Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio V.Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A.A. skundą dėl antstolio veiksmų – patvarkymo panaikinimo. Suinteresuoti asmenys – antstolis V.Č., R.A., G.B.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu teismas neteisėtu ir nepagrįstu pripažino ir pareiškėjos nurodytą 2009-03-13 patvarkymą Nr. 0116/09/00408.

Be to, teismas pažymėjo, kad antstolis šioje vykdomojoje byloje padarė eilę procesinių pažeidimų – neišsprendęs vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimo pradėjo vykdymo veiksmus, be ko iš viso negalėjo pradėti jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje, 2009-03-05 areštavo skolininko R.A. sutuoktinės A.A., t.y. pareiškėjos, pinigines lėšas, nors vykdomajame dokumente skolininku įvardintas tik R.A..

pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis areštavo skolininko R.A. sutuoktinės A.A., t.y. pareiškėjos, pinigines lėšas, nors vykdomajame dokumente skolininku įvardintas tik R.A.. Teigia, kad jokios lėšos iš A.A. sąskaitų nurašomos nebuvo ir areštuotas turtas nebuvo parduodamas. Šis areštas turtui ir piniginėms lėšoms buvo taikomas vadovaujantis CPK 667 str., kuris leidžia antstoliui areštuoti visą bendrą sutuoktinių turtą. Turtas, piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai įgyti santuokos metu, todėl apelianto nuomone, CK 3.88 straipsnio pagrindu laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe. Iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Pažymi, kad šiuo atveju antstolis gali aprašyti ir areštuoti daugiau sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės veiklos, negu yra išieškoma suma. Taigi buvo areštuotas skolininko sutuoktinės atlyginimas ir kitos lėšos bei turtas, nepažeidžiant CPK 668 str. 1 d. numatytų apribojimų leidžiant jai naudotis minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis neviršijant vienos MMA algos kas mėnesį;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliantas teigia, kad pateiktus Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą, antstolis patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir nenustačius tokių kliūčių, vadovaujantis CPK 651 str. 3 d. nuostata, priėmė vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti. Apelianto nuomone, akivaizdu, kad esant CPK 651 str. 2 d. pagrindams, vykdomasis dokumentas nebūtų priimtas ir vykdomas, apie nustatytas akivaizdžias kliūtis būtų informuotos vykdomosios bylos šalys. Apeliantas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo konstatavimu, kad buvo nepriimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, tačiau netyrė ir nenagrinėjo ar yra akivaizdžios kliūtys kaip numato CPK 651 str. vykdomajam raštui priimti ir veiksmams pradėti. Apelianto nuomone, patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nepriėmimas šiuo atveju nesukėlė jokių pasekmių šalims ir nėra toks reikšmingas dokumentas, kuris sąlygotų visų atliktų veiksmų vykdomojoje byloje neteisėtumą, nes nėra įrodymų apie kliūtis dėl kurių vykdomasis raštas negali būti priimtas ir vykdomas antstolio. Teigia, kad priimdamas nutartį CPK 651 str. pagrindu teismas turėjo įvertinti kokias pasekmes tai sukels išieškotojui ir ar patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nebuvimas byloje, nesant kliūtims priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą yra ant tiek reikšminga šiai vykdomajai bylai aplinkybė, kad jos pagrindu būtų pripažinti visi vykdomojoje byloje atlikti veiksmai neteisėtais, užkertant išieškotojui galimybę kuo greičiau ir realiai atgauti skolą. Be to, nagrinėjant pareiškėjos skundą, teismas buvo informuotas, kad A.A. pripažinta skolininke Vilniaus apygardos teismo 2009-06-30 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir galiojanti. Ši aplinkybė, apelianto nuomone, gali sąlygoti A.A veiksmus bandant išvengti skolos grąžinimo.

Pareiškėja taip pat pabrėžia, kad iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta dalis bendrojoje nuosavybėje. Skolininko bendraturtis, nesvarbu, tai sutuoktinis ar kitas asmuo, neatsako už skolininko prievoles, todėl areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte. Kadangi pagal R.A. asmeninę prievolę išieškojimas galimas tik iš jam bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios dalies, išieškoti ir apriboti pareiškėjos darbo užmokesčio nebuvo galima, tol kol nebus nustatyta R.A. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad išieškotojas G.B. 2009-02-26 pateikė antstoliui vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-02-26 išduotą vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą, dėl skolos išieškojimo iš skolininko R.A. (vykdm.b.l. 3). 2009-03-05 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo areštavo A.A. priklausančias lėšas, viso – 118 775 Lt, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdm.b.l. 110). Antstolis, vadovaudamasis CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nekreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, 2009-03-13 priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo AB Swedbank leisti A.A. naudotis lėšų dalimi, neviršijančia Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA) kas mėnesį, pradedant nuo 2009-03-13. likusioms sąskaitose esančioms lėšoms antstolis paliko areštą iki bus nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (vykdm.b.l. 154).

