- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- 2A-270-265/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01778-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Eugenija Morkūnienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- V. R.
- Advokatai
- Sauliui-Gintaras Vaičiūnas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjos Eugenija Morkūnienė, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovės atstovui advokatui Sauliui-Gintarui Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei V. R., trečiasis asmuo BUAB „Restoranų verslo valdymas“ dėl nuompinigių bei skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 21825 Lt įsiskolinimą už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad buvo sudaryta nuomos sutartis su atsakove, tinkamos naudoti patalpos perduotos atsakovei su tam tikrais kosmetiniais trūkumais, kurių vertė apie 300 Lt. Su atsakove sutarė, kad trūkumus pašalins ji pati, tačiau suderins su ieškovu visus darbus ir medžiagas, pateiks ieškovui sąskaitas, kurias ieškovas apmokės atsakovei. Tačiau darbai nebuvo atlikti, ieškovui sąskaitos nepateiktos. Buvo šalių raštiškas susitarimas, kad jokių atsakovės atliktų pagerinimų jis neatlygins. Atsakovė panaudos sutartimi patalpas perdavė savo įmonei UAB „Restoranų verslo valdymas“, kuri ir atliko remonto darbus. Apie atliekamus remonto darbus atsakovė ieškovo neinformavo. Ieškovas atsitiktinai sužinojo apie išgriautas, išardytas patalpas. Atsakovė pablogino patalpų būklę, padarė ieškovui žalos, o ne pagerino patalpas, todėl jos prieštaravimas sumokėti skolą už nuomą, motyvuojant tuo, kad patalpose buvo padaryti pagerinimai, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-08-23 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės 21825 Lt įsiskolinimą už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21825 Lt sumos nuo bylos iškėlimo (2010-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 709,90 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovo reikalavimą pripažino, sutiko, kad skolinga ieškovui už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas 21825 Lt, tačiau nurodė, jog yra pagrindas atlikti įskaitymą, nes nuomojamose patalpose trečiasis asmuo atliko pagerinimus. Šie atlikti pagerinimai yra atlikti už banko trečiajam asmeniui suteiktą paskolą, atlikti pagerinimo darbai įkeisti bankui, įtraukti į bankrutuojančio trečiojo asmens balansą, o atsakovė yra banko trečiajam asmeniui suteiktos paskolos laiduotoja. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ir atsakovės nesieja abipusės teisės ir pareigos (CK 6.130 str.), į tai, kad negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai šaliai, o trečiajam asmeniui (CK 6.139 str.), padarė išvadą, kad atsakovės prašomam atlikti įskaitymui nėra įstatyminio pagrindo, todėl šio atsakovės prašymo netenkintino ir konstatavo, jog ieškovo reikalavimas dėl 21825 Lt įsiskolinimo už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė šioje byloje priešieškinio nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad neturi teisės reikšti priešieškinio, todėl jos reikalavimą dėl atliktų pagerinimų (įskaitymo) vertino kaip nenagrinėtiną šioje byloje.
Šalies argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ieškinį tenkino vadovaudamasis CK 6.130 str. ir CK 6.139 str. Teigia, kad sąlyga, jog prievolės šalis sieja abipusės teisės ir pareigos, yra būtina taikant įskaitymą kaip prievolės pabaigą. Patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovė yra skolininkė, o ieškovas – kreditorius. Pertvarkius patalpas, ieškovas tapo skolininku, o atsakovė – kreditore, todėl CK 6.501 str. 1 d. pagrindu ji turi teisę į pagerinimui skirtų lėšų atlyginimą. Pagerinimo darbų vertė viršija ieškovo reikalavimą atsakovei. Pažymi, kad nors pagerinimo dabai buvo atlikti trečiojo asmens lėšomis, tačiau kreditoriumi pripažintina atsakovė, o ne trečiasis asmuo, nes ji buvo nuomos sutarties šalis, t.y. būtent ji turėjo teisę pagal nuomos sutarties 6 str. 3 p. pagerinti patalpas. Be to, atsakovė buvo UAB „Restoranų verslo valdymas“vienintelė akcininkė ir direktorė, taip pat laidavo už banko įmonei suteiktą kreditą. Todėl, atsakovės teigimu, jos ir ieškovo reikalavimai yra priešpriešiniai ir tai yra viena iš sąlygų prievolę užbaigti įskaitymu. Teismo motyvas dėl priešieškinio nepateikimo yra nepagrįstas, nes CPK numatyta teisė, be ne pareiga pareikšti priešieškinį. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nereikalaujantis kitos šalies sutikimo.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad šalys sudarė nuomos sutarties priedą Nr. 1, pagal kurį sutarė, kad nuomotojas nekompensuos nuomininkui jo atliktų patalpų pagerinimo darbų išlaidų. Todėl netgi darant prielaidą, kad patalpos buvo pagerintos, ieškovas neprivalo kompensuoti atsakovei pagerinimo išlaidų. Be to, byloje nėra duomenų, kad patalpos buvo pagerintos. Patalpų pritaikymas nuomininko (subnuomininko) veiklai savaime netaikytinas patalpų pagerinimui. Teigia, kad nėra ir įstatyminio pagrindo atlikti atsakovės prašomo įskaitymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007-12-11 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (1 t. b.l.5-8). Atsakovė 2008-01-15 sudarė negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį su UAB „Restoranų verslo valdymas“(2 t.b.l.48). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 21825 Lt įsiskolinimą už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą). Atsakovė šį įsiskolinimą pripažįstą, tačiau prašo atlikti įskaitymą, nes nuomojamose patalpose trečiasis asmuo atliko pagerinimus. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad tokia prievolė ieškovui atsirado 2007-12-11 nuomos sutarties 6 str. 3 p. ir CK 6.501 str. 1 d. pagrindu.
