Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

dalyvaujant ieškovo atstovui K. U. , atsakovo atstovui A. Z.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Panevėžio statybos trestas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui AB „Panevėžio statybos trestas“, tretieji asmenys Panevėžio lopšelis darželis „Vaikystė“ UADB „Ergo Lietuva“ dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio darbų perdavimo akto ir pažymos pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas teismo prašė: nutraukti 2009-05-15 sudarytą rangos sutartį Nr. 22-6.38-483 dėl rangovo (atsakovo) kaltės; pripažinti negaliojančiais atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 6-A (F-2) ataskaitinis laikotarpis 2009 m. lapkričio mėn. pagal nurodytą rangos sutartį, atsakovo vienašališkai pasirašytą 2009-11-30 pažymą Nr. 6-A (F-3) apie atliktų darbų vertę už 2009 m. lapkričio mėnesį pagal nurodytą rangos sutartį, bei pripažinti neteisėtu atsakovo vienašališką sutarties nutraukimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sudarė su atsakovu statybos rangos sutartį dėl lopšelio-darželio „Kregždutė“ rekonstravimo, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti objekto projektavimo ir inžinierines paslaugas bei atlikti objekto rekonstravimo darbus, kurių kaina 592 340,50 Lt. Atsakovas turėjo atlikti darbus ir objektą priduoti per 18 mėnesių (iki 2010-11-15). Atsakovas, nebaigęs darbų, nepridavęs objekto, 2010-10-28 pateikė pranešimą, kad atsisako rangos sutarties ir vienašališkai ją nutraukė, nurodydamas, kad ieškovas neteikė papildomo finansavimo sutartyje nenumatytiems darbams atlikti. Toks sutarties nutraukimas neteisėtas, nes sutartyje nenumatyto finansavimo atsakovas reikalavo nepagrįstai. Sutartimi nustatyta kaina negali būti keičiama. Jokių sutartyje nenumatytų darbų atsakovas neturėjo atlikti. Tvirtina, kad sutartis buvo sudaryta dėl viso objekto, t.y. visų darbų, kuriuos reikėjo atlikti - t.y. atitvarų, stogo šiltinimo, langų keitimo, apdailos ir kt., o ne dėl konkrečių tam tikrų darbų kiekių, kaip nurodo atsakovas. Be to, būtent atsakovas pagal sutartį ir privalėjo nustatyti darbų kiekius, nes įsipareigojo teikti projektavimo paslaugas. Rekonstrukcija didžiąja dalimi finansuota iš Europos Sąjungos lėšų. Atlikti darbai aktuose nurodyti procentais, pagal juos ir atitinkamas pažymas buvo apmokama. Už darbus, atliktus iki 2009 m. lapkričio 30 d., buvo apmokėta. 2010-10-28 atsakovas pateikė vienašališkai pasirašytus pažymą Nr. 6A ir aktą 6A apie atliktus darbus pagal sutartį per 2009 m. lapkričio mėn. Akte ir pažymoje nurodyti duomenys apie atliktus darbus neatitinka tikrovės, nes darbai objektyviai neatlikti tiek, kokia jų procentinė išraiška nurodyta ginčijamuose dokumentuose. Todėl aktas ir pažyma turi būti pripažinti negaliojančiais. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2010-11-15, tačiau neįvykdyta iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atsakovas nepagrįstai darbus sustabdė, todėl sutartis turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Konstatavo, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas AB PST įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog vykdant sutartį atsirado papildomų privalomų atlikti darbų, kurių neapėmė šalių susitarimas. Konkursas buvo paskelbtas objekto rekonstrukcijai dėl konkrečių darbų, bet ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams, kaip visiškai nepagrįstai nurodo atsakovas, teigdamas, jog įsipareigojo atlikti tik tai, kas nurodyta projektinėje užduotyje. Įsigydamas ir projektavimo paslaugas, nurodęs objektą bei jam būtinus atlikti darbus, ieškovas neprivalėjo nurodyti net apytikslių darbų kiekių, kadangi jų kiekiai paaiškėja tik po techninio darbo projekto parengimo. Ši aplinkybė atsakovui, kaip profesionaliam statytojui, verslininkui, turėjo būti žinoma. Nurodė, kad atsakovas, kaip savo srities profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą, privalėjo apžiūrėti objektą, įvertinti darbų kiekius, sąnaudas, ir pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl darbų kainos. To nepadaręs ar padaręs netinkamai atsakovas prisiima riziką, jog darbų sąnaudos gali būti didesnės nei jis tikėjosi, tačiau tokiu atveju tai nėra pagrindas keisti sutartyje numatytą kainą. Darė išvadą, kad sutartimi šalys susitarė dėl visų 2009-06-16 parengtame techniniame darbo projekte numatytų darbų, o ne projektinėje užduotyje nurodytų, kaip nepagrįstai teigia atsakovas, ir visus darbus apėmė ginčo sutarties sąlygos, tame tarpe ir sutartyje nustatyta kaina. Techninio darbo projekto užduočių tikslinti nebuvo pagrindo ir jos nebuvo tikslinamos (sutarties 3 str. 4.1 p.), šildymo-vėdinimo sistemos projektavimas negali būti laikomas projekto tikslinimu, kadangi sistemos projektavimas nurodytas konkursinėje medžiagoje, jį parengti įpareigojo sudaryta sutartis. Teismas darė išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti iš ieškovo didinti sutartyje nustatytą kainą, ar kitaip spręsti, jo vertinimu, papildomų, sutartyje nenumatytų darbų atlikimo problemą, o turėjo vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Atsakovas be pagrindo sustabdė darbus 2009-12-02 ir nepagrįstai ir neteisėtai 2009-10-28 pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukė.

