- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1109/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01944-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Dalia Višinskienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- BTA Insurance Company SE
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Višinskienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ ir trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Linija Vetra GTLK“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-165-345/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ ieškinį atsakovui BTA Insurance Company SE dėl draudimo išmokos išmokėjimo bei trečiojo asmens ribotos atsakomybės bendrovės „Linija Vetra GTLK“ ieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transtrado“ ir atsakovui BTA Insurance Company SE dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokos išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 169 564,61 Lt draudimo išmoką, 5 892,20 Lt delspinigių, 8,06 procento dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2012 m. sausio 19 d. sudarė Vežėjų kelių transportu civilinės atsakomybės draudimo sutartį CVA 0020033 (toliau-Sutartis). Vykdydamas trečiojo asmens RAB „Linija Vetra GTLK“ 2012 m. sausio 27 d. užsakymą, ieškovas į Rusijos Federaciją gabeno krovinį – chemines medžiagas. Gabenimo metu krovinys buvo sušaldytas. Dėl to trečiasis asmuo 2012 m. vasario 3 d. pareiškė ieškovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Apie šį įvykį 2012 m. vasario 2 d. buvo informuotas atsakovas, tačiau pastarasis 2012 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą, kad įvykis nėra draudžiamasis, nes draudimo apsauga šiam pervežimui negaliojo pagal Priedo prie Sutarties (toliau-Sutarties priedas) 2.4 punktą. Sutarties priedą po bankroto bylos ieškovui iškėlimo pasirašė buvęs ieškovo vadovas, kuris neturėjo tam įgaliojimų (Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 10 str. 7 d. 2 p.). Be to, Sutarties priedas buvo pasirašytas jau po draudiminio įvykio, todėl jo nuostatos negali būti taikomos. Sutarties priedo pasirašymas po bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir įvykus draudiminiam įvykiui prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Todėl atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką vadovaujantis Sutarties priedo nuostatomis yra neteisėtas. Ieškovo patirti nuostoliai apima gabenamo krovinio kainą (108 427,59 Lt), gabenimo į Rusijos Federaciją kainą (27 622,4 Lt) bei gabenimą iš Rusijos Federacijos į Vokietiją kainą (27 622,4 Lt). Iš viso ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 163 672,4 Lt. Kadangi atsakovas laiku neišmokėjo draudimo išmokos, jis pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 9.3 punktą taip pat privalo sumokėti 5 892,20 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 2 d. (t.y. kai privalėjo sumokėti draudimo įmoką) iki 2012 m. rugpjūčio 16 d. (t.y. ieškinio teismui pateikimo dienos) (t. 2, b. l. 4-13).
Trečiasis asmuo prašė priteisti solidariai iš ieškovo ir atsakovo 108 427,59 Lt žalos, kurią sudaro krovinio kaina, atlyginimą bei įpareigoti atsakovą išmokėti trečiajam asmeniui 108 427,59 Lt draudiminę išmoką. Trečiasis asmuo teigia, kad aplinkybę, jog ieškovas savo kaip vežėjo atliktais veiksmais padarė jam žalą 108 427,59 Lt sumai patvirtina trečiojo asmens kreditorinio reikalavimo ieškovo bankroto byloje patvirtinimas. Tarp ieškovo ir atsakovo buvo galiojanti Sutartis ieškovo naudai, todėl atsakovas turi pareigą išmokėti draudimo išmoką (t. 2, b. l. 98-102).