- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-981-262/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03929-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Ona Gasiulytė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos rytas“, UAB „Lrytas“
- Ieškovas
- J. Z.
- Trečiasis asmuo
- A. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Alvydo Poškaus kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“, trečiasis asmuo A. Z. dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 2010-03-23 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 65 išspausdinto trečiojo asmens straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovo UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt paskelbto šio straipsnio teiginiais: „<...> pusbrolis J. Z. buvo toks girtas, kad nepamena, ar pražuvėlis kartu su juo sugrįžo į Palangą.“; „<...> kartu su J. Z. ir keliais draugais vasario 10 dieną gėrė netoli Palangos esančioje Vydmantų gyvenvietėje.“; „<...> sėdantį į palangiškio J. Z. krovininį automobilį, kuris turėjo važiuoti į Palangą.“; „<...> J. Z. buvo toks girtas, kad neprisimena, ar jo pusbrolis važiavo kartu“; „Grįžęs į Palangą J. Z. automobilį paliko daugiabučių namų kvartale, o pats nuėjo į „Liepos“ parduotuvę gerti alaus. Vėliau jis parėjo namo, pasiėmė 500 litų, sėdo į kitą mašiną ir nuvažiavo linksmintis į „Luizos“ barą.“, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą; įpareigoti atsakovą UAB „Lrytas“ pašalinti informaciją iš naujienų portalo, iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-23 atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ respublikinio dienraščio „Lietuvos rytas" Nr. 65 išspausdino trečiojo asmens straipsnį „(duomenys neskelbtini), kuriame paskelbė tokius teiginius : „<...> pusbrolis J. Z. buvo toks girtas, kad nepamena, ar pražuvėlis kartu su juo sugrįžo į Palangą.“; „<...> kartu su J. Z. ir keliais draugais vasario 10 dieną gėrė netoli Palangos esančioje Vydmantų gyvenvietėje.“; „<...> sėdantį į palangiškio J. Z. krovininį automobilį, kuris turėjo važiuoti į Palangą.“; „<...> J. Z. buvo toks girtas, kad neprisimena, ar jo pusbrolis važiavo kartu.“; „Grįžęs į Palangą J. Z. automobilį paliko daugiabučių namų kvartale, o pats nuėjo į „Liepos“ parduotuvę gerti alaus. Vėliau jis parėjo namo, pasiėmė 500 litų, sėdo į kitą mašiną ir nuvažiavo linksmintis į „Luizos“ barą.“ Atsakovas UAB „Lrytas“ 2010-03-23 paskelbė to paties pavadinimo ir turinio straipsnį. Ieškovas teigia, kad atsakovai straipsnyje viešai paskelbė ieškovo asmeninius duomenis, t. y. jo vardą, pavardę, taip pat gyvenamąją vietą bei kitas su ieškovo pusbrolio dingimu susijusias detales, pagal kurias straipsnio skaitytojai gali ieškovą lengvai identifikuoti. Tokių duomenų viešam paskelbimui ieškovas sutikimo nedavė, todėl atsakovai pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Informacija apie ieškovo privatų gyvenimą buvo paskleista itin plačiu mastu, t.y. dideliu tiražu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje platinamame atsakovo UAB „Lietuvos rytas" dienraštyje, taip pat internetiniuose portaluose. Visame straipsnyje yra kalbama apie ieškovą, minimi jo vardas ir pavardė, nurodoma, kad jis yra palangiškis, t.y. jo gyvenamoji vieta. Straipsnyje taip pat pabrėžiami ieškovo giminystės saitai su dingusiu asmeniu, t.y. nurodoma, kad yra pusbroliai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai išspausdinę ir paskelbę portale www.lrytas.lt trečiojo asmens straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, paskleidė informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą. Ieškovas nurodo, kad paskleista informacija apie jo privatų gyvenimą ir jį paskleista neteisėtai, nes