Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pagal Įstatymo 35 straipsnį Tarybos kompetencijai priskirtinas skundų dėl viešojo administravimo subjektų neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus nagrinėjimas, o Sprendimu pernelyg susiaurinama Tarybos kompetencija, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d.) (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisę apskųsti inter alia (be kita ko) viešojo administravimo subjektų neveikimą bei vilkinimą atlikti veiksmus. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas turi specialiųjų žinių, susijusių su šilumos ūkio reglamentavimu ginčuose dėl investicinių planų derinimo, ir jis privalėjo nagrinėti skundą išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

II.

8. Teismas, išnagrinėjęs bylos faktines ir teisines aplinkybes bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sutiko su atsakovo pozicija ir padarė išvadą, kad Tarybos kompetenciją dėl šilumos ūkio sektoriuje galinčių kilti ginčų ir nagrinėjimo tvarkos apibrėžia specialusis įstatymas – Įstatymas (VAĮ 1 str. 2 d.), kurio 35 straipsnyje nėra įtvirtinta Tarybos kompetencija nagrinėti skundus dėl savivaldybių tarybų neveikimo šilumos tiekėjams derinant su savivaldybių tarybomis investicinius planus ar apskritai ginčus šioje srityje.

9. Teismo vertinimu, Įstatymo 35 straipsnio nuostata negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip suteikianti Tarybai kompetenciją nagrinėti ginčus dėl neveikimo. Dėl to teismas sprendė, jog Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, o ginčas dėl savivaldybių tarybų neveikimo šilumos tiekėjams derinant su savivaldybių tarybomis investicinius planus, nesant specialiosios normos dėl kompetencijos suteikimo Tarybai, nagrinėtinas administraciniame teisme.

10. Teismas, apibendrinęs VAĮ, ABTĮ ir Įstatymo nuostatas bei aktualią teismų praktiką, darė išvadą, jog viešojo administravimo subjektas privalo veikti savo įgaliojimų nustatytose ribose, teisės normos, nustatančios viešojo administravimo subjekto kompetenciją, negali būti aiškinamos plečiamai, kadangi tai neatitiktų pagrindinių viešojo administravimo principų – teisėtumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia – turinio. Plečiamasis viešojo administravimo institucijų kompetencijos aiškinimas viešojoje teisėje negalimas, kadangi šiems subjektams, turintiems specialųjį teisnumą, leidžiama tik tiek, kiek nustatyta jų kompetenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vien pareiškėjo pozicija, nesant įtvirtinto teisinio reguliavimo, neduoda teisinio pagrindo konstatuoti esant privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkai Taryboje dėl savivaldybių neveikimo ar vilkinimo derinant investicijų į šilumos ūkį planus.

III.

12. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pagal Įstatymo 35 straipsnį Tarybos kompetencijai nepriskirtina nagrinėti skundų dėl neveikimo, padarė teisės klaidą. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas Sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka atsisakė nagrinėti skundą, kuriuo buvo kvestionuojamas savivaldybės neveikimas, o pirmosios instancijos teismo suformuluotas Įstatymo 35 straipsnio aiškinimas prieštarauja VAĮ 14 straipsniui bei ABTĮ 26 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Litesko“ skundo reikalavimas panaikinti atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą R2-(TT)-7258, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Biržų rajono savivaldybės veiksmų (neveikimo) nederinant investicijų į Biržų miesto šilumos ūkį bei nevykdant kitų įstatyme nustatytų prievolių, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į skundą, netenkino skundo, nustatęs, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnį (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2023 m. spalio 1 d.), Tarybos kompetencijai nepriskirta nagrinėti skundus dėl savivaldybių tarybų neveikimo šilumos tiekėjams derinant su savivaldybių tarybomis investicinius planus ar apskritai ginčus šioje srityje, nuostata „sprendimų derinant investicinius planus“ negali būti aiškinama plečiamai, kaip suteikianti Tarybai kompetenciją nagrinėti ginčus dėl neveikimo, be to, Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2023 m. spalio 1 d.) 7 dalies 1 ir 2 punktai nustato, jog Taryba ikiteismine tvarka nagrinėja skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų (o ne apskritai ginčus).

