Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-11-17 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-476-574/2014 nustatė, jog V. T., veikdamas su organizatoriumi A. Š., 2014-06-02 neteisėtai gabeno ir laikė kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabentų 40 000 cigarečių „Fest“ pakelių ir 60 cigarečių „Queen menthol“ pakelių, nepažymėtą Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, kurių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes asmenys neturėjo. Šiais veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiklą, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. A. M. ir A. L., būdami valstybės tarnautojai, sudarė sąlygas ir padėjo kitiems asmenims įvykdyti kontrabandą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. A. Š. organizavo kontrabandą bei neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje ir 199 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-476-574/2014 pripažino minėtos asmenis kaltais padarius nusikalstamas veikas ir paskyrė jiems baudas bei konfiskavo cigaretes. Nurodytas Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje yra įsiteisėjęs, todėl konstatuotina, jog aplinkybės, nustatytos minėtu įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, iš naujo neįrodinėjamos.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad, importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę prekes, bei bet kurie asmenys, kurie dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas, ir bet kurie asmenys, kurk įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo (turėjo žinoti), kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Mokesčių administratorius pareiškėją pripažino asmeniu, įgijusiu (laikiusiu) prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – ir jų įgijimo arba gavimo metu žinojusiu arba turėjusiu žinoti, kad prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Pareiškėjo skunde akcentuotos aplinkybės, susijusios su jo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso prasme klausimą, nes Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatytos tik dvi sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šis asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jis žinojo arba, yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso nuostatos nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog laiko neteisėtai įvežtas prekes, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad prekių įvežimas buvo neteisėtas.

Solidarūs skolininkai (tarp jų ir pareiškėjas) baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ir Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-476-574/2014 nubausti įvairaus dydžio baudomis už įvykdytą nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir kituose straipsniuose, o už neteisėtai įvežtas į Bendriją importo muitais apmokestinamas prekes atsiranda skola muitinei.

Pažymėjo, kad importo mokesčių skola atsirado iki cigarečių konfiskavimo (neteisėto įvežimo į Lietuvos muitų teritoriją metu). Tai, kad minėtos cigaretės iš pareiškėjo buvo paimtos, ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuotos bei sunaikintos, t. y. nepateko į vidaus rinką, skolos muitinei nepanaikina. Bendrijos muitinės kodeksas nenumato skolos muitinei išnykimo dėl to, kad neteisėtai įvežtos prekės konfiskuojamos. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimo byloje C-230/08 matyti, kad skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos, o šiuo atveju pareigūnai cigaretes sulaikė už pirmosios muitinės įstaigos, kirtus sieną.

Tretysis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, informuotas tinkamai.

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-03-30 sprendimo Nr. 5PM190415, Muitinės departamento 2015-05-11 sprendimo Nr. 1A-202, ir Komisijos 2015-07-14 sprendimo Nr. S-123(7-133/2015), kuriais pareiškėjas buvo pripažintas solidariai atsakingu muitinei už 4 080 Eur muitą, 61 144 Eur akcizą ir 15 185 Eur PVM, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-11-17 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-476-574/2014 nusprendė pripažinti V. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad pareiškėjas iš anksto susitaręs ir veikdamas su organizatoriumi A. Š., pažeisdamas nustatytą tvarką – ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 ir 3 punktų reikalavimus, 2014-06-02 nuo 16.00 val. iki 19.00 val. (ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas) per keturis kartus (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuris neturi numerio, kieme sukrovė į automobilį „VW Sharan“ (duomenys neskelbtini) kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabentas 40 000 cigarečių „Fest“ pakelių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 301 597 Lt, ir gabeno automobiliu į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei garaže iki 2014-06-02 19.30 val. laikė 40 000 cigarečių „Fest“ pakelių ir 60 cigarečių „Queen Menthol“ pakelių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 302 094,6 Lt, kol jas aptiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės pareigūnai (Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės byla Nr. (7-133)/2015 (toliau – Komisijos byla); l. 26–34).

Ginčo teisiniu santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, kurio 4 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad skolininkas yra bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei. Skola muitinei suprantama, kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą (Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 9 punktas).