visuotinai pripažįstama, kad privatus gyvenimas apima tokias vertybes kaip asmens atvaizdą, vardą, kitus asmens duomenis (pavardę, gyvenamąją vietą, veiklą ir kt.). Ginčo straipsniuose net keliose vietose atsakovai aiškiai nurodė ieškovo vardą, vardo pirmą raidę, pavardę, taip pat jo gyvenamąją vietą, giminystės saitus su dingusiu asmeniu. Dėl atsakovų paskelbtos informacijos straipsnio skaitytojai ieškovą galėjo lengvai identifikuoti, atpažinti. Paskleisdami informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, atsakovai jį pavaizdavo kaip nuolat girtaujantį asmenį ir sumenkino bei pažemino tiek šeimos, tiek kitų žmonių akyse. Ieškovas nėra viešas asmuo, nedalyvauja nei politinėje, nei kitoje visuomeninėje veikloje, nėra valstybės tarnautojas, nepriklauso jokiai politinei partijai, todėl prieš viešai paskelbdami informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą privalėjo gauti jo sutikimą. Atsakovai niekada nesikreipė į ieškovą dėl sutikimo viešai skelbti ginčo informaciją, ieškovas nedavė būtino sutikimo, todėl duomenų paskleidimas yra laikytinas ieškovo teisės į privatų gyvenimą pažeidimu. Ieškovas teigia, nebuvo jokio teisėto visuomenės intereso sužinoti informaciją apie jo privatų gyvenimą, nes ginčo straipsnyje buvo pasakojama apie ieškovo šeimą ištikusią nelaimę – pusbrolio dingimą be žinios. Mano, kad šiuo atveju ieškovo privataus gyvenimo detalių, t.y. jo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, paskelbimas buvo visiškai nebūtinas ir nesvarbus visuomenės požiūriu.
Ieškovas teigia, kad jam padaryta 10 000 Lt neturtinė žala, kuri turėtų būti priteista iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“, nes paskelbus informaciją apie privatų gyvenimą labai išgyveno, iš aplinkinių susilaukė itin daug neigiamų replikų savo atžvilgiu, buvo apkalbinėjamas, netgi įtarinėjamas prisidėjęs prie pusbrolio dingimo. Dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė nervinę įtampą, stresą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-03-23 dienraštyje „Lietuvos rytas“ buvo išspausdintas trečiojo asmens straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Rašant šį straipsnį buvo panaudota ne tik policijos pareigūnų pateikta informacija, bet ir trečiajam asmeniui ieškovo suteikta informacija. Pagal LR CK 2.23 str. privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik su jo sutikimu. Įstatyme nenumatyta, kokia forma turi būti išreikštas toks sutikimas, todėl jį asmuo gali duoti žodžiu, raštu, jis taip pat gali būti nuspėjamas iš konkliudentinių veiksmų. Ieškovas kalbėdamas su žurnalistu galėjo ir turėjo suprasti, kad jo pasakyti žodžiai bus išspausdinti straipsnyje, jis tam neprieštaravo. Kadangi ieškovas buvo cituojamas, dėl to žurnalistas straipsnyje paminėjo jo vardą ir pavardę. Atsakovas teigia, kad straipsnis buvo rašomas apie dingusį be žinios asmenį – Kretingos technologijos ir verslo mokyklos dėstytoją - dėl to, paskleista informacija buvo ir yra aktuali visuomenei. Straipsnyje buvo aprašoma, kokiomis aplinkybėmis dingo minėtas asmuo, o ieškovas buvo vienas iš paskutinių asmenų, bendravusių su juo, be to, jis yra jo pusbrolis. Taip pat straipsnyje buvo informuota, jog ieškovas buvo toks girtas, kad neprisiminė, ar su juo kartu važiavo dingęs be žinios asmuo. Visuomenei buvo pranešta, kad ieškovas už automobilio vairo sėdėjo neblaivus, tokiu būdu jis padarė ATPK numatytą teisės pažeidimą. Informacija, kuri buvo pateikta skaitytojams apie ieškovą, t.y. jo vardas ir pavardė, nėra privataus gyvenimo dalis, nes asmens vardas, pavardė, gimimo data nėra pripažįstama asmens privataus gyvenimo dalis, todėl informacija apie ieškovo vardą ir paardę nepažeidė jo teisės į privatų gyvenimą.