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinių atsakovui BTA Insurance Company SE netenkino, o bylos dalį pagal trečiojo asmens reikalavimą priteisti 108‘427,59 Lt iš ieškovo nutraukė. Priteisė atsakovui lygiomis dalimis iš ieškovo ir trečiojo asmens po 809,50 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno. Nustatė, kad Sutarties priedas ieškovo vadovo nebuvo pasirašytas, tai padaryta tik 2012 m. kovo 7 d. Pagal atsakovo pateiktą jo ir ieškovo darbuotojų susirašinėjimo elektroniniu paštu derinant Sutarties sudarymo sąlygas medžiagą atsakovas turėjo pateikti ieškovui skenuotus dokumentų originalus, o ieškovas, pasirašęs juos, persiųsti atsakovui. Dokumentų ieškovo vadovas nepasirašė, tačiau šalys savo elgesiu – ieškovas, sumokėdamas pirmą draudimo įmoką, o atsakovas, įmoką priimdamas bei tirdamas ieškovo pranešimą dėl draudiminio įvykio, patvirtino Sutarties sudarymą pagal ieškovo parengtus rašytinius Sutarties ir jos priedo variantus. Išvadą, kad Sutarties priedas yra neatskiriama bei sudėtinė Sutarties dalis, teismas grindė šalių darbuotojų susirašinėjimu elektroniniu paštu derantis dėl Sutarties sudarymo. 2012 m. sausio 18 d. 8.48 val. ieškovo darbuotojos išsiųstas laiškas su paklausimu: „O kokios besąlyginės išskaitos? Kažkaip nerandame.“ bei tos pačios dienos 8:52 val. atsakovo darbuotojos atsakymas: „Draudimo sąlygose (priede), punktas 1.3“. Kitu laišku ieškovo darbuotoja patvirtino, kad Sutarties bei jos priedo sąlygos su įmonės vadovu yra suderintos ir jokių pretenzijų nepareiškė. Todėl teismas sprendė, kad dar iki Sutarties sudarymo ieškovui buvo pateiktas Sutarties priedas (tokia išvada daroma atsižvelgiant į faktą, jog besąlyginių išskaitų dydžiai nurodyti būtent šio Sutarties priedo 1.3 punkte), jis susipažino su jo sąlygomis bei su jomis sutiko. Pažymėjo, kad nors šis dokumentas fiziškai ieškovo vadovo buvo pasirašytas tik 2012 m. kovo 7 d., tačiau de jure jis įsigaliojo kartu su Sutartimi. Šalys neginčijo aplinkybės, jog ieškovo krovinio gabenimui pasirinktoje puspriekabėje nebuvo įrengtas tvarkingas ir veikiantis temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrenginys. Sprendė, kad atsakovas pagrįstai ginčo įvykį pripažino nedraudiminiu, nes ieškovas krovinio gabenimui pasirinkęs puspriekabę, neatitinkančią draudimo sąlygose nustatytų techninių reikalavimų, kartu prisiėmė ir riziką, jog žuvus kroviniui atsakovas turės teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką pasiremdamas draudimo sąlygose nustatyta draudimo išlyga. Dėl to ieškovo ir trečiojo asmens reikalavimus atsakovo atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad nors draudimo išmoką atsakovas atsisakė išmokėti motyvuodamas ir tuo, jog ieškovas nepateikė galiojančio refrižeratoriaus ATP sertifikato, tačiau tokio sertifikato turėjimas yra būtinas tik gabenant greitai gendančius maisto produktus (1970 m. rugsėjo 1 d. Ženevos Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP)). Trečiojo asmens ieškiniu pareikštas 108 427,59 Lt dydžio reikalavimas yra patvirtintas bankroto byloje, todėl byla dalyje pagal trečiojo asmens reikalavimą ieškovui nutraukta (CPK 293 str. 3 p.).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovas BUAB „Transtrado“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ta dalimi, kuria buvo atmestas apelianto reikalavimas ir priimti naują sprendimą, tenkinant apelianto ieškinį (t. 2, b. l. 153-158). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Transtrado“ iškėlimo įsiteisėjo 2012 m. vasario 22 d., todėl direktorius L. K. neteko savo įgaliojimų. Sutarties priedas buvo jo pasirašytas 2012 m. kovo 7 d., t.y. tuomet, kai jis neturėjo teisės pasirašyti jokių su UAB „Transtrado“ susijusių dokumentų. Teismas neįvertino L. K. parodymų teismo posėdžio metu, kad su Sutarties priedu nebuvo supažindintas bei jo iki 2012 m. kovo 7 d. nebuvo pasirašęs. Net jeigu darytume prielaidą, kad UAB „Transtrado“ buhalterė sutiko su Sutarties sąlygomis ir jos priedų sąlygomis, ji neturėjo jokių įgaliojimų sudaryti Sutartį.
2. Draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką, įvykusio įvykio nevertino kaip nedraudiminio, nes draudikas pareikalavo buvusio vadovo pasirašyti Sutarties priedą tik po draudžiamojo įvykio.