Teismas nustatė, kad ginčijami aktas Nr. 6 A ir pažyma Nr. 6 A iki atsakovo vienašališko jų pasirašymo ieškovui nebuvo pateikti ir ieškovas iki vienašališko atsakovo pasirašymo jų pasirašyti nebuvo atsisakęs. Nurodyti dokumentai atsakovo pasirašyti nesilaikant įstatyme numatytos procedūros. Vien dėl to, šie dokumentai neturi juridinės galios turi būti pripažinti negaliojančiais. Darbų perdavimas-priėmimas vyko etapais, aktuose ir pažymose nurodant atliktą jų kiekį procentine išraiška, remiantis sutartimi, techniniu darbo projektu, statybos normatyviniais dokumentais. Tokių darbų atlikta tiek, kiek nurodyta 2009-11-30 šalių pasirašytuose atliktų darbų perdavimo akte Nr. 6, pažymoje Nr. 6, t.y. 73,34 proc.

Atsakovas nurodo, kad pagal ginčijamus dokumentus atlikta 88,12 proc. darbų, tačiau pripažįsta, jog skaičiuojama nuo apytikslių darbų kiekių, nurodytų projektinėje užduotyje, o ne tai, kaip skaičiavo ieškovas, pasirašydamas aktą Nr. 6 ir pažymą Nr. 6.

