- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- 1S-658-923/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46218-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Indrė Averkienė, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Kaltinamasis
- M. D.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutarties, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviejų) mėnesių terminui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, tai yra:
1.1. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pardavė ar kitaip platino psichotropines medžiagas, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 30 d., ne vėliau kaip 20.24 val., (duomenys neskelbtini) mieste iki namo, pažymėto numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir taip gauti neteisėtas pajamas, automobiliu „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno didelį kiekį psichotropinės medžiagos, kurios masė ne mažiau nei 233,820 g, kurios sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – amfetamino, masė 2,750 g, ir metamfetamino, masė 45,534 g, kol tą pačią dieną, 20.24 val., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, šį didelį psichotropinių medžiagų kiekį neteisėtai išplatino P. M..
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu M. D. laikinai sulaikytas 2022 m. gruodžio 1 d., 10.05 val.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutartimi 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui M. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šios kardomosios priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 2 d. Suėmimo terminas pratęstas to paties teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi. Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui, suėmimo terminas tęstas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. kovo 30 d., 2023 m. birželio 30 d. nutartimis ir paskutinį kartą to paties teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi 2 (dviejų) mėnesių terminui.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui kaltinamasis M. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Skunde kaltinamasis nurodo, kad taikant bet kurią kardomąją priemonę, o ypač griežčiausią, turi būti vertinamas ne tik įtarimo sunkumas, byloje esantys duomenys, patvirtinantys įtarimo pagrįstumą, bet turi būti nurodyti konkretūs duomenys, kurie leistų teismui pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl jų egzistavimo. Suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs, o teismo sprendimai šiais klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais. Teismas turi apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės suvaržymą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti.
4.2. Skundo autoriaus teigimu, apylinkės teismas nepateikė įtikinamų ir pakankamų motyvų, kodėl jam turi būti taikoma išimtinė ir pati griežčiausia kardomoji priemonė. Teismas tinkamai nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje aptariamas suėmimo skyrimas, gresiančios bausmės griežtumas, ankstesnis asmens elgesys, susijęs su pasislėpimu (EŽTT sprendimai bylose Celejewski prieš Lenkiją, Osuch prieš Lenkiją, Idalov prieš Rusiją, Becciev prieš Moldovą, W. prieš Šveicariją, Sulaoja prieš Estiją, Galambos prieš Vengriją, Chernyshov prieš Lenkiją, Topekhin prieš Rusiją). Šiuo atveju teismas ignoravo faktus, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, turi mažamečius vaikus. Finansiškai jiems padeda sutuoktinės tėvai, taip pat gauna valstybės paramą. Jo socialiniai ryšiai su šeima yra tamprūs, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad jis bėgs ar slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
4.3. Kaltinamojo nuomone, apylinkės teismas suabsoliutino jam gresiančios bausmės griežtumą, neįvertinęs kitų svarbių aplinkybių. Užsienio valstybėse jokių socialinių ryšių jis neturi, nors buvo teistas Švedijoje, tačiau su šia valstybe jokių ryšių nepuoselėja. M. D. skunde pažymi ir tai, kad asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti, sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar pratęsimo. Jokių aplinkybių, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra. Po šiuo metu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis kelis mėnesius nebuvo suimtas ir niekur nesislapstė, naujų nusikaltimų nedarė. Skundžiamoje nutartyje nepateikta jokių faktinių aplinkybių ir išsamesnių motyvų, kurie patvirtintų, jog šiuo metu jam negali būti skiriamos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. D. skundas atmetamas.
6. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai M. D. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra: įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūrų protokolai, specialistų išvados, kratų protokolai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos kaupimo ir fiksavimo protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
7. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
8. Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, matyti, jog suėmimas M. D. skundžiama 2023 m. spalio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas nustačius du suėmimo skyrimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, abu šie pagrindai nėra išnykę ir tebėra aktualūs, todėl keisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę (-es) šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.
9. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog M. D. kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonerių iki dešimties metų. Nors skunde kaltinamasis teigia, kad kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pratęsta iš esmės tik dėl jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, jog būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šios aplinkybės konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga kardomosios priemonės – suėmimo skyrimui, jo taikymo termino nustatymui ar pratęsimui ir ją būtina įvertinti kartu su kitais kaltinamąjį charakterizuojančiais duomenimis
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. D. nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. M. D. teigia, kad jo šeimai finansiškai padeda sutuoktinės tėvai, be to, jie gauna valstybės paramą. Vis dėlto, skundo autorius kaltinamas nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu dideliais kiekiais psichotropinėmis medžiagomis, padarymu. Užsienyje jis buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą, kas sustiprina išvadą, jog už narkotinių/psichotropinių medžiagų platinimą gaunamos pajamos galimai gali būti susijusios su M. D. siekiu pragyventi bei išlaikyti penkių asmenų šeimą, kurios poreikiai, atsižvelgiant į ekonominę situaciją šalyje, gali būti pakankamai dideli. Nors kaltinamasis teigia, kad jis neturi ryšių užsienyje, tačiau ši jo pozicija nėra pagrįsta, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, užsienyje jis buvo teistas už narkotinių medžiagų laikymą, todėl abejotina, kad užsiimdamas tokio pobūdžio veikla užsienyje, asmuo ten gali neturėti jokių ryšių. Be to, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžiu M. D. yra paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Į probuojamų asmenų sąrašą M. D. buvo įtrauktas 2021 m. balandžio 19 d. Vadinasi, naują nusikalstamą veiką jis galimai padarė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
11. Suėmimas kaltinamajam skundžiama nutartimi paskirtas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad jis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
12. Šioje nutartyje jau minėta, kad M. D. anksčiau teistas (vieną kartą teistas užsienyje ir du kartus Lietuvoje), o kaltinimui pasitvirtinus, šis teistumas jam būtų jau ketvirtasis. Kaltinamajam taip pat ne kartą buvo taikytas realus laisvės atėmimas, tačiau trumpalaikis jo vykdymas nebuvo efektyvus ir neskatino keisti savo netinkamo elgesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek M. D. vaidmuo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek galimai padarytos veikos pobūdis bei galimai pragyvenimo lėšų gavimas iš šios neteisėtos veikos (oficialiai jis nedirba nuo 2009 m.) patvirtina, jog kaltinamasis ir toliau gali ją vykdyti. M. D. daromos nusikalstamos veikos sunkėja, taip pat yra vykdomi ir analogiško pobūdžio nusikaltimai, kas leidžia spręsti apie tam tikro nusikalstamo modelio vystymąsi. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas yra nustatytas tinkamai.
13. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo suėmimas trunka jau daugiau nei dešimt mėnesių, tačiau šis laikotarpis nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto termino (viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla).
14. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei pačio kaltinamojo asmenybę (gyvenimo būdo nekeičia), spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas dviejų mėnesių terminui, įvertinus aplinkybę, jog bylos nagrinėjimas iš esmės yra užbaigtas ir 2023 m. spalio 31 d. numatytas procesinio sprendimo priėmimas/paskelbimas, laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvų baigiamojo procesinio sprendimo priėmimą ir tinkamą jo vykdymą. M. D. poreikių ir norų tenkinimas, ignoruojant bei pažeidžiant kitų visuomenės narių interesus, šiuo atveju nėra suderinamas su baudžiamojo proceso tikslais. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, nepažeidžianti nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, o kaltinamojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.