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo antstolio žinion ir vykdymo veiksmų pradėjimo

Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą.

Taigi CPK tiesiogiai nenumato antstoliui pareigos priimti patvarkymą tuo atveju, kai antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-02-26 antstolių kontoroje gautas vykdomasis dokumentas dėl 111000 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir 2570 Lt teismo išlaidų išieškojimo iš skolininko R.A. Remdamasis CPK 651 str. antstolis patikrino, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jį priėmė. Pagal įstatymą antstolis privalo priimti patvarkymą tik tuo atveju, jei nustato kliūtis vykdomajam dokumentui priimti (CPK 651 str. 1 d.). Nenustatęs kliūčių, antstolis užveda vykdomąją bylą ir pradeda pirminius vykdymo veiksmus (CPK 654 str.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-17 nutartyje konstatuodamas, kad patvarkymas yra priimamas tik jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad patvarkymo priėmimas priimant vykdomąjį dokumentą nereglamentuotas ne tik CPK, bet ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nesant tokio patvarkymo antstolis negali atlikti jokių vykdymo veiksmų yra nepagrįstas.

Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad antstolis nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, jį užregistruoja vieningame vykdomųjų bylų sąvade ir atlieka vykdymo veiksmus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.). Tik vykdomojo dokumento užregistravimas vieningame vykdomųjų dokumentų sąvade patvirtina, kad antstolis nenustatė trūkumų vykdomajam dokumentui priimti ir tik atlikęs tokią registraciją antstolis gali pradėti vykdymo veiksmus. Rašto dėl dokumento priėmimo atspausdinimas yra skirtas daugiau vidiniam naudojimui, todėl tai, kad dokumentas priimtas vykdyti apsprendžia ne parašo ant patvarkymo buvimas, o dokumento užregistravimas vieningame vykdomųjų bylų sąvade.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą nepriėmimas šiuo atveju nesukėlė jokių pasekmių šalims ir nėra toks reikšmingas dokumentas, kuris sąlygotų visų atliktų veiksmų vykdomojoje byloje neteisėtumą, nes nėra įrodymų apie kliūtis dėl kurių vykdomasis raštas negali būti priimtas ir vykdomas antstolio.

Dėl teisės areštuoti pareiškėjos darbo užmokestį

Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, įskaitant ir darbinę, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnis reglamentuoja skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo klausimus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi aptariama Civilinio proceso kodekso norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Todėl pats sąskaitų areštas negali būti vertinamas kaip pareiškėjos teisių pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pabrėžia, kad iki skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas (CPK 668 str. 1 d.). Aprašant ir areštuojant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, antstoliui nėra pagrindo vadovautis CK nuostatomis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma teismo (CPK 667 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimus aprašė ir areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui, jo sutuoktinei ir kitiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko darbo užmokesčio dalies, į kurią turi būti nukreiptas išieškojimas, nustatymo. Pažymėtina, kad jokios lėšos iš pareiškėjos sąskaitų nurašomos nebuvo ir areštuotas turtas nebuvo parduodamas. Taigi areštas A.A. lėšoms buvo taikomas vadovaujantis CPK 667 straipsniu, kuris leidžia antstoliui areštuoti visą bendrą sutuoktinių turtą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis 2009-03-13 patvarkymu pagrįstai areštavo pareiškėjos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, todėl pagrindų panaikinti skundžiamą antstolio patvarkymą nėra.

Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad 2009-09-30 A.ir R.A. sudarė vedybinę sutartį, kuria buvo pakeistas įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl nuo 2009-09-30 pareiškėjos darbo užmokestis yra laikomas asmeniniu turtu, iš kurio išieškojimas yra negalimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog patvarkymą areštuoti pareiškėjos pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė 2009-03-13, o su skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja į teismą kreipėsi 2009-03-25.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, tikrina teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams tuo metu, kai jie buvo atliekami.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo remtis 2009-09-30 A.ir R.A. sudaryta vedybine sutartimi, kadangi tuo metu, kai antstolis atliko skundžiamus veiksmus, aukščiau minėtos vedybinės sutarties dar nebuvo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino 2009 m. kovo 13 d. Patvarkymą areštuoti lėšas, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų netenkinti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos A.A. priteistina 11,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos A.A. 11 (vienuolika) litų 40 centų pašto išlaidų valstybei.