Vadovaujantis CK 6.501 str. 1 d. nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuo atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kitą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti šias sąlygas: ar nuomininkas išsinuomotą daiktą pagerino; ar turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininkui turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ar įstatymas arba šalių sutartis nenustato kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. 2007-12-11 nuomos sutarties 6 str. 3 p. sutarties šalys susitarė, kad ieškovas (nuomotojas) leidžia atsakovei (nuomininkui) pertvarkyti patalpas pagals savo nuožiūrą ir dizainą, daryti jose einamąjį remontą. Šalys taip pat 2008-01-16 sudarė šios sutarties priedą Nr.1, kurio 7 str. 9 p. susitarė, kad nuomotojas jokia forma nekompensuos nuomininkui pastarojo atliktų patalpų pagerinimo darbų išlaidų, nepriklausomai nuo to, ar nuomininkui buvos suteiktas nuomotojo sutikimas tokių darbų atlikimui, ar ne, ir kad nuomotojui lieka bet kokie nuomininko padaryti patalpų pagerinimai, kurių neįmanoma atskirti be žalos patalpoms (1 t. b.l. 49-50). Šalys 2007-12-11 nuomos sutartimi taip pat buvo sutarusios, kad nuomininkas gali subnuomoti ar perduoti neatlygintinai patalpas uždarajai akcinei bendrovei, kurios akcininkas jis pats yra, be išankstinio raštiško nuomotojo sutikimo. Perdavus patalpas, nuomininkui lieka visi iš nuomos sutarties kylantys įsipareigojimai prieš nuomotoją. Taigi, esant šiomis šalių sudarytos nuomos sutarties ir jos priedo sąlygomis, atsakovė (nuomininkė) neturi teisės į išsinuomotų patalpų pagerinimui būtinų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str. 1 d).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra įstatyminio pagrindo atlikti atsakovės prašomo įskaitymo, pagrįstai taikė ir teisingai aiškino CK 6.130 str., kuriuo reglamentuota prievolės pabaiga įskaitymu. Pagal šią normą prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip priešpriešinio vienarūšio reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu, įskaitymas. Taigi įskaitymo atveju šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats. Nagrinėjamu atveju, atsakovė ieškovui reiškė ne vienarūšį reikalavimą, t.y. ne reikalavimą dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą ir suteiktas paslaugas (elektrą, vandenį, šildymą) priteisimo. Be to, prievolės šalis turi sieti abipusės teisės ir pareigos ir šių šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t.y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą. Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog atsakovės įvardijamus pagerinimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Restoranų verslo valdymas“ už banko suteiktą kreditą, o atsakovė laidavo už skolininką. Taigi akivaizdu, jog ieškovo ir atsakovės nesieja abipusės teisės ir pareigos ir negalima įskaityti reikalavimo, kurį viena šalis turi ne kitai šaliai, o trečiajam asmeniui.
Pagal CPK 143 str. 2 d. vienas iš pagrindų teismui priimti priešieškinį yra, jeigu priešieškiniu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taigi pirmosios instancijas teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, reikšdama reikalavimą ieškovui dėl atliktų pagerinimo (įskaitymo), turėjo pateikti priešieškinį įstatymo nustatyta tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.