3. Teismo išvados, kad atsakovas įrodė buvus aplinkybes, nurodytas Sutarties priedo 2.4 punkte ir esant kurioms jis yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo (Draudimo įstatymo 96 str. 6 d.), yra visiškai nepagrįstos, kadangi nagrinėjamu atveju krovinio gabenimui turėjo būti taikomi Sutarties priedo 1 punkto Gabenant įprastus krovinius sąlygos. Atsakovas kelia per aukštus ir nepagrįstus reikalavimus vežėjui turėti ATP sertifikatą, veikiantį temperatūros fiksavimo ir įrašymo įrenginį, nors šiam kroviniui jis nebuvo reikalingas.
5. Atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką ieškovui. Apeliantui yra iškelta bankroto byla, teisėtas pretenzijos reiškėjas OOO „Linija Vetra“ yra įtrauktas į kreditorių sąrašą, jo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas teismo nutartimi. Be to, ieškovui nebuvo kompensuotas užmokestis už krovinio vežimą, todėl ir užmokestis už krovinio vežimą turi būti priteisiamas ieškovui (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.2 p., CMR konvencijos 23 str. 4 p.).
6. CPK 263 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t.y. kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas įstatymu. Teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, nes netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių ir tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Trečiasis asmuo (ieškovas) ribotos atsakomybės bendrovės „Linija Vetra GTLK“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir patenkinti ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Linija Vetra GTLK“ ieškinį atsakovams BUAB „Transtrado“ ir „BTA Insurance Company“ SE bei priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovų solidariai 108 427,59 Lt, įpareigoti „BTA Insurance Company“ SE išmokėti ieškovui ribotos atsakomybės bendrovei „Linija Vetra GTLK“ 108 427,59 Lt draudiminę išmoką (t. 2, b. l. 161-165). Nurodo šiuos argumentus:
1. Vežėjas pasirašė Sutartį, kuri paties vežėjo darbuotojų buvo pristatyta draudikui, tačiau vežėjas nepasirašė Sutarties priedo, kurioje buvo numatytos papildomos sąlygos ir išlygos, kuriomis remiantis draudikas ir atsisako išmokėti apeliantui draudiminę išmoką, t.y. vežėjas nesutiko su draudiko papildomai siūlomomis sąlygomis prie standartinių draudimo sąlygų ir tai išreiškė konkliudentiniais veiksmais.
2. Teismas padarė neteisingas išvadas, kad šalys susitarė dėl Sutarties priedo pasirašymo ir tai padarė vežėjui neva priėmus akceptą ir pasirašant Sutartį, nes faktinė situacija liudija, jog vežėjo vadovas Sutarties priedo nepasirašė, šis priedas buvo pasirašytas tik po draudiminio įvykio, kas atima iš draudiko teisę remtis Sutarties priedo nuostatomis.
3. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kurios numato, kad draudimo sutartis turi būti sudaroma raštu. Draudikas, būdamas savo srities profesionalu, elgėsi neapdairiai pradėdamas vykdyti Sutartį neįsitikinęs, ar vežėjas sutiko su visomis jo siūlytomis sąlygomis. Todėl draudiko neapdairumas negali būti priežastis, ribojanti jo atsakomybę prieš trečiuosius asmenis.
4. Nesutiktina, kad byla dalyje dėl trečiojo asmens reikalavimo vežėjui nutrauktina, nes trečiasis asmuo yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą vežėjo bankroto byloje. Trečiojo asmens įrašymas į kreditorių sąrašą nereiškia trečiojo asmens teisės įgyvendinimo ir nuostolių padengimo, žala turi būti priteisiama iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
Atsiliepimais atsakovas BTA Insurance Company SE prašo apeliacinių skundų netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 169-172; 177-178). Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad net ir pasirašius Sutarties priedą direktoriui jau netekus įgaliojimų dėl draudimo sutarties sąlygų, esančių šiame priede, buvo susitarta nuo pat Sutarties pasirašymo dienos. Tai patvirtina į bylą pateiktas BUAB „Transtrado“ ir BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje susirašinėjimas iki Sutarties sudarymo, taip pat draudėjo elgesys įvykus draudžiamajam įvykiui (iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad draudėjas turėjo Sutarties priedą bei persiuntė jį draudikui kartu su visais kitais draudimo sutarties dokumentais registruodamas elektroniniu paštu krovinio žalos bylą).