Apeliaciniu skundu AB „Panevėžio statybos trestas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas pažeidė CPK 19 str. nuostatas, dėl ko sprendimas yra naikintinas, taip pat buvo pažeistos CPK 329 str. 2 d. 3 p. nuostatos, dėl ko yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teigia, kad pirkimo dokumentuose buvo nurodytos darbų apimtys ir jų kiekiai, o pildydami ieškovo pateiktus viešojo pirkimo dokumentus t.y. priedą Nr. 1, privalėjo įrašyti tik kainą, nes grafos dėl kiekių jame nebuvo. Atsižvelgdami į sutarties 2 str. nuostatas, paskaičiavo kainą pagal nurodytus kiekius statinio projektavimo užduotyje ir projektiniuose pasiūlymuose ir sutartimi įsipareigojo atlikti tik tuos darbų kiekius, kurie buvo nurodyti minėtuose dokumentuose. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, be pagrindo netaikė LR VPĮ nuostatų ir visą atsakomybę perkėlė rangovui už ieškovo padarytas klaidas viešo pirkimo dokumentuose. Teismas savo sprendime visiškai nepasisakė dėl LR VPĮ 24 str. 7 d., kuri numato, kad perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose tinkamai nurodyti pirkimo objektą ir jo apimtį, nes tai ją įpareigojo minėta teisės norma. Ieškovas privalėjo tinkamai nurodyti perkamų darbų kiekį ir pobūdį, o jei jis to tinkamai nepadarė, atsako už atliekamų darbų apimtį, nes kainą jie pateikė pagal paties ieškovo pirkimo dokumentuose nurodytus kiekius. Nurodo, kad ieškovui, o ne jiems, nurodžius darbų atlikimo kiekius projektavimo užduotyje, už jų tikslumą tenka atsakomybė, o darbų kiekiams pasikeitus projektavimo stadijoje, papildomų darbų vykdymą ir jų finansavimą privalo spręsti ieškovas. Savivaldybė turėjo sudaryti papildomą susitarimą arba pasamdyti kitą rangovą įvykdyti papildomiems darbams, kaip tai numatyta sutarčių 3 str. 4.1 p., 4.4 p. Kadangi ieškovas pats reikalavo atlikti papildomus darbus, todėl ieškovas privalo atlyginti patirtus nuostolius dėl darbų sustabdymo. Ieškovas pripažino, kad po techninio projekto atlikimo paaiškėjo didesnės darbų apimtys, nei buvo nurodytos pirkimo dokumentuose. Teismas be pagrindo netaikė bei sprendime nieko nepasisakė dėl CK 6.685 str. 2 d. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutarties 2 str. nuostatas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog darbai bus atliekami pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą. Sutarties 2 str. nenumatė, kad rangovas įsipareigoja atlikti visus darbų kiekius, kurie bus numatyti techniniame projekte. Taigi, ši sutarties nuostata duoda nuorodą į statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą, kuriuose yra nurodyti darbų kiekiai, todėl pateikta kaina sutarties priede Nr. 1 yra paskaičiuota pagal sutarties 2 str. nuostatas ir atsispindi priede Nr. 1. Pagal patikslintus projektinius pasiūlymus buvo paruoštas techninis projektas, kurį priėmė ieškovas ir jokių pastabų iki šiol nėra pateikęs. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl sutarties 3 str. 4.4 p. nuostatų, kurios numato, jog kaina gali keistis „dėl aplinkybių kurių nebuvo galima numatyti, kai paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo". Taigi matyti, kad atsirado aplinkybės, kurių nebuvo įmanoma numatyti teikiant pasiūlymą, nes visi kiekiai buvo pertvirtinti tiek paties ieškovo, tiek VĮ LVPA, tačiau nepagrįstai nebuvo padidinta sutarties kaina, o be minėtų papildomų darbų atlikimo yra neįmanomas viso objekto pridavimas valstybinei komisijai. Nurodo, kad ieškovas nurodė konkursui darbų atlikimo kiekius, pagal kuriuos atsakovas pateikė pasiūlymą, t.y. nurodytų darbų kiekiui pateikė kainą. Ieškovas nebendradarbiavo bei pažeidė CK 6.691 str. reikalavimus, dėl ko atsakovas buvo priverstas nutraukti sutartį. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, kad pateikta kaina pilnai atitinka tik tuos kiekius, kurie nurodyti projektavimo užduotyje, nes kaina buvo paskaičiuoti pagal „darbo medžiagų ir mechanizmų sąnaudų statyboje normatyvus, kurie yra įregistruoti Valstybės įmonėje Statybos produkcijos sertifikavimo centras". Didesni, nei nurodyti projektavimo užduotyje atliktinų darbų kiekiai, esmingai pakeitė sutartinių įsipareigojimų pusiausvyrą. Ši aplinkybė tapo žinoma tik parengus techninį projektą ir iki sutarties pasirašymo nebuvo jokios galimybės nustatyti tikslios darbų apimties, ieškovo techniniai dokumentai buvo neteisingi, todėl ieškovas privalėjo prisiimti atsakomybę už pirkimo dokumentuose nurodytus neteisingus duomenis, o jam tai atsisakius padaryti, turėjo teisę nutraukti sutartį. Ieškovas konkurso metu, statybos normatyviniuose dokumentuose (statinio projektavimo užduotis) nenumatė visų darbų kiekių, todėl jis atsako už jų tikslumą (LR VPĮ 24 str. 7 d.) ir paaiškėjus kitiems darbų kiekiams, privalo spręsti dėl papildomų darbų vykdymo. Teigia, jog įspėjo ieškovą apie būtinumą didinti darbų kainą, o ieškovui atsisakius tai padaryti, atsirado teisė nutraukti sutartį. Ieškovui buvo perduotas pasirašytinai atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 6 (F-2) bei pažyma Nr. 6 (F-3) už 2009 m. lapkričio mėnesį, tačiau ieškovas atsisakė juos pasirašyti ir grąžino, nenurodydamas jokių aplinkybių kaip numato rangos sutarties 7 str. 1.3 p., 1.5 p. t.y. nenurodė, kad darbai yra atlikti nekokybiškai ar ne pagal projektą, todėl atsakovas 2009-12-07 raštu Nr. 26-2865 išdėstė savo argumentus ir pakartotinai pateikė minėtus aktus. 2009-12-09 raštu Nr. IS-28.2-5546 ieškovas vėl nepasirašė nurodytų aktų ir juos grąžino. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į tai, kad nebūtų vilkinamas darbų pridavimas ir atsiskaitymas už juos, atsakovas pakoregavo aktus, kad būtų priimta nors dalis darbų . Tai daliai darbų, kuriuos ieškovas atsisakė pasirašyti, nors jie buvo atlikti, atsakovas surašėme aktą ir jį vienašališkai pasirašė, nes ieškovas minėtai daliai darbų du kartus buvo atsisakęs pasirašyti ir juos priimti, todėl vadovaujantis LR CK 6.694 str. 4 d. minėtus aktus pasirašė vienašališkai bei padarė akte žymą, juos perdavė ieškovui.

Ieškovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą palikti nepakeista, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas, apeliaciniame skunde išdėstydamas argumentus, savaip vertina bylos aplinkybes, įrodymus, teisės aktų taikymą bei nepagrįstai nurodo, kad sutartimi įsipareigojo atlikti tik darbus, numatytus statinio projektavimo užduotyje. Nepagrįstai nurodo, jog vykdant sutartį atsirado papildomų darbų. Nepateikė, o vėliau neteisėtai ir nepagrįstai pateikė (atsisakant ir vienašališkai nutraukiant sutartį) vienašališkai pasirašytus 2009-11-30 pažymą Nr.6-A apie atliktų darbų vertę už 2009 metų lapkričio mėnesį, F-3, ir 2009-11-30 atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 6-A, F-2, ataskaitinis laikotarpis 2009 metų lapkričio mėnuo, kuriuose duomenys yra nurodyti neteisingi. Atsakovas nebaigė darbų pagal sutartyje numatytas sąlygas, o sutartyje numatytos objekto šildymo vėdinimo sistemos rekonstravimo techninio darbo projekto dalies net neparengė, šių rekonstravimo darbų nepradėjo. Atsakovui įsipareigojus atlikti pagal ieškovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą objekto projektavimo ir inžinerinės paslaugas bei rekonstravimo darbus, atsakovas statinio projektavimo užduoties pagrindu ir parengė projektinę dokumentaciją t. y. techninį ir darbo projektus, kuriuose nurodyti darbų atlikimo kiekiai, kuriais atsakovas privalėjo vadovautis. Nurodo, kad statinio projektavimo užduotyje nurodyti preliminarūs duomenys, o ne konkretūs darbų atlikimo kiekiai. Statinio projekto užduotis paruošta projektavimo apimtims, kad matytųsi objekto apimtys ir reikalavimai projektui. Atsakovas, įsipareigojęs atlikti projektavimo ir inžinerinės paslaugas, atliko ir parengė techninį ir darbo projektus. Techniniame ir darbo projektuose yra nustatyti darbų kiekiai, kuriais atsakovas vykdydamas sutartinius įsipareigojo privalėjo vadovautis ir užbaigti visus sutartyje numatytus darbus už nustatytą kainą. Techninio projekto pagrindu buvo išduotas statybos leidimas. Atsakovas darbus privalėjo atlikti pagal normatyvinius statybos dokumentų reikalavimus. Šio pirkimo atveju darbų kiekiai paaiškėjo atsakovui atlikus projektavimo darbus, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja papildomo finansavimo, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti. Nurodo, kad konkursas buvo paskelbtas objekto rekonstrukcijai su konkrečiais darbais, bet ne konkretiems atitinkamų darbų kiekiams. Teigia, kad pats atsakovas atliko techninį-darbo projektus, jis turėjo prisiimti riziką dėl didesnių darbų sąnaudų, sutarties kainos ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Nurodo, kad rangovas, prieš pateikdamas pasiūlymą, galėjo apžiūrėti pastatą, kaip tai numatyta konkurso sąlygose. Atsakovas pateikė pasiūlymą, kuriame nurodė, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nurodytomis supaprastintų skelbiamų derybų skelbime, išspausdintame „Valstybės žinių" priede ,Informaciniai pranešimai", Nr.12, supaprastintų skelbiamų derybų sąlygose, kituose pirkimo dokumentuose. Teigia, kad pagal statybas reglamentuojančius teisės aktus rekonstrukcija yra atliekama pagal darbo projektą ir nėra praktikos, jog rekonstrukcija būtų atliekama pagal statinio projektavimo užduotį. Atsakovui atlikus projektavimo darbus, t. y. atlikus techninį ir darbo projektus, pagal jų turinį matosi, jog darbai, darbų kiekiai numatyti techniniame ir darbo projekte, todėl papildomų darbų finansavimo ir sutarties kainos kėlimo atsakovas negalėjo reikalauti. Projektinę dokumentaciją pateikė pats atsakovas, todėl jam tenka rizika ir dėl to, ar visi būtini darbai įtraukti į statybinius normatyvinius dokumentus. Pažymą Nr.6-A ir vienašališkai pasirašytą atsakovo atliktų statybos darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 6-A su pateiktais juose rodikliais ieškovas nebuvo gavęs, o gavo juos kartu su 2010-10-28 Nr. 3D-2523 pranešimu.

Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų pagrindų, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ( CPK 320 str.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kas šalių sudarytos rangos sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąvadą projektavimo ir inžinerines paslaugas, rekonstravimo darbus, detalizuotus sutarties priede Nr.1, (sutarties 2 str.1 p.). Taigi , vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, sutartimi atsakovas AB PST rangovas įsipareigojo pagal užsakovo Panevėžio m. savivaldybės užduotį atlikti atitinkamus statybos darbus, o remiantis CK 6.700 straipsniu, reglamentuojančiu projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sampratą, įsipareigojo atlikti pagal užsakovo užduotį ir projektavimo darbus, parengti objekto rekonstrukcijos techninį sprendimą ir perduoti jį užsakovui. Tam, kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. STR 1.05.06:2005 8.5 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo užduotis yra paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su statytojo reikalavimais (statytojo technine specifikacija). Tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir sumanyto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Taigi tiek pagal statybos rangą, tiek ir pagal projektavimo darbų rangą reglamentuojančias teisės normas rangovas vykdo savo įsipareigojimus pagal užsakovo užduotį, kuri rangovui yra privaloma.

Šalių sudarytos sutarties priede Nr.1 išvardyti atliktini darbai ir jų vertė pinigine išraiška, o darbai kiekine išraiška raštu sutartyje ir jos priede nenurodyti. Projektavimo sąlygose atliktinų darbų kiekiai užsakovo nurodyti apytiksliai, rangovas savo pasiūlyme darbų kiekio irgi nekonkretizavo. Todėl atmestinas atsakovo tvirtinimas, kad pasiūlymą prieš sutarties sudarymą pateikė ne visam objektui, o projektavimo sąlygose nurodytam darbų kiekiui, nors ir pripažino, kad tie kiekiai negalėjo būti žinomi be kadastrinių matavimų bylos ir be techninio projekto, kurį, beje, pats ir ruošė.

Atsakovas teigia, kad ieškovas pažeidė VPĮ 24 str.7 d., savo pirkimo dokumentuose tinkamai nenurodęs pirkimo objekto ir jo apimties. Pirkimo sutartyje turi būti nurodytos perkamos prekės, paslaugos ar darbai, tačiau nėra imperatyvaus reikalavimo nurodyti tikslius jų kiekius (VPĮ 18 str. 6 d. 2 p.). Sutartyje aiškiai apibrėžtas sutarties dalykas – pagal užsakovo pateiktą statinio projektavimo užduotį, projektinius pasiūlymus ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti projektavimo ir inžinierines paslaugas bei rekonstravimo darbus, kurie apytikriai detalizuoti šalių sudarytos ir pasirašytos sutarties priede. Konkurso metu atsakovui turėjo būti ir buvo aišku, kad konkretūs darbų kiekiai paaiškės tik paruošus rekonstrukcijos projektą, kadangi konkurso būdu buvo perkamos ir projektavimo paslaugos. Todėl atsakovas, kaip savo srities profesionalas, prieš teikdamas savo pasiūlymą ir sudarydamas sutartį, turėjo galimybę apžiūrėti objektą, įvertinti būsimų darbų kiekius, sąnaudas, ir pateikti pagrįstus kainos pasiūlymus. Atsakovas turėjo numatyti darbų apimtis ir mastą, įvertinti tai, kad kiekiai nėra tikslūs, todėl turėjo vertinti savo galimybes konkursą laimėjus atlikti darbus už paties pasiūlytą kainą. Konkursas buvo paskelbtas objekto-vaikų darželio rekonstrukcijai atliekant konkrečius darbus, bet ne konkretiems apibrėžtiems kiekiams. Todėl pripažintina, kad atsakovui buvo žinoma darbų užduotis, nenustatytą jokių nenumatytų aplinkybių, sudarytos sutarties pagrindu 2009-08-13 buvo patvirtintas techninis projektas ( b.l. 131, t.1), pagal kurį ir buvo atliekami darbai pagal išduotą leidimą. Nors ir projekto aprašymas po to keitėsi, bet jis pakeistas tik Lietuvos verslo paramos agentūros interesais, su sąlyga, kad tai nereikalaus didesnio finansavimo ( b.l. 6, t.2). Atsakovas, norėdamas pabaigti įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, siekia gauti papildomai 118 570 Lt finansavimo ( t. 2, b.l. 37-38)