Atsakovas UAB „Lrytas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad nurodytame straipsnyje buvo viešai paskelbta apie jo gyvenimą: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta. Minėtame straipsnyje buvo rašoma apie žmogaus - Kretingos technologijos ir verslo mokyklos dėstytojo D. S. - dingimą be žinios, buvo informuota visuomenė, kokiomis aplinkybėmis asmuo dingo. Pažymėjo, kad ieškovas pats bendravo su žurnalistu, jam pateikė savo versiją apie D. S. dingimo aplinkybes.
Trečiasis asmuo A. Z. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame sutiko su atsakovų atsiliepimuose išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ 2010-03-23 dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 65, 7 puslapyje išspausdinęs trečiojo asmens A. Z. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovas UAB „Lrytas“ 2010-03-23 internetiniame portale www.lrytas.lt paskelbęs trečiojo asmens A. Z. straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame paskelbti teiginiai: “<...> pusbrolis J. Z. buvo toks girtas, kad nepamena, ar pražuvėlis kartu su juo sugrįžo į Palangą“; <...> kartu su J. Z. ir keliais draugais vasario 10 dieną gėrė netoli Palangos esančioje Vydmantų gyvenvietėje“; <...> sėdantį į palangiškio J. Z. krovininį automobilį, kuris turėjo važiuoti į Palangą“; <...> J. Z. buvo toks girtas, kad neprisimena, ar jo pusbrolis važiavo kartu“; „Grįžęs į Palangą J. Z. automobilį paliko daugiabučių namų kvartale, o pats nuėjo į „Liepos“ parduotuvę gerti alaus. Vėliau jis parėjo namo, pasiėmė 500 litų, sėdo į kitą mašiną ir nuvažiavo linksmintis į „Luisos“ barą.“, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Įpareigojo atsakovą UAB „Lrytas“ išimti informaciją apie ieškovo J. Z. privatų gyvenimą iš naujienų portalo www.lrytas.lt taip, kad informacija apie ieškovo privatų gyvenimą, kurią paskleidė atsakovas, nebūtų prieinama visuomenei paieškai naudojant bet kokias kitas internetines naršykles. Atsakovui UAB „Lrytas“ nustatė 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojimui išimti informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą įvykdyti. Priteisė iš atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ ieškovo J. Z. naudai 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad atsakovų paskelbtame straipsnyje nurodant ieškovo giminystės ryšius, vietovę, kurioje ieškovas gyvena, aplinkybę, kad ieškovas įvykių metu buvo neblaivus, negali prisiminti įvykių eigos bei atskirų įvykių detalių, kartu nurodant ieškovo vardą ir pavardę buvo paliesta asmens fizinė ir psichinė erdvė. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovų paskelbto straipsnio kontekste, nurodžius ieškovo vardą ir pavardę buvo atskleistas jo privatus gyvenimas. Tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas suteikė trečiajam asmeniui informaciją, jog ieškovas pusbrolio dingimo dieną transporto priemonę vairavo neblaivus, nesuteikė atsakovams teisės viešai skelbti informacijos apie galimai teisei priešingą ieškovo elgesį. Todėl atsakovai neturėjo teisės viešinti aplinkybių, jog jis pusbrolio dingimo dieną buvo ir transporto priemonę vairavo neblaivus, straipsnyje vardu ir pavarde įvardindami ieškovą. Trečiasis asmuo prieš paskleisdamas informaciją netinkamai įgyvendino savo pareigą teikti patikrintą ir nešališką informaciją, todėl teismas konstatavo, kad atsakovai, paskelbdami ginčo straipsnyje esančią informaciją ir straipsnyje nurodant ieškovo vardą ir pavarę, turėjo gauti jo sutikimą. Atsakovai negavę ieškovo sutikimo ir paskelbdami ieškovo asmeninio gyvenimo detales kartu su jo privataus gyvenimo aplinkybėmis, pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Teismas nusprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, tačiau vadovaujantis teismų praktika, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei į tai, kad abu atsakovai savo veiksmais pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą, ieškovui padarė neturtinę žalą 2500 Lt: atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ 1000 Lt, o atsakovas UAB „Lrytas“ – 1500 Lt neturtinę žalą. Kadangi turtinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas atsakovui UAB „Lrytas“ nepareiškė, teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik iš UAB „Lietuvos rytas“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Lrytas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad UAB „Lrytas" nerengė ginčijamo straipsnio, o tiesiog internetiniame portale www.lrytas.lt patalpino dienraštyje „Lietuvos rytas spausdintą trečiojo asmens straipsnį „(duomenys neskelbtini)”. UAB „Lrytas" yra tiktai antrinis informacijos skleidimo šaltinis, todėl neturėtų atsakyti už netinkamos informacijos pateikimą. UAB „Lrytas" neatliko jokių CK 2.23 str. nustatytų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė, pagal šį straipsnį, neturėtų kilti. Apeliantas teigia, kad privataus pobūdžio informacija nebuvo pateikinėjama, buvo pateikta tik ieškovo vardas ir pavardė, o tai nelaikytina privataus pobūdžio informacija. Nepaisant to, kad nebuvo pažeista ieškovo teisė į privatų gyvenimą, šioje situacijoje atsakovams nebuvo būtinas ieškovo sutikimas, norint spausdinti kokią nors privačią informaciją, nes straipsnyje „(duomenys neskelbtini)" pateikiama informacija apie ieškovo atliktą įstatymo pažeidimą, t.y. transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Atskleidus teisei priešingą veiką dar nebuvo suėję terminai iki kada pažeidėjas gali būti nubaustas, todėl pateikta informacija vis dar buvo aktuali atitinkamoms teisėsaugos institucijoms, todėl UAB „Lrytas" Visuomenės informavimo įstatymo nepažeidė. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad abu atsakovai savo veiksmais pažeidę ieškovo teisę į privatų gyvenimą, ieškovui padarė neturtinę žalą 2500 Lt. Iš UAB „Lrytas" ieškovas neprašė priteisti neturtinės žalos, o teismas negali ex officio nagrinėti neturtinės žalos klausimo ir nustatinėti jos dydį, kai šalys to nereikalauja. Tokiais veiksmais teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas.
Atsakovas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad santykius tarp ieškovo ir atsakovų kvalifikuoti pagal CK 2.23 str. nėra teisinio pagrindo, kadangi UAB „Lietuvos rytas" neatliko veiksmų, kurie aprašyti CK 2.23 str. dispozicijoje. Teismui konstatavus, kad vardas ir pavardė nėra konfidencialūs duomenys, nebereikia vertinti kokiame kontekste jie buvo panaudoti. Toks vertinimas būtų reikalingas tik tokiu atveju, jei ieškovas gintų savo garbę ir orumą, tačiau šiuo atveju ieškinyje yra nurodoma, kad buvo pažeista teisė į privatų gyvenimą. Ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Teismas negali ex officio nagrinėti neturtinės žalos klausimo ir nustatinėti jos dydį, kai šalys to nereikalauja. Teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos priteisimo iš UAB “Lrytas” peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas ir sukėlė pagrįstas abejones dėl sprendimo pagrįstumo ir teisingumo. Atsakovas nurodo, kad informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmens savybes. Šiuo atveju ieškovas vairavo neblaivus, todėl padarė administracinį teisės pažeidimą, taigi atskleidžiama, jog asmuo atliko veiksmus priešingus įstatymui ir pažeidė teisės normas. Ieškovas neneigė fakto, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat pripažino, kad už tai nebuvo baustas. Iš ginčo straipsnio negalima suprasti, jog J. Z. yra liudytojas kokioje nors byloje, todėl Etikos kodekso 42 str. pažeistas nebuvo. Teismas atmetė Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2010-09-24 raštą, kuriame nebuvo nustatyta Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų, kaip nepagrįstą, tačiau nepateikė jokių motyvų, kodėl šis įrodymas yra atmetamas. UAB „Lietuvos rytas" teigia, kad nedėjo ginčo straipsnio į jokį internetinį puslapį, todėl neturi pareigos jį iš ten ir pašalinti, taip pat atsakovas negavo iš J. Z. jokios informacijos apie straipsniu pažeidžiamą ieškovo teisę į privatų gyvenimą, o ir pats atsakovas nemano, kad kokiais nors veiksmais pažeidė ieškovo teisę į privatų gyvenimą. Todėl atsakovas neturėjo pareigos imtis kokių nors veiksmų, kad būtų nutraukti ieškovo išgyvenimai.