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Taikant šį straipsnį, neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnių ir 177 straipsnio antrosios įtraukos nuostatas (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies b punktas). Skolininkais laikomi: 1) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; 2) bet kokie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas ir 3) bet kokie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis).

Teismas sutinka Muitinės departamento 2015-05-14 sprendime Nr. 1A-202 padaryta išvada, kad pareiškėjas yra dalyvavęs neteisėtame prekių įvežime per Lietuvos valstybės sieną ir apie tai žinojęs. Nagrinėjamu atveju V. T. buvo pripažintas skolininku vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka. Norint pripažinti asmenį skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme, turi būti nustatytos dvi sąlygos, t. y. asmenys turi būti dalyvavę paimant neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog paima neteisėtai į pastarąją teritoriją įvežtas prekes. Aptariamai sąlygai muitinės skolai atsirasti pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad paėmė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai.

Kauno teritorinė muitinė, spręsdama pareiškėjo pripažinimo skolininku klausimą, pagrįstai rėmėsi faktų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamajame įsakyme, visuma. Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 29 straipsnio 2 dalimi, nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas. Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-476-574/2014 buvo nustatyta, jog pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, nes per keturis kartus (duomenys neskelbtini) esančio namo, kuris neturi numerio, kieme sukrovė į automobilį „VW Sharan“ (duomenys neskelbtini) kontrabandos būdu per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atgabentus 40 000 cigarečių „Fest“ pakelių, pagamintų Baltarusijos Respublikoje ir nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 301 597 Lt, ir gabeno automobiliu į garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei garaže iki 2014-06-02 19.30 val. laikė 40 000 cigarečių „Fest“ pakelių ir 60 cigarečių „Queen Menthol“ pakelių, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 302 094,6 Lt. Iš aptarto baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. T. dėl pareikšto įtarimo prisipažino. Jis nurodė, kad 2014-06-02 apie 9.00 val. per pasienio kontrolės punktą su automobiliu „VW Sharan“, (duomenys neskelbtini), išvyko į Baltarusijos Respubliką. Lietuvos Respublikos pusėje esančioje „Dutty Free“ parduotuvėje jis nusipirko 6 blokus cigarečių „Queen Menthon“, kurias padėjo ant galinės automobilio sėdynės. Nuvažiavo į Baltarusijos Respubliką, kur (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje degalinėje į automobilį įsipylė kuro ir apie 12.00 val. grįžo į namus. Važiuojant į namus, t. y. į (duomenys neskelbtini), jam iš priekio važiavęs automobilis „Škoda“ pamirksėjo šviesomis. Pareiškėjas sustojo ir pamatė, kad prie automobilio vairo sėdi A. Š., daugiau automobilyje nieko nebuvo. V. T. A. Š. pažįsta, jis yra jo kaimynas, bet su juo nelabai bendrauja. Sustojo ir abu atsidarė langus. A. Š. paklausė, ar reikia cigarečių. Pareiškėjas atsakė, kad reikia. A. Š. nurodė, kad V. T. apie 16.00 val. būtų namuose ir daugiau nieko nepaaiškino. Pareiškėjas nuvažiavo namo, o A. Š. – į Šalčininkų pusę. Būdamas namuose, V. T. per langą pamatė link jo namų einantį A. Š. ir išėjo į lauką. Jam A. Š. pasakė automobiliu užvažiuoti už namo, kuriame gyvena su šeima, ir ten bus maišai su cigaretėmis. A. Š. taip pat pasakė, kad maišuose bus po pusę dėžės sutiko. Pinigus buvo sutarta atiduoti pardavus cigaretes. Užvažiavęs už namo, pareiškėjas ant kelio pamatė į krūvą sukrautus maišus, kuriuose buvo sudėtos pusdėžės su cigaretėmis. Jis nežino, kaip maišai su cigaretėmis atsirado už jo namo ir kas juos atnešė. V. T. į savo automobilį „VW Sharan“ iš pradžių sukrovė 40 maišų, kuriuos nuvežė ir sukrovė į tėvų garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tada vėl grįžo į (duomenys neskelbtini)., kur dar 40 maišų sukrovė į automobilį, nuvežė ir iškrovė į garažą, tada vėl grįžo, pasikrovė 40 maišų, kuriuos atvežė ir iškrovė į garažą. Ketvirtą kartą V. T. vėl grįžo į (duomenys neskelbtini), kur sukrovė paskutinius 40 maišų, kuriuos taip pat atvežė į tėvų garažą. Atvažiavęs į tėvų sodybą, automobilį įvarė į garažą, uždarė vieną durų pusę ir iš automobilio iškrovinėjo maišus su cigaretėmis, kurias dėjo prie garažo sienos. Kraunant maišus su cigaretėmis, į garažą užėjo pasienio pareigūnai, jie parodė tarnybinius pažymėjimus ir pareiškėją sulaikė. Jis nespėjo iš automobilio į garažą iškrauti visų maišų. Pareigūnai apžiūrėjo garažą. V. T. automobilyje buvo radijo stotelė, kuria jis naudojasi, kai važiuoja į užsienį pirkti automobilių. Taip pat dar viena radijo stotelė buvo garaže lentynoje, kurią pareigūnai surado. Taip pat garaže į lentyną pareiškėjas buvo padėjęs 6 blokus cigarečių, kurias nusipirko važiuodamas į Baltarusijos Respubliką, Lietuvos Respublikoje esančioje „Dutty free“ parduotuvėje. V. T. pareigūnams iš karto pasakė, kad cigaretės yra jo. Minėtas cigaretes pareiškėjas būtų pardavęs ir atsiskaitęs su A. Š.. Jis prie valstybės sienos, esančios (duomenys neskelbtini), nebuvo ir jokių maišų su cigaretėmis per valstybės sieną negabeno. Nežino, kada ir kaip jie buvo atgabenti. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, dirba barmenu ne visu etatu, turi sūnų, kuriam bus trys metai. Jo tėvai nieko nežinojo, kad jis į jų garažą krauna maišus su cigaretėmis. (Komisijos byla, l. 26–34).