Ieškovas pateikė atsakovui techninę užduotį projektavimui, atsakovas 2009-06-16 parengė statinio lopšelio darželio „Vaikystė“( Gedimino g. 4, Panevėžys) techninį projektą, kuriame buvo nustatyti atliktinų darbų kiekiai (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila 1520 kv.m., langų keitimas 551 kv.m., lauko ir tambūrų durų keitimas 46 kv.m., stogo apšiltinimas ir danga 1193 kv.m), o 2009-07-20 išduotas statybos leidimas darbams pagal šį projektą atlikti. Šalys skirtingai aiškina, ar atliekant darbus paaiškėjo sutartyje nenumatytų darbų. Po 2009-05-15 rangos sutarties pasirašymo 2009-05-29 buvo patikslintos sąlygos atsisakius reikalavimo dėl šildymo–vėdinimo sistemos rekonstravimo (b.l.33-35, t.1). Atitinkamai 2009-05-29 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-531 buvo patikslinta rangos sutartis (b.l.31, t.1). 2009-07-15 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-737 šalys vėl patikslino rangos sutartį , kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios šalių 2009-05-29 papildomas susitarimas Nr.22-6.38-531 (b.l.73, t.1) ir taip grįžta prie šildymo –vėdinimo sistemos rekonstravimo reikalingumo. Galiausiai 2009-10-15 papildomu susitarimu Nr.22-6.38-965 šalys, pasikeitus PVM dydžiui pakeitė sutarties sąlygą dėl objekto darbų kainos ir ją nustatė 592 340,50 Lt, kitos sąlygos nebesikeitė (b.l.74-75,t.1). Atsakovas dalyvavo konkurse, pateikė pasiūlymą, konkurso metu reikalavimai šildymo - vėdinimo sistemai buvo aiškūs, tuo pačiu AB PST, kaip profesionalus statytojas, privalėjo žinoti, kad darbus turės atlikti pagal normatyvinius statybos dokumentus (CK 6.684 str. 1 d., sutarties 6 str. 1.3 p.), tai buvo nurodyta ir konkurso medžiagoje (t. I, b.l. 75).

Pagal sutartį atsakovas AB PST privalėjo vykdyti sistemos rekonstravimo projektavimą ir rekonstrukciją, todėl minėti darbai negali būti laikomi sutartyje nenumatytais darbais, kuriems būtinas papildomas sutartyje nenumatytas finansavimas, ar darbais, dėl kurių buvo būtina tikslinti techninio darbo projekto užduotis. Užsakovas projektavimo sąlygų nekeitė, kas būtų galėję sąlygoti nenumatytų sutartyje darbų atsiradimą. Statinio projektavimo užduotyje tikslių darbų kiekių nebuvo pateikta, kaip ir atsakovo AB PST pateiktame pasiūlyme bei šalių sudarytoje rangos sutartyje, tik nurodytas darbų pobūdis.