Atsiliepimas
Ieškovas J. Z. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuose prašė apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-11-23 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčo straipsnyje nurodyti duomenys apie ieškovą aiškiai ir nedviprasmiškai priskiriami informacijai apie privatų asmens gyvenimą, nes dėl apeliantų veiksmų visuomenė ieškovą galėjo lengvai identifikuoti, atpažinti, o taip pat sužinoti informaciją apie jo privatų gyvenimą, kuri visuomenei iki ginčo straipsnio publikavimo dienraštyje ir internete dienos nebuvo žinoma. Todėl akivaizdu, kad apeliantai paskelbė informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė LR CK 2.23 str. Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kurie nebuvo pateikti byloje, nesirėmė aplinkybėmis, kurios nebuvo byloje nurodytos, nepriteisė ieškovui to, ko neprašė, nepriteisė daugiau, negu prašė, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Apeliantai apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto fakto, kad J. Z. nedavė sutikimo viešinti jo privataus gyvenimo detalių, kurios be jo sutikimo buvo paviešintos ginčo straipsnyje. Ieškovas teigia, kad ginčo straipsnyje paviešinta informacija nebuvo ir nėra informacija apie įstatymų pažeidimą nes jam, nebuvo pritaikyta teisinė atsakomybė - jis nebuvau įstatymų nustatyta tvarka nubaustas dėl vairavimo išgėrus. Skelbti informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą nebuvo jokios pagrįstos būtinybės, todėl apeliantų paskelbta informacija neabejotinai yra priskirtina privataus gyvenimo duomenims ir išspausdinta galėjo būti tik esant ieškovo sutikimui. Kadangi apeliantams sutikimo spausdinti minėtą informaciją ieškovas nedavė, todėl apeliantams paskelbus ginčo straipsnį buvo neteisėtai kišamasi į ieškovo privatų gyvenimą. 2010-09-24 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimas, kuriuo pripažinta, kad ginčo straipsniu tretysis asmuo žurnalistas A. Z. nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso šioje civilinėje byloje neturi tiesioginės įrodomosios vertės, nes Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nagrinėja asmenų skundus dėl žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų etikos pažeidimų, tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas atsakovių UAB „Lietuvos rytas" ir UAB „Lrytas" veiksmų atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, LR Konstitucijai, LR CK, Visuomenės informavimo įstatymui klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinių skundų argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ 2010 m. kovo 23 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ Nr. 65 išspausdintas trečiojo asmens A. Z. straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Šis straipsnis paskelbtas ir atsakovo UAB „Lrytas“ portale www.lrytas.lt. Straipsnyje, be kitų, paskelbti šie teiginiai:
“<...> pusbrolis J. Z. buvo toks girtas, kad nepamena, ar pražuvėlis kartu su juo sugrįžo į Palangą.“;
„<...> kartu su J. Z. ir keliais draugais vasario 10 dieną gėrė netoli Palangos esančioje Vydmantų gyvenvietėje.“;
„<...> sėdantį į palangiškio J. Z. krovininį automobilį, kuris turėjo važiuoti į Palangą.“;
„<...> J. Z. buvo toks girtas, kad neprisimena, ar jo pusbrolis važiavo kartu.“;
„Grįžęs į Palangą J. Z. automobilį paliko daugiabučių namų kvartale, o pats nuėjo į „Liepos“ parduotuvę gerti alaus. Vėliau jis parėjo namo, pasiėmė 500 litų, sėdo į kitą mašiną ir nuvažiavo linksmintis į „Luizos“ barą.“ (b.l. 8, 9-10).