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat įvertinus Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų prekių, kuriomis nagrinėjamu atveju disponavo pareiškėjas, kiekį ir jų įgijimo aplinkybes, turint omenyje plačiai visuomenėje žinomą cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos problemą bei faktą, jog Lietuvos rinkoje greta teisėtai į laisvą apyvartą išleistų tam tikru mastu cirkuliuoja ir neteisėtai išleisti (įvežti) apdoroto tabako gaminiai, akivaizdu, kad jog V. T. turėjo suprasti, kad minėtos prekės į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Pareiškėjas nenurodo iš esmės jokių reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovo padaryta išvada, kad jis dalyvavo paimant ir gabenant prekes, kurios į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Aplinkybė, kad buvo perimtas ir gabentas ypač didelis kiekis Lietuvos Respublikos specialiais ženklais nepaženklintų cigarečių – net 40 060 pakelių, taip pat leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai, atidžiai bei sąžiningai, turėjo suprasti, kad perėmė ir gabeno neteisėtai apyvartoje esančius ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtus tabako gaminius. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog V. T. savo veiksmais prisidėjo prie to, kad krovinys būtų neteisėtai paimtas iš muitinės priežiūros ir atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes turėjo suprasti (žinoti), jog šios cigaretės į Bendrijos muitų teritoriją pateko neteisėtai. Todėl jis pagrįstai pripažintas muitinės skolininku.

Atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatytą teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje privalomumą administraciniame procese, darytina išvada, kad nei mokesčių administratorius, nei administracinę bylą nagrinėjantis teismas negali savo nuožiūra vertinti teismo nuosprendyje nustatytų faktų ir daryti savus nuteistųjų elgesio įvertinimus. Baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalis atsakomybę nustato tam, kuris iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Bendrijos muitinės kodekso 38–41 straipsniai nustato asmens, gabenančio į Bendriją prekes, pareigą įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją prekes nedelsiant, laikantis muitinės nustatyto maršruto ir vykdant jos nurodymus, jei tokie duoti, pristatyti prekes į muitinės nustatytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar patvirtintą vietą. Prekes į Bendriją įvežęs asmuo turi jas pateikti muitinei. Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas prie jo namo paliktus maišus su cigaretėmis nuvežė ir krovė į tėvų garažą, t. y. įsigijo ir laikė neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes, todėl išvada, kad jis įsigijo prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis – ir įsigijimo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo prekės – importo muitais apmokestinamos ne Europos Sąjungos valstybių narių kilmės Baltarusijos Respublikos banderolėmis paženklintos cigaretės – į Bendrijos muitų teritoriją buvo įvežtos neteisėtai, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtrauką.