Nustatyta, kad statinio techninį projektą parengti buvo atsakovo pareiga. Rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytas atliktų darbų kiekis procentais, nurodytas skaičiavimas rodė faktiškai atliktų darbų santykį su reikalingų atlikti pagal techninį ir darbo projektus (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila 1425 kv.m., langų keitimas 570 kv.m., lauko ir tambūrų durų keitimas 65 kv.m., stogo apšiltinimas ir danga 1348 kv.m) darbų kiekiu. 2009-11-30 šalys pasirašė aktą ir pažyma Nr.6, kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 89,07 proc. už 24 050 Lt ir rekonstravimo darbų 80, 26 proc. , už 336 995,45 Lt , iš viso pagal rangos sutartį 73,34 procentus už 434 408,21 Lt su PVM, suma apmokėta (b.l.86-87, t.1). Akivaizdu, kad atsakovas žinojo, kokiomis sąlygomis jis vykdo sutartį ir jų laikėsi.

Bendra galutinė objekto darbų kaina su PVM buvo nustatyta 592 340.50 Lt, kuri detalizuojama sutarties priede Nr.1 (3 str.1 ir 2 p., 2009-10-15 papildomas susitarimas Nr.22-6.38-965). Sutartis numatė, jog kaina galutinė, kuri gali kisti tik tikslinant objekto techninio projekto užduotis (3 str.4 p.4.1 p.p.), bei jeigu dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, atsirado papildomų darbų ar paslaugų be kurių negalima baigti vykdyti sutarties, poreikis (4.4 p.). Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3d. nuostatomis, kad sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 str. nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio(VPĮ 18 str.6 d. 11 p., 8 d.). Pripažinus, kad papildomų darbų neatsirado, techninio projekto užduotis netikslinta, todėl nebuvo pagrindo keisti pirkimo sutarties sąlygų ar sudaryti naują sutartį dėl papildomų darbų pirkimo.

Šalys susirašinėjo dėl darbų kiekio: atsakovas 2009-07-08 kreipėsi į ieškovą, nurodydamas, kad užduotyje nurodyti darbų kiekiai žymiai mažesni už nurodytuosius techniniame projekte ir natūroje, tikėdamasis, kad bus gautos papildomos lėšos darbų kiekių skirtumams padengti (b.l. 111-118, t.1). Ieškovas atsakovui nurodė, kad atsakovui rengiantis konkursui buvo suteikta galimybė išsiaiškinti neatitikimus dėl atliekamų darbų ir jų kiekių, naudojamų medžiagų, apžiūrėti ir pamatuoti darbus vietoje. Kadangi atsakovo atstovai nesikreipė į ieškovo kontaktinį asmenį, ieškovas suprato, kad užduotis yra aiški, o darbų kiekiai su nukrypimais teisingi (b.l. 118, t.1). Su prašymu surasti galimybę papildomai finansuoti darbų kiekių skirtumus atsakovas į ieškovą kreipėsi 2009-09-17, 2009-10-19, 2009-11-09 (b.l. 107, 109-110, t.1). Ieškovas 2009-11-04 raštu paaiškino svarstantis klausimą dėl atsakovo nurodytų kiekių skirtumų ir apie priimtą sprendimą informuosiantis atsakovą papildomai (b.l. 108, t.1). Su 2010-10-28 raštu atsakovas pateikė vienašališkai surašytą atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktą ir pažymą apie atliktų darbų vertę Nr.6A už 2009 m. lapkričio mėn. (b.l. 84-85, t.1). Tuo pačiu atsakovas 2010-10-28 pranešė atsisakantis Sutarties bei nuo 2010-11-27 nutraukiantis Sutartį, nurodydamas, kad ieškovas ją pažeidė atsisakydamas padidinti Sutarties kainą, nesiimdamas atsakovo nurodytų priemonių ir nesamdydamas kitų rangovų papildomiems darbams atlikti (b.l. 10, t.1).

CK 6.684 str. numato rangovo pareigą padarius išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Jeigu rangovas įspėja užsakovą dėl būtinumo atlikti papildomus darbus, o užsakovas nesutinka didinti darbų kainos, tai rangovas gali atsisakyti rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad darbų stabdymo galimybė numatyta tik tada, kai būtina atlikti objektyviai nenumatytus darbus ir tam nepakanka rangovo manymo, jog tokius darbus jis turi atlikti. Kadangi atsakovas pasirašydamas sutartį, žinojo visą atliekamų darbų specifiką, o parengus techninio darbo projektą paaiškėję tikrieji atliktinų darbų kiekiai nebuvo sutartyje nenumatyti, todėl turėjo būti apmokami sutartyje nustatyta kaina, o ne kaip papildomai atliktini darbai. Atsakovas neturėjo pagrindo reikalauti ieškovo didinti sutartyje nustatytą darbų kainą, turėjo vykdyti sutartį joje numatytomis sąlygomis. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas be pagrindo sustabdė darbus, nepagrįstai ir neteisėtai 2009-10-28 pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą ir ją nutraukė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo sutarties atsisakymas ir nutraukimas pagrįstai pripažintini neteisėtais.