2. Ieškovas klaidina teismą, kad su Sutarties priedu nebuvo supažindintas bei jo iki 2012 m. kovo 7 d. nebuvo matęs. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu, atsakydamas į atsakovo klausimus, pripažino, kad buvo sutarta dėl franšizės. Jokiame kitame dokumente nebuvo užsiminta apie franšizės buvimą, išskyrus Sutarties priedą.
3. UAB „Transtrado“ direktorius L. K. niekada nepaneigė buhalterės įgaliojimų derinti draudimo sutarties sąlygas. Faktas, jog direktorius vėliau pasirašė Sutarties priedą (nors ir neturėdamas įgaliojimų), tik patvirtina, kad buhalterė neveikė ultra vires.
4. Draudikas įrodė aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos mokėjimo. Iš visų atsakovų nurodytų aplinkybių, kurios buvo konstatuotos antstolių konstatavimo protokole, tiek teismo sprendime, matyti, kad draudimo apsauga negaliojo, kadangi draudėjas neįvykdė sąlygos turėti galiojantį ATP sertifikatą bei tvarkingą temperatūros režimo fiksavimo įrangą. Teismas teisingai konstatavo, kad nesant tvarkingos temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrangos, draudimo apsauga negalioja. Šalys susitarė ne dėl draudimo apsaugos išlygų gabenant maisto produktus, o gabenant visus reguliuojamos temperatūros krovinius. Cheminės medžiagos yra reguliuojamos temperatūros krovinys, ką patvirtina CMR važtaraštyje nurodyta gabenimo temperatūra +5C.
5. Pats vežėjas BUAB „Transtrado“ yra savo srities profesionalas, todėl nesuvokiama, kaip jis apsiėmė vežti reguliuojamos temperatūros krovinį (ne mažiau +5 C) su transporto priemone, kurios ATP sertifikatas yra pasibaigęs, be temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrangos, kurios, direktoriaus paaiškinimu, nebuvo techninės galimybės įmontuoti apskritai.
6. Ieškovas negali pretenduoti į draudimo išmoką, kadangi jis nuostolių neatlygino. Kreditorinių reikalavimų patvirtinimas negali būti prilyginamas nuostolių atlyginimui. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalimi, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarandamas krovinys ar jo dalis. Tačiau ši suma gali būti laikoma finansiniais nuostoliais, jeigu būtų apmokėta vežėjui, o šis šios sumos negrąžina. Duomenų, patvirtinančių apmokėjimą už frachtą ar jo grąžinimą byloje nėra, todėl šie finansiniai nuostoliai nėra įrodyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2012 m. sausio 19 d. sudarė Sutartį, kuria buvo apdrausta ieškovo atsakomybė, numatyta su užsakovu sudarytoje apmokamo vežimo sutartyje, naudojant užsakovui priklausančias transporto priemones, skirtas krovinių vežimui (Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.1 punktas). 2012 m. sausio 27 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė sutartį dėl krovinio vežimo iš Klaipėdos į Rusijos Federaciją (t. 1, b. l. 67-68). 2012 m. vasario 2 d. ieškovas informavo atsakovą, kad krovinys gabenimo metu buvo sugadintas – sušalo (t. 1, b. l. 56-57). Atsakovas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu šio įvykio nepripažino draudiminiu, nes krovinys buvo gabenamas transporto priemone, kurioje nėra techniškai tvarkingo ir veikiančio temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrenginio bei galiojančio refrižeratoriaus ATP sertifikato (Sutarties priedo 2.4 p.). Kadangi Sutarties priedą ieškovo vadovas pasirašė po bankroto bylos įmonei iškėlimo, apeliantai BUAB „Transtrado“ ir trečiasis asmuo (ieškovas) RAB„Linija Vetra GTLK“ sprendė, jog Sutarties priedas negalioja.