Ieškovas 2010-03-24 atsakovui UAB „Lrytas“ išsiuntė prašymą (b.l. 23), kuriame nurodė, kad paskelbtame straipsnyje yra nurodyti ieškovo asmens duomenys: vardas, pavardė, gyvenamoji vieta bei kitos su aprašomu įvykiu susijusios detalės, pagal kurias jis skaitytojų gali būti identifikuotas, todėl šiuo straipsniu yra pažeistos ieškovo teisės į privatų gyvenimą. Prašyme buvo paprašyta išimti informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą iš naujienų portalo www.lrytas.lt. (b.l. 20). Analogiški prašymai buvo išsiųsti UAB „Delfi“ ir UAB „Balsas.lt“, kurie taip pat buvo patalpinę atsakovo UAB „Lietuvos rytas“ išspausdintą straipsnį (b.l. 22, 23). UAB „Balsas.lt“ ir UAB „Delfi“, patenkino ieškovo prašymus, pašalindami iš straipsnio ieškovo asmens duomenis – vardą ir pavardę (b.l. 24-25). Atsakovas UAB „Lrytas“ į prašymą nesureagavo. Ginčo straipsnis nebuvo išimtas iš naujienų portalo www.lrytas.lt. (b.l. 116-117).
Teisė į privatų gyvenimą yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje ne kartą nurodyta, kad valstybė turi pozityvią pareigą saugoti asmenis nuo nepagrįsto kišimosi į jų privatų gyvenimą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prieš Jungtinę Karalystę ( Peck v. the United Kingdom,no. 44647/98, judgement of 28 January 2003). Teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą įvirtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstybė užtikrintų šios teisės realumą.
LR CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK 2.23 straipsnio 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą. Pažymėtina, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą pagal CK 2.23 straipsnį yra ginamos, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso.
Byloje nėra ginčo apie informacijos paskleidimo faktą bei faktą, jog paskleista informacija yra apie ieškovą. Apeliantai išspausdino (paskelbė) trečiojo asmens straipsnį, kuriame aprašytos aplinkybės apie asmens dingimą, kuriose dalyvavo ir ieškovas. Atsakovų paskelbtame straipsnyje nurodant ieškovo giminystės ryšius, vietovę, kurioje ieškovas gyvena, aplinkybę, kad ieškovas įvykių metu buvo neblaivus, negali prisiminti įvykių eigos bei atskirų įvykių detalių, kartu nurodant ieškovo vardą ir pavardę buvo paliesta asmens fizinė ir psichinė erdvė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visi ginčo straipsnyje nurodyti duomenys apie ieškovą priskiriami informacijai apie privatų asmens gyvenimą, nes dėl apeliantų veiksmų, t.y. dienraštyje ir internete išplatinto straipsnio, visuomenė ieškovą galėjo identifikuoti ir sužinoti apie jo privatų gyvenimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovų išspausdinto (paskelbto) straipsnio kontekste, nurodžius ieškovo vardą ir pavardę buvo atskleistas jo privatus gyvenimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CK 2.23 straipsnio 1 dalį privataus gyvenimo neliečiamumas reiškia, kad informaciją apie asmens privatų gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. CK 2.23 str. 3 d. nustatytas draudimas rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Šioje teisės normoje nustatytos išimtys, kuomet leidžiama be asmens sutikimo skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, t.y. atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje bei tuo atveju, kai tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai, paskelbdami ginčo straipsnyje esančią informaciją ir straipsnyje nurodant ieškovo vardą ir pavardę, turėjo gauti jo sutikimą. CK 2.23 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, nėra nustatyta, kokia forma turi būti išreikštas asmens sutikimas. Pagal formuojamą teismų praktiką aiškinant CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendžiama, kad sutikimą dėl privačios informacijos skelbimo asmuo gali duoti žodžiu, raštu, jis taip pat gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo sutikimo atsakovai nebuvo gavę. Pažymėtina, kad apeliantai apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo šio nustatyto fakto, t.y. kad ieškovas nedavė įstatymuose numatyto būtino sutikimo viešinti jo privataus gyvenimo duomenis, neginčija.