Sutartimi šalys susitarė, jog darbų perdavimas – priėmimas bei apmokėjimas vyks pagal kas mėnesį sudaromus perdavimo-priėmimo aktus, kuriuos sudaro išlaidų pažyma F-3 ir atliktų darbų aktas F-2 (4 str.1 p.). Įstatyme nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako tai padaryti, akte daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalio darbų perdavimo akto sudarymo atveju, jis gali būti teismo pripažįstamas negaliojančiu (CK 6.694 str.). Atsakovo vienašališkai surašyti atliktų statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr.6A už 2009 m. lapkričio mėn., kuriuose nurodoma, jog projektavimo ir inžinierinių paslaugų atlikta 90,56 proc. už 24 450Lt ir rekonstravimo darbų 97,39 proc. už 408 939,45Lt, viso 521 944,45 Lt su PVM (b.l. 84-85, t.1), kas sudaro 88,16 procentų.. Minėti aktai perduoti ieškovui su 2010-10-28 atsakovo raštu, iki atsakovo vienašališko jų pasirašymo ieškovui net nebuvo pateikti ir ieškovas iki vienašališko atsakovo pasirašymo jų pasirašyti nebuvo atsisakęs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad darbų perdavimo-priėmimo aktą atsakovas pasirašė nesilaikydamas įstatyme numatytos procedūros, todėl jis kaip prieštaraujantis imperatyviems įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai kaip kilęs iš viešųjų pirkimų procedūrų pripažintinas negaliojančiu (CK 1.80,1.81 str.). Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijamas darbų perdavimo-priėmimo aktas nepagrįstas, nes atliktų darbų kiekis procentais jame apskaičiuotas kaip faktiškai atliktų ir atliktinų pagal statinio projektavimo sąlygas (lauko atitvarų šiltinimas bei apdaila yra apie 900 kv.m., langų keitimas apie 558 kv.m., lauko ir tambūrų durų keitimas apie 30 kv.m., stogo apšiltinimas ir danga apie 985 kv.m.) santykis, o ne kaip įprastai – pagal techninio ir darbo projekto sąlygas. Pagal atsakovo taikytą skaičiavimo metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 100 proc., stogo šiltinimo-95 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo 100 proc., nors pagal įprastai taikytą metodiką langų, durų keitimo darbai atlikti 95 proc., stogo šiltinimo 90 proc., atitvarų remonto ir šiltinimo 65 proc. Toks skaičiavimas nepagrįstas, nes atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį apėmė ne tik projektinėje užduotyje, bet ir techniniame darbo projekte, sutartyje, jos prieduose, statybos normatyviniuose dokumentuose nurodytus darbų kiekius.

Negali būti galiojančiais du iš esmės vienodi darbų pridavimo aktai apie atliktus darbus. Aktas Nr. 6 abiejų šalių pasirašytas, todėl jį keičiantis ir vienašališkas aktas Nr. 6A pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Pagal pateiktus teismui ginčijamus aktą Nr. 6A ir pažymą 6A, akivaizdu, kad juose nurodyti tie patys darbai, kaip ir akte Nr. 6, kuris šalių pasirašytas, tik skiriasi jų procentinė išraiška. Atmestinas atsakovo tvirtinimas, kad šiame ginčijamame akte nurodyti darbai, kuriuos atsakovas faktiškai atliko, bet ieškovas nepriima ir už juos nemoka. Be to, apeliantas nepaneigė, kad prieš jam pasirašant ginčijamus aktą ir pažymą, konkretūs ginčijami dokumentai buvo pateikti ieškovui. Prieš tai ieškovui buvo teikiami kiti dokumentai, o ne ginčijami.

Aptartais argumentais apeliacinis skundas atmestinas. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (b. l. 184, CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės ”Panevėžio statybos trestas”, į.k.147732969, valstybės naudai 3 Lt apeliacinės instancijos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.