Pirmosios instancijos teismą nustatė, kad Sutarties priedas yra neatskiriama bei sudėtinė dalis Sutarties, kuri nors ir nebuvo pasirašyta, tačiau ieškovo aktyviais veiksmais (sumokant draudimo įmoką ir pan.) patvirtinta pagal ieškovo parengtus rašytinius Sutarties ir Sutarties priedo variantus, todėl reikalavimų dėl draudimo išmokos priteisimo netenkino. Bylą pagal trečiojo asmens RAB „Linija Vetra GTLK“ reikalavimą ieškovui BUAB „Transtrado“ nutraukė, nes jo reikalavimas yra patvirtintas ieškovo bankroto byloje. Apeliantai, kvestionuodami skundžiamą sprendimą, tvirtina, kad vežėjas (ieškovas) nepasirašė Sutarties priedo, kuriame buvo numatytos papildomos sąlygos ir išlygos, kuriomis remiantis draudikas atsisako išmokėti draudiminę išmoką. Tuo tarpu trečiojo asmens RAB „Linija Vetra GTLK“ įrašymas į kreditorių sąrašą nereiškia trečiojo asmens teisės įgyvendinimo ir nuostolių padengimo, todėl, jo manymu, žala turi būti priteisiama iš abiejų atsakovų (t.y. vežėjo ir draudiko).
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 str. 1 d.). Tam tikroms sutartims įstatyme yra įtvirtintas sutarties formos reikalavimas. Tokiu atveju sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas įforminamas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 str. 4 d.). Tai taikytina atvejams, kai susitarimas pagal įstatymo normas privalo būti sudarytas notarine arba rašytine forma (CK 1.73, 1.74 str.).
Įstatyme draudimo sutartims įtvirtintas paprastos rašytinės formos reikalavimas (CK 1.73 str. 1 d. 4 p., 6.989 str. 1 d.). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 str. 1 d.). CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o sandorį daro negaliojantį tik įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais. CK 6.989 straipsnis, reglamentuojantis draudimo sutarties formą, nenustato, jog rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas draudimo sutartį daro negaliojančia. Pažymėtina, kad šioje byloje Sutarties ar Sutarties priedo negaliojimo klausimas ir nekeliamas. Nagrinėjamu atveju apeliantai įrodinėja, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką Sutarties priedo pagrindu, nes jis buvo pasirašytas ieškovo vadovo tik po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, dėl ko ginčo santykiui šis Sutarties priedas negali būti taikomas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Sutarties šalių elgesį bei kitus byloje esančius duomenis, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad Sutarties sudarymo metu šalys kartu susitarė ir dėl Sutarties priedo sudarymo (CK 1.93 str. 2 d., 6 d. 1 p.).
Iš bylos duomenų galima spręsti, jog Sutarties priedas apeliantui BUAB „Transtrado“ buvo pateiktas kartu su Sutartimi. Tokią išvadą suponuoja pirmosios instancijos teismo įvertintas šalių elektroninio susirašinėjimo turinys, kuriame minimas Sutarties priedo 1.3 punktas, patvirtinamos Sutarties ir Sutarties priedo sąlygos, nurodant „Viską sutikrino, siųskite originalus“ (t. 1, b. l. 58, 99-100). Tokiu būdu apeliantas UAB „Transtrado“ akceptavo Sutartį kartu su Sutarties priedu. Įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes, apeliantai nepateikė. Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. K., J. J. neigė matę Sutarties priedą, tačiau tai nepaneigia elektroninėmis priemonėmis užfiksuotos informacijos teisinės galios. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju nepasirašyta tiek pati Sutartis, tiek Sutarties priedas, tačiau apeliantai kvestionuoja išimtinai tik jiems nepalankų Sutarties priedo akceptavimą, suteikdami reikšmę jo pasirašymo momentui. Išdėstyto pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad apeliantui Sutarties priedo sąlygos buvo žinomos ir jam tinkamos, jis jas patvirtino prašydamas draudiko atsiųsti šių dokumentų originalus ir sumokėdamas draudimo įmoką (t. 1, b. l. 99). CK 6.996 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją). Tarp šalių nekilo ginčo dėl draudimo įmokos sumokėjimo, kas leidžia spręsti, jog apeliantas buvo sumokėjęs draudimo įmoką. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad Sutarties priedas buvo neatskiriama Sutarties dalis, spręstina, jog jis ginčo įvykio metu de facto galiojo. Tuo tarpu Sutarties priedo pasirašymo faktas jau po bankroto bylos apeliantui iškėlimo nekeičia išdėstytų aplinkybių vertinimo, nes apelianto akceptuotas Sutarties priedas, įmokėjus draudimo įmoką, įgijo teisinę galią. Kita vertus, ir paties L. K. veiksmai - Sutarties priedo pasirašymo faktas, nors ir jau nebevykdant vadovo funkcijų, akivaizdžiai labiau liudija apie buvusį susipažinimą su Sutarties priedu ir pritarimą jam nei patvirtina ieškovo poziciją.
