip pat sakė, kad išmes per balkoną. Suprato, kad pagrindinis šiuo atveju buvo M.. Taip pat elgėsi ir E.. Taip pat E. jai dar minėjusi, kad M. vėliau atsivedė šunį, tačiau kokios veislės ji nepaminėjo, tačiau iš agresyvesnių. Ji jai prasitarė, kad M. liepė šuniui lipti ant E., vėliau jai liepė pačiai patenkinti tą šunį. Jos neleido eiti į tualetą, į tualetą eidavo kartu su ja. Kaip suprato, kad ji buvo prašiusi nusiprausti, tuomet kartu į dušą ėjo kuris nors iš jų, kad duše galėtų ją išprievartauti. M. su E. sugalvojo visokias patyčias iš jos, jie ne tik ją išprievartavo, buto šeimininkas ir S. ją tik prievartavo, nesityčiojo. Apie L. nedaug kalbėjo. Kiek suprato, kad ji lyg ir buvo. Tačiau apie ją nieko ji nepaminėjo. Kaip suprato, kad M. tą naktį dar jai siūlė dirbti užsienyje prostitute, E. atsisakė. Ryte M. jos klausė, ar ji tikrai rašys pareiškimą ir kreipsis į policiją. Ji atsakė, kad nerašys, nes ji bijojo. Taip pat E. paminėjo, kad viso įvykio metu ją filmavo kažkuris iš jų. Ryte iš buto išėjo M., E. jau buvo išėjęs. Ji kalbėjo su S., ko jie visi tokie išsigandę, kas bus su ja. Tačiau S. jai atsakė, kad dabar jau bus jiems, o ne jai. Ryte ją išleido. Suprato, kad buto durys buvo užrakintos, viskam ten vadovavo M. su E.. Ryte S. dar paklausė jos telefono nuemrio, minėjo, kad dar susiskambins (2 t., b. l. 7-10).
Iš liudytojos N. J. parodymų, duotų bylos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2010-03-21, sekmadienį, apie 19 val. jai paskambino į mobilų telefoną E. L., kuri prašė susitikti. Tačiau po šio E. skambučio ji pasiskambino pažįstamai - L. Ž., kuriai pasakė, kad E. nori su ja susitikti. Tuomet L. atsakė, kad kaip tik tą pačią dieną jos vyras E. T. domėjosi E., todėl pasidarė įtartina ir pastaroji į susitikimą su E. patarė neiti. Tą dieną apie 20 val., o gal kiek ir vėliau vėl ji susiskambino su L. Ž., kuri pasakė, kad jos vaiko tėvas E. T. su draugais nusivežė E. į kažkokį butą Aukštuosiuose Šančiuose Kaune, kur iš jos tyčiojosi ją seksualiai prievartavo ir žagino. L. pasakė, kad ji tai sužinojo iš paties E., su kuriuo kalbėjosi telefonu, jis pats L. tai pasakė, kad bute laiko uždaręs E.. Dėl ko E. pyko ant E. nežino, tačiau minėjo, kad tai gali padaryti ir kitoms L. draugėms (2 t., b. l. 4-6).
Iš 2010-03-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kur buvo padaryta nusikalstama veika
Iš 2010-04-29 įtariamojo A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis parodė įvykio vietą, kur buvo padaryta nusikalstama veika bei davė parodymus.
Iš 2010-05-24 nukentėjusiosios E. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji parodo vietą, kur jos atžvilgiu padaryta nusikalstama veika prie parduotuvės „Šilas“ ir įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), Kaune.
Iš 2010-05-20 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėta DVD diskelyje užfiksuota filmuota medžiaga, kuri buvo paimta iš PC „Šilas“, Panerių g.58, Kaune, iš kurios matyti, kaip du vaikinai prievarta įsodina merginą į automobilį.
Iš 2010-03-25 asmens atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. L. atpažino E. T..
Iš 2010-03-25 asmens atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad įtariamasis S. B. atpažino įtariamąjį E. T..
Iš 2010-03-29 asmens atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad įtariamasis A. U. atpažino pagal nuotraukas įtariamąjį E. T..
2010-05-13 surašytoje specialisto išvadoje Nr. G 1232/10 (02), nurodoma, kad E. L. konstatuota muštinė žaizda dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos dešiniame žande, rankose, kairiame petyje, dešiniame petyje, momenyje, dešiniajame klube, kojose; odos nubrozdinimai veide, dešinėje kojoje; kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir nurodomis aplinkybėmis, t. y. 2010-03-21, tuojau vienas po kito. Išoriniuose lytiniuose organuose, mergystės plėvėje, tiesiosios žarnos išoriniame rauke ir jo aplinkoje šviežių sužalojimo žymių nekonstatuota. Tampone su nuoplova nuo E. L. pilvo spermijų nerasta, rastas sperminis skystis. Tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu bei tepinėlyje ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta, tamponuose su makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tepinėlyje ir tampone su burnos turiniu spermos nerasta, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti prievartinio lytinio akto metu.