V. T. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo vaidmeniu nusikalstamos veikos padaryme, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant jo pripažinimo skolininku Bendrijos muitinės kodekso prasme klausimą, kadangi, kai jau minėta, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje nustatytos tik dvi turinčios egzistuoti kartu sąlygos, kurioms esant asmenį galima pripažinti skolininku, t. y. šis asmuo turi būti įsigijęs arba laikęs neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir šių prekių įsigijimo arba gavimo metu žinojo, arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos yra įvežtos neteisėtai. Aplinkybės, kad V. T. nežinojo ginčo cigarečių kiekio, jų pavadinimo bei vertės, padarytos išvados nepaneigia ir vertintinos kaip siekis išvengti mokestinės prievolės.

Kaip matyti iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010-04-29 sprendimo byloje C-230/08, pareiga mokėti importo PVM ar akcizus už importuotas akcizais apmokestinamas prekes dėl prekių konfiskavimo ir sunaikinimo neatsirastų tik tokiu atveju, jeigu prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos. Tokių aplinkybių šioje administracinėje byloje nenustatyta. Prekės buvo sulaikytos už pirmosios muitinės įstaigos, kirtus sieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas procesiniuose sprendimuose ne kartą yra nurodęs, kad neteisėtai įvežtų, laikomų Lietuvos Respublikos banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizus įtakos neturi (2009-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-205/2009, 2009-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009, 2010-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-916/2010, 2011-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1011/2011, 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2626/2012 ir kt.). Taigi, konfiskavus ir sunaikinus ginčo prekes, prievolė mokėti importo mokesčius pareiškėjui neišnyko.

V. T. nesutinka, su mokestinės prievolės laikymu solidaria. Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, kad keli asmenys, turintys sumokėti vieną skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti pareiškėjas, A. M., A. L. ir A. Š., todėl atsižvelgiant į šią teisės akto nuostatą, darytina išvada, kad pagrįstai jų visų atžvilgiu buvo priimtas vienas sprendimas ir jie pripažinto solidariais skolininkais muitinei, t. y. jų atsakomybė mokestine prasme nedalijama ir neindividualizuojama. Civilinio kodekso nuostatos nagrinėjamu atveju netaikomos, kadangi ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialūs mokesčių įstatymai.

Pripažinus pareiškėją skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme, atsižvelgus į Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, jis laikomas importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 94 straipsnio 3 dalies prasme bei, atsižvelgus į Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei šio straipsnio 3 dalį, jis laikomas importuotoju Akcizų įstatymo 9 straipsnio 12 dalies kontekste. Mokestinės prievolės apskaičiavimo teisingumas bei prekių tarifinis klasifikavimas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas, todėl teismui nekilus abejonių dėl Kauno teritorinės muitinės atlikto prievolės apskaičiavimo bei klasifikavimo, šios institucijos 2015-03-30 sprendime Nr. 5PM190415 nurodytų sumų teisėtumas netiriamas. Teismas sutinka su Kauno teritorinės muitinės sprendime nurodytu cigarečių klasifikavimu 2402 20 90 00 TARIC kodu bei sprendimu nesant prekių įsigijimo dokumentų taikyti kitus muitinės vertės nustatymo metodus. Nesant ginčo dėl prekių įvertinimo, teismų šių aplinkybių neanalizuoja. Muitų, akcizų ir PVM apskaičiavimas, nurodytas Kauno teritorinės muitinės sprendime ir taip pat nėra ginčijamas.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti), jog perėmė ir laikė neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtas ginčo prekes, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju V. T. buvo pagrįstai pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos pagrindu ir jam pagrįstai įregistruota mokestinė prievolė. Ginčijamos Kauno teritorinės muitinės 2015-03-30 sprendimo Nr. 5PM190415, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2015-05-14 sprendimo Nr. 1A-202 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2015-07-14 sprendimo Nr. S-123(7-133/2015) dalys dėl muito, akcizų ir PVM pareiškėjui apskaičiavimo yra teisėtos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. V. T. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.