- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 1S-196-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56906-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ame sektoriuje komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimą Nr. 91-247 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams) 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2018 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams ir paskirtos nuteistajam šios baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo metu birbti, mokytis arba būti registruotsm darbo biržoje; būti namuose laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val., jei nebuvimas nauose nėra susijęs su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 13 d., pabaiga – 2021 m. vasario 13 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (t. y. 2019 m. lapkričio 28 d.) – 1 (vieni) metai 2 (du) mėnesiai 15 (penkiolika) dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 91-247 nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos R. K. pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, lygtinai paleidžiant nuteistąjį nuo neatliktos 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, nurodant, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 51 balas ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis daro pažangą ją mažindamas. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl visos išvardintos aplinkybės Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis gali laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodė, jog iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose renginiuose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teismas pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo nuomone, R. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pagal „OASys“ metodiką R. K. nustatyta vidutinė – 51 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 26 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius: ankstesnis teistumas; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Teismas įvertino ir tai, kad R. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidė antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tai rodo, jog, vertinamu atveju, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis yra ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Nuteistasis nuolatos suvartoja alkoholio daugiau nei reikėtų, taip pat turi smurtinio elgesio istoriją, susijusią su alkoholio vartojimu. Nuteistasis yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Jis geba analizuoti situaciją, tačiau tai daryti vengia, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors nuteistasis įvardina kelis ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo. Spręsdamas laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į neatliktos bausmės dalį, kuri taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Apylinkės teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, padarė išvadą, kad dar nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atsižvelgė į visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog, nors nuteistasis R. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, teigdamas, kad teismas nagrinėdamas bylą bei priimdamas nutartį išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir vadovavosi įstatymo neapibrėžtais kriterijais. Teismas, priimdamas nutartį, tikrina, ar Komisijos nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymus dėl lygtinio paleidimo, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju, nuteistojo įsitikinimu, teismas išėjo už lygtinio paleidimo taikymo įstatymo ribų. Teigia, kad sėkmingą resocializaciją gali užtikrinti tik visas kompleksas sudedamųjų dalių, mažinant nuteistųjų izoliaciją ir atotrūkį nuo išorinio pasaulio.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nutarties 6 punkte nurodytų pagrindų visumai. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad R. K. faktiškai yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei nuteistasis pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai, svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijų nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Lygtinis paleidimas taikomas teismui padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 51 balas, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo galimybę esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri kaip jau buvo minėta, sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptariamu atveju, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas lygtinai paleistas R. K. laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad už gerai atliekamus darbus ir aktyvų dalyvavimą programose R. K. buvo du kartus paskatintas, per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, išėjęs į laisvę turės galimybę dirbti, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, vienas iš bausmės tikslų ir yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo nihilistinį požiūrį į teisę, tokiu būdu, pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.
12. Nors nuteistojo elgesys koreguojamas teigiama linkme, tačiau byloje ir Socialinio tyrimo išvadoje jam vis dar išskiriami net keturi kriminogeniniai veiksniai: ankstesnis teistumas; išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Pastebėtina, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 76 balų yra sumažėjusi iki 51 balo, tačiau 25 balus sudaro kintantys taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vertinant nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus, socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Jis yra ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių, kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Nors jis ir geba analizuoti situaciją, tačiau tai daryti vengia, yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, taip pat ateitiems planams trūksta konkretumo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju įvertintina ir tai, jog bausmę atlieka nesilaikęs vieno iš paskirtų teismo įpareigojimų, t. y. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau pažeidęs šį įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai, kadangi paskirti įpareigojimai ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė.
13. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų, todėl apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.
14. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, taip pat atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam vis dar išlieka vidutinis, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas Bausmių vykdymo kodekso nuostatų nepažeidė, nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. K. atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.