2010-05-13 surašytoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. G 1233/10 (02), nurodoma, kad:1. Tampone su nuoplova nuo E. L. pilvo spermijų nerasta, rastas sperminis skystis. Tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu bei tepinėlyje ir tampone su tiesiosios žarnos turiniu spermijų nerasta, tamponuose su makšties ir tiesiosios žarnos turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai. Tepinėlyje ir tampone su burnos turiniu spermos nerasta. 2. Konstatuota kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, išoriniuose lytiniuose organuose, mergystės plėvėje, tiesiosios žarnos išoriniame rauke ir jo aplinkoje sužalojimų nerasta. Kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2010-03-21. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje galėjo būti padaryta prievartinio lytinio akto metu. 3. Med .duomenų, jog tiriamoji buvo užkrėsta venerine liga, nėra. 4. Lytinis subrendimas nenustatinėjamas. 5. Muštinė žaizda dešinėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos dešiniame žande, rankose, kairiame petyje, dešiniame petyje, dešinėje momeninėje pusėje, dešiniajame klube, kojose; odos nubrozdinimai veide, dešinėje kojoje; kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš 2010-08-09 iš ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-118 matyti, kad E. L. jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos. E. L., atsižvelgiant į turimas žinias, jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, pakankamai gerai galėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmę (pobūdį ir reikšmę), ji pavėluotai suvokė įtariamųjų ketinimus, vėliau mėgino priešintis su ja atliekamiems veiksmams, tačiau atsižvelgiant į jos būseną (fizinis silpnumas, baimė), situacines aplinkybes (grupė asmenų, užrakintos durys, atimtas mobiliojo ryšio telefonas), ji negalėjo aktyviau priešintis tiems veiksmams. Po šioje byloje nagrinėjamos E. L. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, E. L. buvo konsultuota, gydyta 2010-04-01 – 04-12 laikotarpiu Šilainių psichikos sveikatos centre, jai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kurio atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su jos atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika. Minėtas sutrikimas yra užtrukęs daugiau kaip 10 dienų, tęsiasi iki šiol. Šiuo metu E. L. sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, remiantis LR SAM, LR teisingumo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo, 2003-05-23, Nr. V-298/158/A1-86). E. L., atsižvelgiant į jos būseną (išgąstis, ilgalaikis psichotraumuojantis įvykio poveikis), iškart po byloje nagrinėjamo įvykio, duodama parodymus, galėjo pateikti mažiau detalių, jas supainioti, tačiau esmines reikšmingas aplinkybes ji galėjo ir gali teisingai suprasti bei galėjo ir gali duoti apie tai parodymus. E. L., atsižvelgiant į tai, jog iki šiol išlieka psichotraumuojantis įvykio poveikis bei įtariamųjų baimė, toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduojama.
Iš Kauno apylinkės teismo 2015-09-25 nuosprendžio matyti, kad dėl šių nusikalstamų veikų pripažinti kaltais ir nuteisti A. U., S. B., L. Ž., M. K. ir G. M. (4 t., b. l. 161-172).
Veikų kvalifikavimas.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamų veikų sudėtys, esančios kaltinamojo E. T. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį.
Pagal BK 146 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytas neteisėtas laisvės atėmimas su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. smurto panaudojimu ir kitais.
Teismas pažymi, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.), fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.), žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje.
Šiuo atveju konstatuojama, kad E. T. nusikalstama veika pasireiškė E. L. sulaikymu jos buvimo vietoje ir jos judėjimo laisvės suvaržymu, uždarant ją automobilio salone ir perkeliant iš vienos vietos į kitą, t. y. kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, lytiškai santykiavo su nepilnamečiu žmogumi prieš šio valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas bendrininkų grupėje tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpą į moters makštį. Lytinis aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, tai yra oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdais (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.). Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 straipsnį ir 150 straipsnį tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą, b) grasinant tuoj pat jį panaudoti, c) kitaip atimant galimybę priešintis, d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šie požymiai BK 149 straipsnyje ir 150 straipsnyje numatyti kaip alternatyvūs, todėl nusikaltimo sudėčiai pakanka bent vieno iš jų.
Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo E. T. nusikalstama veika, nes jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę nukentėjusiąją E. L. bei grasindamas fiziniu smurtu, taip nežymiai sutrikdęs jos sveikatą, palaužęs nukentėjusiosios valią bei atimdamas galimybę jai priešintis, santykiavo su E. L. oraliniu būdu bei atliko prievartinį lytinį aktą prieš jos valią.