Pažymėtina, kad paskleista informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti pripažinta kaip nepažeidžianti asmens teisės į privatų gyvenimą išimtiniu atveju, jeigu visuomenė turėjo pagrįstą interesą tokią informaciją sužinoti. Įstatyme nurodytas teisėtas visuomenės interesas yra suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie įstatymo saugomą žmogaus privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves nuo neigiamų pasekmių. Iš bylos aplinkybių bei pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo privataus gyvenimo detalių, t.y. jo vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, paskelbimas buvo visiškai nebūtinas ir nesvarbus visuomenės požiūriu. Taip pat ši informacija neįtakojo kitų asmenų teisių ir laisvių, tokios informacijos paskelbimas neapsaugo kitų asmenų nuo neigiamų pasekmių. Apeliantai teigia, kad ginčo straipsniu buvo paviešinta informacija apie padarytą įstatymų pažeidimą. Pažymėtina, kad ginčo straipsnyje paviešinta informacija nėra informacija apie įstatymų pažeidimą, nes ieškovui administracinė atsakomybė dėl vairavimo išgėrus nepritaikyta, todėl teigti, kad ginčo straipsniu buvo atskleistas įstatymų pažeidimas nėra jokio teisinio pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog autoriai turi pasverti, ar problema gali būti iškeliama ir plėtojama, neatskleidžiant konkretaus asmens privačių duomenų (atvaizdo, vardo, pavardės, gyvenamosios vietos, darbo ar veiklos ir kt.), iš kurių jis identifikuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006). Iš bylos medžiagos bei pirmosios instancijos teismo išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad viešai skelbti informacijos apie ieškovo privatų gyvenimą nebuvo jokios pagrįstos būtinybės, todėl apeliantų paskelbta informacija yra priskirtina privataus gyvenimo duomenims ir išspausdinta galėjo būti tik esant ieškovo sutikimui. Kadangi apeliantams sutikimo spausdinti ginčo straipsnį ir joje pateiktą informaciją ieškovas nedavė, todėl darytina išvada, kad apeliantams paskelbus ginčo straipsnį buvo neteisėtai kišamasi į ieškovo privatų gyvenimą.
Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė 2010-09-24 Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos raštą - sprendimą, kuriame buvo pripažinta, kad trečiasis asmuo A. Z. nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso. Pažymėtina, kad šis rašytinis įrodymas neturi tiesioginės įrodomosios vertės, nes Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nagrinėja asmenų skundus dėl žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų etikos pažeidimų, tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas atsakovių UAB „Lietuvos rytas" ir UAB „Lrytas" veiksmų atitikimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, LR Konstitucijai, LR CK, Visuomenės informavimo įstatymui klausimas.
Taip pat apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes pasisakė dėl UAB „Lrytas” neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nors ieškovas tokios ieškininio reikalavimo nereiškė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nagrinėjo tik ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu ir priėmė sprendimą. Pirmosios instancijos teismas netyrė įrodymų, kurie nebuvo pateikti byloje, nesirėmė aplinkybėmis, kurios nebuvo byloje nurodytos, nepriteisė ieškovui iš tų asmenų, iš kurių neprašė, taip pat nepriteisė daugiau nei ieškovas prašė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškininių reikalavimų ribų. Išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visus byloje surinktus įrodymus bei nurodytas faktines aplinkybes, turėjo teisę pasisakyti dėl abiejų atsakovų neturtinės žalos padarymo ieškovui fakto ir dydžio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškininius reikalavimus, neturtinės žalos dydį priteisė tik iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas”, todėl darytina išvada, kad teismas neperžengė ieškininių reikalavimų ribų ir nepažeidė civilinio proceso teisės normų.
Pažymėtina, kad apeliantas UAB “Lietuvos rytas” neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos dydžio, kuris nustatytas vadovaujantis įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, todėl dėl priteisto neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepasisako.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinius skundus iš atsakovų UAB „Lietuvos rytas“ ir UAB „Lrytas“ valstybei priteistina 18,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų (atsakovų) UAB „Lietuvos rytas“ (duomenys neskelbtini) ir UAB „Lrytas“ (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, t.y. po 9,30 Lt (devynis litus 30 cnt) iš kiekvieno.