- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 2-5043-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01432-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- BUAB „Jonstata“
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Jonstata“ bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ ieškinį atsakovui J. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Jonstata“ bankroto administratorius UAB „Ekvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 378 332,80 Lt dydžio žalą BUAB „Jonstata“ naudai, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad BUAB „Jonstata“ vadovas iki šios dienos bankroto administratoriui nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, nėra sudaręs įmonės balanso bankroto bylos iškėlimo dienai ir nėra perdavęs administratoriui turto pagal sudarytą balansą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties duomenimis, įmonės patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 378 332,80 Lt. Ieškovo įsitikinimu, teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma laikytina žala, kurią atsakovas savo veiksmais (neveikimu) yra padaręs įmonei, todėl ji turi būti atlyginta. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, būdamas įmonė vadovu, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, neišsaugojo ir neperdavė bankroto administratoriui įmonės materialaus turto, o neperduodamas administratoriui įmonės turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visų kitų dokumentų, trukdė išsiaiškinti, kokį turtą pagal balansą įmonė turi ir ar įmonė vykdė veiklą nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasak ieškovo, jis negalėjo patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, be to, buvo užkirsta galimybė vykdyti debitorinių skolų išieškojimą.
CPK 142 str. 4 d. numato, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą teismui nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovui J. J. pasirašytinai buvo įteiktas 2014 m. rugsėjo 6 d., tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį be pateisinamos priežasties, o ieškovas ieškinyje nurodė, kad tuo atveju, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, sutinka, kad teismas priimtų sprendimą už akių, todėl teismas, atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Jonstata“, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. spalio 5 d. Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Ekvalda“ (b.l. 10-11). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartimi BUAB „Jonstata“ valdymo organai buvo įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui UAB „Ekvalda“ įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovui buvo skirta 5 000 Lt bauda už turto ir dokumentų neperdavimą. 2014 m. vasario 4 d. bankroto administratoriui buvo perduotas įmonės antspaudas, JAR išplėstinis išrašas ir transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi buvo patikslinti įmonės kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma sudaro 378 332,80 Lt. Ieškovas būtent šią sumą laiko žala, kuria atsakovas savo veiksmais (neveikimu) padarė įmonei, ir prašo atsakovo šią žalą atlyginti.
Visų pirma, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovas buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jos vadovas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t.y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais, ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 str. 7 d. Sprendžiant atsakovo, kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti ABĮ reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 str.).
Sprendžiant bendrovės vadovo civilinės atsakomybės klausimą kiekvienu atveju reikia nustatyti CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytas civilinės atsakomybės atsiradimo būtinąsias sąlygas, kurias konstatavus vadovui taikoma civilinė atsakomybė. Ieškovas turi įrodyti pirmąsias tris sąlygas (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).
Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ar apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Šios pareigos tinkamas vykdymas leidžia nustatyti atliktas ūkines operacijas ir, kas aktualu nagrinėjamu atveju, įvertinti įmonės valdomo turto apimtį, jo masės pokytį tiek įmonės veiklos kontrolę vykdančioms institucijoms, tiek ir teisėtus interesus ginantiems tretiesiems asmenims (pavyzdžiui, įmonės kreditoriams). Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo įsitikinimu, išdėstytos nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui, o įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo buvo vienintelis įmonės akcininkas ir vadovas ir kad jis neperdavė įmonės turto, piniginių lėšų bei dokumentų bankroto administratoriui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju neperduodamas dokumentų atsakovas kaltais veiksmais užkirto galimybę bankroto administratoriui vykdyti debitorinių skolų išieškojimą bei patikrinti įmonės sandorių, sudarytų per ne mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, teisėtumą, o teisminėje praktikoje bankrutuojančios bendrovės finansinių dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).
Teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog priteistinos žalos dydį sudaro teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-290/2014 ir kt.). Bendra Vilniaus apygardos teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 378 332,80 Lt, kadangi byloje duomenų apie bendrovei padarytą didesnę žalą nėra, tai spręstina, kad iš atsakovo BUAB „Jonstata“ naudai priteistina 378 332,80 Lt žalos atlyginimo.
Be to, vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-07-04, iki teismo sprendimo įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Jonstata“, j.a.k. 302557435, 378 332,80 Lt (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus trisdešimt du litus, 80 centų) nuostolių atlyginimui ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2014-07-04, iki teismo sprendimo įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Išaiškinti atsakovui, kad sprendimas už akių negali būti skundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau šalis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovui, kad sprendimas už akių per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.