Kaltinamasis E. T. yra kaltas ir baustinas.
E. T. dar buvo kaltinamas tuo, kad 2010-03-2, laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 2010-03-22, 2.30 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su M. K., A. U., neteisėtai atimdamas nukentėjusiajai nepilnametei E. L. laisvę bei veikdamas bendrininkų grupe su A. U., S. B., M. K., G. M. ir L. Ž., žagindamas ir seksualiai prievartaudamas nepilnametę E. L., dėl šių veiksmų sukėlė nukentėjusiajai E. L. potrauminio streso sutrikimą, kurio atsiradimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su jos atžvilgiu įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, t. y. nepilnametei E. L. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuose E. T. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Teismas priėjo prie išvados, kad BK 149 straipsnio ir 150 straipsnio dispozicijos apima veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, todėl papildomai kvalifikuoti kaltinamojo E. T. veiksmus pagal šį straipsnį nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 49). Esant šiai aplinkybei, kaltinamasis E. T. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintinas.
Skirtina bausmė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikaltimus, iš dalies atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du sunkius ir vieną apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis, 15 straipsnis), į tai, kad teistas, administracine tvarka baustas.Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad tiek prieš, tiek ir po nusikaltimų padarymo E. T. buvo teistas už nusikaltimų padarymą, iš to sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptarti nusikaltimai yra neatsitiktinio pobūdžio veikos, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina vienintelė BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – E. T. padarė nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, t. y. jo padarytos veikos daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Be to, parenkant jam bausmę, atsižvelgtina į skirtingus kaltinamųjų vaidmenis darant nusikaltimus. Teismas sprendžia, kad E. T. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina BK 149 straipsnio 3 dalyje 150 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, numatytų sankcijų artimo vidurkio ribose (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina nepakeista
Kaltinamasis E. T. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2016-04-28, todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas kaltinamojo prabūtas jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą.
Civilinis ieškinys.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusioji E. L. pareiškė 12000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (6 t., b. l. 80-82).
Kaltinamasis E. T. su ieškiniu sutinka, dalį žalos nukentėjusiajai atlygino (6 t., b. l. 122).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Remiantis civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojojebyloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 straipsnis).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. T. neteisėtai atėmė laisvę ir išžagino E. L.. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t. y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.
Nors bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad E. T. dirbtų, turėtų kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau teismas mano, kad jis yra jauno amžiaus ir yra pajėgus dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas E. T. kaltais veiksmais nukentėjusiajai E. L. padarytą neturtinę žalą vertina, kaip ir kitų nuteistųjų padarytais veiksmais, t. y. 3475 eurais. Kadangi kaltinamasis dalį šios žalos, t. y. 2000 eurų atlygino gera valia, todėl likusi dalis iš jo priteistina teismine tvarka.
Proceso išlaidos.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kaltinamąjį pripažinus kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Advokatė Ingrida Maldeikienė atstovavo nukentėjusiajai teisme, dėl to susidarė 196,86 eurų atstovavimo išlaidų, kurios priteistinos iš E. T. (6 t., b. l.90).
Kaltinamajame akte nurodoma, kad Valstybei kaltinamojo E. T., sulaikyto pagal Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje, parvežimo išlaidos – 1935,84 eurai.
Prokurorė prašo jas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo E. T..
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamų duomenų, kad kaltinamasis E. T. prieš jam paskiriant kardomąją priemonę suėmimą už akių ir, išduodant Europos arešto orderį žinojo, kad jis yra ieškomas už nusikaltimų padarymą. Teismas mano, kad priteisti išlaidas, kurios buvo patirtos dėl E. T. konvojavimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą nėra pagrindo, jos proceso išlaidomis nepripažintinos.
E. T. asmens kratos metu iš jo buvo paimti 2 svarai, 90 pensų ir 5 JAE dirhamai (5 t., b. l. 65-96), gražintini E. T. nurodytam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
E. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį:
pagal BK 150 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmę subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016-12-02 nuosprendžiu jas apimant ir skirti kaltinamajam E. T. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką E. T. įskaityti laiką, prabūtą jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą - nuo 2016-04-28.
E. T. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo, nustačius aplinkybę, kad jis šios veikos nepadarė (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nukentėjusiosios E. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. T. priteisti jai 1475 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt penkis) eurus neturtinei žalai atlyginti.
E. T. konvojavimo iš Londono į Vilnių išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų iš kaltinamojo nepriteisti (BPK 103 straipsnis, 105 straipsnis).
Priteisti iš E. T. 196,86 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės atstovavimą nukentėjusiajai (šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
E.T. asmens kratos metu paimtus 2 svarus, 90 pensų ir 5 JAE dirhamus (5 t., b. l. 65-96), gražinti E. T. nurodytam asmeniui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.