Apeliantas BUAB „Transtrado“ taip pat mano, kad teismas nepagrįstai taikė Sutarties priedo 2.4 punkto sąlygas, esant kurioms draudikas yra atleidžiamas nuo draudimo išmokos išmokėjimo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju krovinio gabenimui turėjo būti taikomos Sutarties priedo 1 punkto Gabenant įprastus krovinius sąlygos.
Iš Sutarties priedo 2.4 punkto matyti, kad draudimo apsauga pervežant reguliuojamos temperatūros krovinius (ATP susitarimas) galioja tik esant techniškai tvarkingiems ir veikiantiems temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrenginiams (t. 1, b. l. 58).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad vežamos buvo cheminės medžiagos, naudojamos popieriaus gamybai. Nors apeliantas tvirtina, kad kroviniui neturėjo būti taikomos Sutarties priedo nuostatos, susijusios su krovinio reguliuojama temperatūra, tačiau CMR važtaraštyje buvo nurodyta krovinio gabenimo temperatūra +5 C? (t. 1, b. l. 67-68, 156). Be to, krovinys buvo vežamas puspriekabėje su įrengtu refrižeratoriumi. Taigi, tiek kroviniui nustatytas temperatūros reikalavimas, tiek šio krovinio vežimo būdas iš esmės paneigia apelianto teiginius, jog vežamam kroviniui turėtų būti taikomos Sutarties priedo nuostatos, nustatančios įprastų gaminių gabenimą. Tuo tarpu teismo nustatytos aplinkybės, kad krovinio gabenimui pasirinktoje puspriekabėje netgi ir nebuvo įrengtas tvarkingas bei veikiantis temperatūros režimo fiksavimo ir įrašymo įrenginys, apeliantai nekvestionuoja. Ši aplinkybė yra nustatyta eksperto apžiūros akte Nr. RB12002022 (t. 1, b. l. 155-161). Taigi, išdėstytos aplinkybės atitiko šalių sulygtas Sutarties priedo 2.4 punkto sąlygas, kurioms draudimo apsauga netaikoma.
Aplinkybė, jog apeliantui yra iškelta bankroto byla, o teisėto pretenzijos reiškėjo RAB „Linija Vetra GTLK“ kreditorinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje per se nesudaro pagrindo tenkinti apeliantų reikalavimus dėl draudimo išmokos priteisimo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčo įvykis nepatenka į šalių sudarytos Sutarties draudimo apsaugą, nuostolių atsiradimo rizika tenka pačiam krovinio vežėjui, t.y. apeliantui BUAB „Transtrado“. Tuo tarpu trečiojo asmens RAB „Linija Vetra GTLK“ reikalavimas 108 427,59 Lt sumai BUAB „Transtrado“ yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartimi BUAB „Transtrado“ bankroto byloje Nr. B2-1424-585/2014. Ši aplinkybė sudarė teisėtą pagrindą bylos dalį pagal trečiojo asmens RAB „Linija Vetra GTLK“ reikalavimą priteisti 108 427,59 Lt iš BUAB „Transtrado“ nutraukti (CPK 293 str. 3 p.). Priešingu atveju šio klausimo išnagrinėjimas reikštų draudimo iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą pažeidimą, paneigiant teismo sprendimo res judicata teisinę galią, reiškiančią, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
Apibendrinus pirmiau nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ir priimti naują sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.). Todėl apeliantų BUAB „Transtrado“ ir RAB „Linija Vetra GTLK“ apeliaciniai skundai yra atmestini, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.