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti patenkintas, nes jis pagrįstai vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, kreipėsi į Tarybą, kaip į ikiteismine tvarka ginčus nagrinėjančią instituciją, prašydamas išnagrinėti Savivaldybės veiksmus nederinant pareiškėjo 2017–2020 metais atliktų investicijų į Biržų miesto šilumos ūkį. Pareiškėjas referuoja į VAĮ 14 straipsnio, ABTĮ 26 straipsnio nuostatas, nustatančias asmens teisę skųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą) išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnis nustato, jog investiciniai planai derinami su savivaldybės taryba jos nustatyta tvarka; šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus ne teismo tvarka nagrinėja Taryba.

19. Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-226 ,,Dėl Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių patvirtinimo“ (byloje taikoma originali redakcija), vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 7 dalimi, 2 punkte nurodyta, kad šių Taisyklių nuostatos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikomos ikiteismine tvarka nagrinėjant skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ir ne teismo tvarka nagrinėjant šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus. Taisyklių 26.1 punktas, kuriuo vadovaujantis atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nustato, jog Taryba atsisako nagrinėti ginčą, jeigu prašyme nagrinėti ginčą nurodyto ginčo nagrinėjimas nepriskirtas Tarybos kompetencijai.

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2021 m. gruodžio 1 d. skundu kreipėsi į Tarybą, nurodydamas, jog jis yra pateikęs Savivaldybei prašymus suderinti investicijas ( 2018 m. spalio 29 d. raštas Nr. 8.3-306; 2019 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. 8.1-167; 2020 m. gegužės 7 d. raštas Nr. 8.1-65), o 2021 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1.21-422 paragino Savivaldybę spręsti susidariusią situaciją ir prašė: 1) Savivaldybės tarybos sprendimu suderinti 2017–2020 metais pareiškėjo filialo „Biržų šiluma“ faktiškai įvykdytas investicijas, 2) pateikti poziciją dėl klausimų (investicijų), susijusių su šilumos ūkio tolimesne veikla bei investicijų planavimu, 3) nustatyti filialo „Biržų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį, tačiau Savivaldybė į šiuos raštus nereagavo. Pareiškėjas prašė Tarybos įpareigoti Savivaldybės tarybą derinti pareiškėjo filialo „Biržų šiluma“ 2017–2020 metais atliktas investicijas į Biržų miesto šilumos ūkį, svarstyti pateiktas investicines alternatyvas dėl Biržų Kaštonų katilinės, taip pat derinti filialo „Biržų šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo laikotarpį (treji ar penkeri metai). Pagal bylos duomenis Savivaldybė pareiškėjui neteikė jokio atsakymo dėl investicijų derinimo / nederinimo.

21. Iš pareiškėjo skundo, teikto Tarybai, turinio, matyti, kad buvo kreiptasi dėl Savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, o ne dėl šios institucijos priimto sprendimo, susijusio su investicinių planų derinimu / nederinimu.

22. Vertinant, ar Taryba pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, akcentuotina, kad Tarybos veiklos kompetenciją šiuo atveju reglamentuoja specialusis įstatymas, t. y. Šilumos ūkio įstatymas, kuris nenustato, kad Taryba ikiteismine tvarka nagrinėja tokio pobūdžio ginčą, kokio nagrinėjimą siekė inicijuoti pareiškėjas. Pareiškėjo nurodomos VAĮ 14 straipsnio, ABTĮ 26 straipsnio nuostatos nenustato, kad Taryba yra ikiteismine tvarka nagrinėjanti ginčus dėl Savivaldybės neveikimo ar vilkinimo suderinti investicinius planus institucija.

23. Pažymėtina, kad Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, jog vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka. Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Taryba Energetikos įstatyme nustatyta tvarka (Šilumos ūkio įstatymo 21 str. 2 d.). Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinta, kad skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų dedamųjų ikiteismine tvarka nagrinėja Taryba.

24. ABTĮ 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis aptarta ABTĮ 29straipsnio 2 dalies nuostata, 2022 m. balandžio 7 d. kreipėsi Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Savivaldybę laikantis teisės aktų reikalavimų derinti prašyme bei su juo pateiktuose dokumentuose nurodytas jo (pareiškėjo) investicijas į Biržų miesto šilumos ūkį. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą pripažino nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjui (ABTĮ 50 str. 1 d.) (administracinės bylos Nr. e14-5486-279/2022). Iš šioje administracinėje byloje esančio pareiškėjo pareiškimo atsiimti skundą matyti, jog Savivaldybė 2022 m. gegužės 26 d. suderino investicijas.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė aktualias ginčui išnagrinėti teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2022 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.